Pasisaldinti gyvenimą tokiu 4 eurus kainuojančiu mažu puodeliu karšto šokolado gali vis daugiau tautiečių. Kaip pastebi saldumynais jau daug metų prekiaujanti Vida, į parduotuvę sostinės Senamiestyje užsuka toli gražu ne tik turistai ar jaunimas, bet ir pensininkai.
„Leidžia pasilepinti. Tarkim, ateina garbaus amžiaus damos sekmadieniais, leidžia sau išgerti skanios kavos puodelį ir suvalgyti torto gabalėlį pas mus, tikrai gero, šokoladinio“, – sako pardavėja Vida Klimanskienė.
O tokia sekmadieninė porcija gali atsieiti ir 10 eurų. Apie tai, kad mažesnes algas ir pensijas gaunantys lietuviai sugeba išleisti praktiškai tiek pat pinigų, kaip statistinis europietis, skelbia ir „Eurostatas“. Skaičiavimai byloja, kad pagal faktinę perkamąją galią, t.y., atsižvelgiant ne į kainų skirtumus įvairiose šalyse, o į prekių ir paslaugų įperkamumą ir suvartojimą, lietuvių išlaidos jau pasiekė 90 procentų ES vidurkio.
„Iš pirmo žvilgsnio atrodo neįtikinama tokia statistika, kad lietuviai vartoja gerokai daugiau negu estai ir apskritai negu bet kuri Vidurio Europos šalis. Ir, netgi, pagal faktinį individualaus vartojimo rodiklį, pasiekė Ispaniją“, – mano ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Kai kurie tautiečiai turi savo žemišką paaiškinimą, kodėl norisi leisti pinigus čia ir dabar, o ne galvoti apie kišenės perspektyvas ateityje:
„Man geriau gyventi vieną dieną labai gerai negu savaitę po truputį, tai aš leidžiu sau. Leidžiu dalykus. Nes niekada nežinai, kiek gyvensi. Reikia leisti.“
Ekonomistų versija, kaip visada, ne tokia filosofinė. Vienas iš paaiškinimų yra tas, kad Lietuvoje kainos vis dar žemesnės nei Vakarų Europoje, ypač paslaugų. Todėl ir vartoti tautiečiai gali daugiau. Visgi pagrindinė priežastis, pasak Mačiulio, yra šešėlinė ekonomika, kai dalies žmonių pajamų statistika paprasčiausiai nemato. Dar vienas didelio išlaidavimo paaiškinimas yra lietuvių negebėjimas taupyti:
„Beveik visas pajamas lietuviai skiria vartojimui. Palyginti – Estijoje dešimtadalis pajamų nukreipiama santaupoms, Skandinavijos šalyse – 20 proc. pajamų sutaupoma.“
O štai Lietuvos banko prognozė kitiems metams atskleidžia, kad pasitaupyti jau gal ir reikėtų. Šalies ekonomika vis dar augs, tačiau nebe taip sparčiai, kaip šiemet, kai algos vidutiniškai augo 8,5 procento.
„Prognozuojame, kad kitais metais darbo užmokestis augs kiek lėčiau nei 7 proc., bet perkamosios galios augimas išlieka, ji toliau didės, tiesa, kiek lėčiau nei ankstesniais metais“, – teigia Lietuvos banko atstovas Gediminas Šimkus.
Nors, tiesą sakant, toli gražu ne visi ir dabar pajuto kišenių papilnėjimą.
„Mano, kaip universiteto profesoriaus, pajamos nėra niekaip ženkliai padidėjusios. Truputį paaugo, bet, turint galvoje kylančias kainas, mano perkamoji galia turbūt yra tokia pati, kaip prieš 4 ar 5 metus“, – atviravo pašnekovas.
Kainos, pasak Lietuvos banko prognozių, kitąmet turėtų stiebtis panašiai kaip šiemet – maždaug 2 procentais. Daugiausia turėtų brangti paslaugos, kurios Lietuvoje vis dar kainuoja mažiau nei kitur Europos Sąjungoje. Paslaugos kasmet mūsų šalyje brangsta po penkis procentus. Labiausiai tai gąsdina skurstančiuosius, jų Lietuvoje vis dar maždaug penktadalis ir tai – vienas didžiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Tačiau geresnių dienų jiems bent dalis Lietuvos banko ekonomistų nežada ir artimiausiu metu.
„20 metų tenka kalbėti apie neadekvatų šalies biudžetą, su neapsižiotom funkcijom ir šalies išsivystymu. Pensijoms skiriame 6 proc. BVP, o reikėtų skirti bent 9-11. Tai tiesioginė pasekmė to, kad vidutinė pensija artima skurdo ribai“, – sako Lietuvos banko ekonomistas Raimondas Kuodis.
Bendrasis vidaus produktas kitąmet, pasak Lietuvos banko, turėtų augti 2,5 procento, kai šiemet ekonomika augo beveik keturiais procentais. Tačiau neabejojama, kad jau netrukus visos šalys pajus neramių tarptautinių rinkų pasekmes. Kai į vieną krūvą susimeta nežinomybė dėl „Brexit‘o“, Jungtinių Valstijų ir Kinijos prekybos karai, o dar atsitinka tokie neprognozuojami dalykai kaip Saudo Arabijos naftos platformų bombardavimas, auginantis naftos kainas, gali būti pabloginta ir Lietuvos ekonomikos prognozė.
„Jų visuma, jų aplinka, galimybė, kad jie realizuosis vienu metu – kelianti nerimą. Mes tą dalyką vertiname“, – teigia G. Šimkus.
Pasak ekonomistų, vien Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos be susitarimo per trejus metus Lietuvos BVP augimą sulėtintų beveik vienu procentu.
