Kokių praktinių išvadų ir patarimų galima tikėtis iš šio tyrimo, kol kas neaišku – biocheminiai mechanizmai, kurie yra viso šio tyrimo pagrindas, kol kas dar nėra iki galo įsisavinti, o bendras mirtingumas tiek vegetarų, tiek ir mėsą valgančių žmonių yra visiškai vienodas, rašoma „Meduza“.
Žmonių susidomėjimas veganizmu ir vegetarizmu – kaip ir šių mitybos filosofijos krypčių sekėjų – auga. Tačiau ilgalaikės mėsos atsisakymo pasekmės kol kas išlieka ginčų objektu – ne tik dėl etinių ar socialinių dietos pasirinkimo problemų, tačiau ir todėl, kad skirtumas tarp jų nėra toks dramatiškai didelis, kaip būtų galima pastebėti. Mokslininkai jau seniai suprato, kad, siekiant objektyviai juos ištirti, būtina plataus masto ir ilgalaikė analizė.
Oksfordo medikai kaip tik tokio tyrimo ir ėmėsi: jame dalyvavo 16 tūkst. vegetarų, įskaitant ir veganus (juos teko įtraukti į bendrą sąrašą dėl nedidelio skaičiaus), 7,5 tūkst. pesketarų – tai žmonės, kurie valgo žuvį, tačiau nevalgo mėsos, o taip pat 24 tūkst. žmonių, kurie nevengia valgyti mėsos.
Kiekvienas iš jų buvo stebimas 18 metų: tyrimo dalyviai kelis kartu pildė anketas su klausimais apie savo dietą, apie masę ir ūgį, arterinį spaudimą ir kitus rodiklius, įskaitant net ir išsilavinimą. Tuo pačiu medikai rinko duomenis iš tyrimo dalyvių lankomų medicinos įstaigų ir analizavo jų polinkį vienoms ar kitoms ligoms.
Visų pirma mokslininkus domino širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, nes būtent čia turėjo pasireikšti „gynybinis“ vegetarizmo efektas, susijęs su mažesniu cholesterolio vartojimu.
Pasirodo, kad efektas iš tiesų egzistuoja: vegetarai su išeminėmis širdies ligomis susiduria vidutiniškai 22 proc. mažiau, nei mėsavalgiai. Pesketarai pagal šį rodiklį užėmė tarpinę vietą: rizika susirgti išeminėmis širdies ligomis buvo 13 proc. mažesnė, negu tyrimo dalyvių, kurie vartojo mėsą. Mokslininkai pateikia tokį skaičiavimo pavyzdį: iš 1000 vegetarų per 10 metų su širdies ligomis susidurs 10 žmonių mažiau, negu tarp tų, kurie vartoja mėsą: 36 prieš 46.
Deja, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos privalumai „kompensuojasi“ padidinta insulto rizika: vegetarams, palyginti su mėsavalgiais ji išauga 20 proc.