Nors alkoholio vartojimo tendencijos Lietuvoje išlieka panašios, nerimą kelia tai, kad narkotikų vartojimas per pastaruosius metus yra padidėjęs net 1,5 karto, pristatydamas naujausią psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimą konstatavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorius prof. dr. Renaldas Čiužas.
„Kitas dalykas yra, kad kas ketvirtas Lietuvos gyventojas rūko, rūko elektronines cigaretes, kaitinamuosius gaminius – kasdien vartoja apie 3 procentus apklaustųjų respondentų“, – duomenis apibendrino jis.
Kanapes pradeda vartoti ir vos 10-ies metų
Vidutinis įvairių narkotikų vartojimo pradžios amžius svyruoja nuo 19 iki 22 m. Populiariausiu narkotiku Lietuvoje išlieka kanapės, jų vidutiniškai pirmą kartą irgi pabandoma 19-os metų.
„Įdomus faktas, kad apklausos metu jauniausias amžius, kuris nurodytas, kada pradėta vartoti kanapes, 10 metų, o vyriausiam žmogui buvo 56-eri. Tai svyruoti gali labai plačiai, bet vidurkis nesikeičia nuo 2016 m.“, – nurodė NTAKD Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja, koordinuojanti Europos ENNSC nacionalinio centro Lietuvoje veiklą, Evelina Pridotkienė.
Ji konstatavo, kad narkotikų vartojimas Lietuvoje per pastaruosius 5 metus padidėjo.
„14,1 proc. respondentų atsakė, kad bent kartą gyvenime vartojo tam tikrą narkotinę ar psichotropinę medžiagą. (...) Tai būtų apie 394 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie yra bent kartą vartoję bent kokią narkotinę medžiagą“, – NTAKD specialistė.
Per metus vartojimas išaugo nuo 1,5 karto – nuo 3,1 iki 4,5. Visgi pranešėja akcentavo, kad, nežiūrint į tai, kad narkotikų paplitimas Lietuvoje didėja, jis išlieka du kartus mažesnis už Europos Sąjungos vartojimo paplitimo vidurkį.
Kvaišalus vartoja ne tik draugų rate, bet ir dėl liūdesio
„Jei reikėtų sudaryti narkotikus vartojančio žmogaus ar to, kuris yra juos išbandęs, portretą, tai yra vyras, nuo 15 iki 35 metų amžiaus. Yra duomenys, kad statistiškai dažniau nevedęs ir gyvenantis Vilniuje arba Klaipėdoje, taigi didžiųjų miestų gyventojas“, – nurodė E. Pridotkienė.
Per metus augo ne tik populiariausio narkotiko – kanapių, bet ir kitų medžiagų – kokaino, amfetamino, LSD, heroino vartojimas, nors ir išliko stabilus.
„Vienų vartojimas padaugėjo mažiau, kitų daugiau, bet matome, kad vienaip ar kitaip didėjimo tendencija yra matoma. Ir tai matoma ne tik Lietuvoje, bet visoje Europos Sąjungoje“, – sakė ji.
Gyventojai nurodė, kad dažniausiai narkotikus vartoja draugų rate, ankantis klubuose, bet dalis tą darė, nes jautėsi vieniši, liūdėjo, atsiradus tam tikrų problemų.
Augo ir naujųjų psichoaktyvių medžiagų vartojimas. „Tą darę atsakė 1,4 proc. Lietuvos gyventojų, bet svarbu pažymėti, kad nežino ar dėl to nėra tikri 3 proc. O tai ir parodo, kad naujos psichoaktyvios medžiagos dažnai nežinoma, kas tai, arba jos yra parduodamos kitų produktų pavidalu, yra sintetinės medžiagos, pripurkštos kažkuo ir panašiai“, – perspėjo E. Pridotkienė.
Nesaikingo alkoholio vartojimo mažėja, bet nedžiugina kiti rodikliai
Detaliau komentuodamas duomenis apie alkoholio ir rūkalų vartojimą Lietuvoje, NTAKD vadovas R. Čiužas nurodė, kad vis dar daugiau alkoholio tiek per mėnesį, tiek metus suvartoja vyrai.
„Tai kelia nerimą sveikatos specialistams, nes tų susirgimų, kurie susiję su alkoholio vartojimu, tarp vyrų yra didesnis skaičius. Alkoholinių gėrimų vartojimas yra šiek tiek mažėjantis ir jis yra svarbus tuo, kad galima vertinti priemones, kurios yra daromos tiek įgyvendinant valstybinę prevencinę programą , tiek rengiantis naujiems projektams, politiniams sprendimams, kartais padeda vertinti, kas yra efektyvu, kas – ne“, – kalbėjo jis.
Departamento vadovas R. Čiužas teigė, jog nerimą kelia duomenys apie didelį alkoholio kiekio suvartojimą per vieną savaitgalį, tačiau džiugina tai, jog kartą per savaitę vartojančių alkoholio sumažėjo nuo 33 proc. 2016 metais iki 23 proc. atliekant pastarąjį tyrimą.
Kiek vienetų pavojinga sveikatai?
Ką lietuviai vartoja dažniau? Iš tyrimo duomenų matoma, kad dažniausiai ant lietuvių stalo rikiuojasi tokie gėrimai kaip alus, sidras. Toliau – silpnieji alkoholiniai gėrimai, vynas, likeriai ir įvairūs alkoholiniai kokteiliai.
„Kartą per mėnesį ar rečiau tas vartojimas, matome, procentine skale ne toks jau mažas. Keturi kartai per savaitę ir dažniau, atrodytų, gal tie procentai ir nedideli, bet jie išlieka tokie patys ir keliantys nerimą tiek sveikatos specialistams, tiek mums“, – nurodė jis.
Nesaikingo alkoholio vartojimas procentiškai sumažėjo, o lyderiai čia vėlgi išlieka vyrai. Nesaikingas vartojimas apibrėžiamas, kai suvartojama daugiau nei 6 sąlyginiai alkoholio vienetai.
Vienas toks vienetas būtų 200 ml bokalas alaus, 100 ml vyno, 60 ml spirituoto vyno, 25 ml stipraus gėrimo. 750 ml vyno butelis atstotų 8 sąlyginius alkoholio vienetus.
Nors lyginant su 2016 m. sumažėjo tų asmenų dalis, kurie alkoholio vartojo bent kartą per savaitę, R. Čiužas siūlė nesidžiaugti, nes kiti rodikliai išlieka stabilūs.
Tyrimo duomenys taip pat rodo, kad kas ketvirtas Lietuvos gyventojas rūko. Bent kartą gyvenime cigaretes yra bandę 65 proc. apklaustųjų, elektronines cigaretes – 23 proc.
Anot R. Čiužo, vartojančių elektronines cigaretes moterų (17,2 proc.) skaičius vejasi vyrus (28,6 proc.).
Apie 38 proc. dalyvavusiųjų apklausoje pavyko mesti rūkyti, o bandžiusių, tačiau ne visada sėkmingai, skaičius siekė 73 proc.
Dažniau narkotikus vartoja dėl kelių priežasčių
Paklausta, kas lėmė, kad narkotikų vartojimas padidėjo, E. Pridotkienė teigė, kad sunku būtų įvardyti vieną priežastį. Anot jos, tokie tendencija stebima visame pasaulyje ir Lietuva, deja, nuo jos neatsilieka.
„Galimai tam įtakos turėjo ir pandeminė situacija. Kitas dalykas – žmonės yra labai mobilūs, keliauja po pasaulį, Europą, mato, kas vyksta kitose šalyse, nes jose narkotikų vartojimas yra aukštesnis. Dar vienas faktorius, kuris galėjo sąlygoti, tai narkotinių medžiagų prieinamumas, nauji būdai, kaip gauti – perka elektroniniu būdu, per paštą“, – komentavo NTAKD specialistė.
Jos teigimu, tam įtakos galėjo turėti ir požiūrio klausimas. „Kanapės yra dažniausiai vartojamas narkotikas. Mes vis girdime, kad kanapės yra naudingos, tam tikros jų dalys nekenkia, tai bendras požiūris gal keičiasi. Tai turime nepamiršti, kad kanapės, kurių sudėtyje yra tetrahidrokanabinolių, tai yra psichoaktyvioji medžiaga ir labai kenkia sveikatai“, – pažymėjo E. Pridotkienė.
NTAKD tyrimas buvo atliktas pernai metų rudenį, dalyvavo 2,5 tūkst. 15–64 m. amžiaus nuolatiniai Lietuvos gyventojai.
