Apie ribojimų atšaukimą ar jų mažinimą jau pranešė tokios šalys kaip Airija, Danija, Jungtinė Karalystė, Norvegija. Kai kurios jų skelbia atsisakančios visų pandeminių ribojimų, tarp jų – ir privalomo kaukių dėvėjimo.
Nors sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dar ką tik pažymėjo, kad galimybių paso ir dabar Lietuvoje taikomų priemonių dar reikia pandemijai suvaldyti, panašu, kad pokyčiai dėl galimybių paso taikymo laukia jau netrukus. Apie tai penktadienį pranešė premjerė Ingrida Šimonytė.
„Galiu pasakyti, kad Vyriausybė planą sustabdyti galimybių pasą jau turi keletą savaičių. Tiesiog šias savaites buvo derinami operacijų vadovo sprendimai, buvo diskutuojama su verslu taip pat, kur dabar taikomas galimybių pasas, kokie reikalavimai galėtų galimybių pasą pakeisti. Ir aš manau, kad sprendimas dėl galimybių paso sustabdymo bus priimtas kitą trečiadienį“, – žurnalistams penktadienį sakė ji.
Omikron padidins imunizacijos lygį
Ar realu dar neįsibėgėjus pavasariui grįžti į panašią ikipandeminiam gyvenimui realybę be galimybių pasų ir kitų ribojimų? To paklausta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja, epidemiologė Daiva Razmuvienė teigė mananti, kad pokyčių tikrai sulauksime.
„Dabartiniu metu matant tokius aukštus laboratoriškai patvirtintus skaičius, o aplinkoje sergant dar daugiau žmonių, vyksta natūrali imunizacija. Ir vėlgi, ne paslaptis, serga ir skiepyti, ir neskiepyti žmonės, taigi kuo daugiau bus prasirgusių žmonių, padidės imuniteto lygis.
Aišku, nesinorėtų, kad būtų pačių sunkiausių atvejų, bet sergamumo skaičiai tikrai bus nemaži. Ir kalbant apie pavasarį, tai pokyčiai tikrai turės atsirasti. Ir dabar mūsų suvaržymai nėra griežti. O jei ta sergamumo kreivė bus užlūžusi, jau išeisime į nedidelius sergamumo skaičius, tai, manau, kad tam tikri ribojimai tikrai bus nuimti“, – dėstė ji.
D. Razmuvienė pridūrė, kad nors ir mažinami ribojimai, kitur būtini respiratoriai ar kaukės išlieka.
„Tačiau tikrai yra ir daug normalaus gyvenimo. Tuos atlaisvinimus šalys daro, tas tikrai atkeliaus ir pas mus, tik dar reikia išlaukti. Kol su atvejais dar kopiama į viršų, nuotolinis darbas būtų rekomenduojamas, kam įmanoma ir kuo mažiau būriuotis – visur, kur tik įmanoma“, – patarė ji.
Koronavirusas moka pažerti siurprizų
LSMU Sveikatos vadybos katedros profesorius Mindaugas Stankūnas taip pat sutiko, kad ribojimai turi būti nuimami, kada tam jau pribrendo laikas.
„Dėl ribojimų – tai bet kuriuo atveju daugiau politikų sprendimas. Mano nuomone, jie turi būti įvedami tada, kai jie reikalingi ir panaikinami, kada jų nereikia. Kita vertus, pas mus tų labai griežtų ribojimų nelabai ir yra. Pažiūrėkime, turime virš 10 tūkst. atvejų, vyksta koncertai, žmonės eina į restoranus, vyksta normalus mokymo procesas“, – komentavo jis.
Pašnekovas negalėjo tvirtai apsakyti, ar jau pavasarį realu būtų grįžti į įprastesnio gyvenimo ritmą, bet to ir neatmetė.
„Diskusijos vyksta, ir prezidentūra iškėlusi klausimą, ar iš tikrųjų nereikėtų peržiūrėti galimybių paso, kiek jis efektyvus, ar dar efektyvus. Taigi diskusija apie tai gyva“, – pastebėjo M. Stankūnas.
Nors kitos šalys imasi drąsių sprendimų ir naikina ribojimus, profesorius priminė, kad koronavirusas moka pažerti siurprizų.
„Tai gal mes palaukime, kai tikrai matysime situaciją. Apskritai reikia suvokti, kad pandemijos metu situacija labai dinamiška, nežinota, ir kiek tas omikronas pavojingas, dabar jau kitų žinių yra. Kol ateina mokslinės žinios, užtrunka laiko, ypač kalbant apie populiacinius dalykus, ar turimos vakcinos efektyvios, ar tai yra sunki liga“, – priminė M. Stankūnas.
Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad ir dabar komentuodami mokslines publikacijas specialistai priversti remtis tik pirmine informacija. „Tai – nerecenzuoti straipsniai, kurie mokslo pasaulyje neturėtų būti naudojami normaliomis sąlygomis. Bet tada viskas labai užtruktų, o dabar bent už kokio šiaudo griebiamasi. Taigi daug dalykų, kurių nežinome, ateina po kažkurio laiko, o tai veikia ir sprendimų priėmimus dėl pandemijos valdymo“, – komentavo jis.
Ribojimų atsisakyti galima greitai, bet yra kritinis momentas
VU Gyvybės mokslų centro mokslininko dr. Gyčio Dudo teigimu, apie ribojimų peržiūrėjimą jau būtų galima galvoti omikron bangai pradedant lėtėti. Tačiau čia yra kritinis vienas rodiklis.
„Jei matome, kad banga, tarkime, lėtėja ir įtariame, kad į ligonines nepateks kritinis pacientų skaičius, tada, žinoma, ypač šiuo momentu, kai itin didelė Lietuvos populiacijos dalis yra paskiepyta, labai didelė dalis buvo persirgusi delta ir nemaža omikronu, tai apskritai visi ribojimai nebetenka prasmės. Bet viskas atsiremia į tai, ar galime tvirtai apsakyti, kad ligoninės nebus perkrautos“, – pažymėjo jis.
Anot virusų tyrinėtojo, nuspėti situaciją ligoninėse yra sunkiau, kai visuomenė yra netolygiai imunizuota.
„Kai laikui einant dalis populiacijos yra imunizuojama, dalis persirgę, kai kurie ne vieną kartą, dalis yra skiepyti ir vėliau persirgę ar atvirkščiai – tų kombinacijų atsiranda tiek daug, kad jų visų aprėpti net nebeišeina. Ir automatiškai daug sunkiau darosi sugalvoti kažkokias taisykles ir taip komplikuojasi ir pandemijos valdymas, nes tampa sunku nuspėti galimas ligoninių apimtis“, – aiškino G. Dudas.
Jis priminė, kad priešinga situacija buvo pandemijos pradžioje. Tuo metu atvejų skaičius tiesiogiai buvo galima konvertuoti į galimą ligoninių užimtumą.
„Kai imunizacija yra netolygi, ryšys po truputį dingsta. Kai negalime žinoti, kada žmogus buvo imunizuotas, koks yra imunizacijos efektyvumas, tenka kliautis žymiai vėluojančiu rodikliu – ligoninių užimtumu.
Ir tokiose situacijose, kai yra toks nežinomasis ir turime eksponentinį augimą, turime išlaviruoti saugiau, neprarandant daugiau, nei būtina piliečių. Taip geriau negu po to aiškintis ir atsiprašinėti, kad kažkas buvo laiku nepadaryta“, – savo nuomonę dėstė mokslininkas.
Anot jo, pasaulis vis to nepasimoko – taip buvo ir Ebolos epidemijos Vakarų Afrikoje metu, kai buvo pastovūs delsimai. „Tą iš dalies matėme Lietuvoje, ką buvo galima dalinai paaiškinti dėl vykusių rinkimų. Tą matėme ir pandemijos pradžioje, kai visi vilkino sprendimus, žiūrėjo, kaip bus, o ne ruošėsi“, – pastebėjo G. Dudas.
Ateičiai siūlo sutarti dėl vieno dalyko
Anot jo, turint tokią netolygią visuomenės imunizaciją būtų sunku kalbėti ir apie tokias griežtas pandemijos valdymo priemones, kai skaičiuojamas laikas po pasiskiepijimo ar prasirgimo, dozių skaičius, ir ateityje.
„Labai abejočiau, kad tų kontrolės priemonių reikės ganėtinai ilgą laiką. Jei, tarkime, omikron bangai pradėjus leistis nebus perteklinio ligoninių užimtumo, kaip minėjau, savaime suprantama, tie ribojimai netenka prasmės ir kažką taikyti neapsimoka. Tik reikėtų išlaikyti budrumą ir, jei pasirodo dar kažkokia atmaina greičiausiai kažkur kitoje šalyje, įsivertinti situaciją, ar tikėtina, kad pas mus galėtų sukelti problemų ir atitinkamai reaguoti.
Aišku, greičiausiai tai nebūtų kokie judėjimo tarp savivaldybių ribojimai, bet, man atrodo, būtų naudinga būti pasiruošus savaitei kitai visiems saviizoliuotis, jei yra tikimybė, kad ligoninės gali būti perkrautos, kad būtų pasiruošę greitai tokį planą įjungti, kad galėtume pristabdyti bet kokią bangą“, – dėstė G. Dudas.
Jis pažymėjo, kad tokį planą svarbu turėti tiek žvelgiant į artimą, tiek tolimesnę perspektyvą, mat pandemijų nepavyks išvengti ir ateityje.
Klaunada
