Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkas Eimantas Brazaitis konstatavo, kad su pacientų apgultimi šeimos gydytojai susiduria nuo metų pradžios, o prošvaisčių kol kas nematyti.
„Pacientų srautas nemažėja, bet gydytojai įprato dirbti padidintu režimu. Tačiau bent aš nusprendžiau, kad gana, nes jei dirbu planinį darbą ir šalia dar papildomi skubūs pacientai, kurių susidaro vidutiniškai nuo 7 iki 10 per dieną, blogesnėmis dienomis – net 15, tai tas papildomas darbas atima daug laiko.
Taigi nusprendžiau riboti planinių pacientų srautus, anuliavau priėmimą ir į tuos laikus rašysiu skubius pacientus, nes dirbti viršvalandžius kiekvieną dieną gali savaitę, dvi, bet tai jau tęsiasi trečia savaitė ir pabaigos kol kas nesimato“, – portalui tv3.lt komentavo gydytojas.
Dirba gerokai daugiau sumokėdami perdegimu
Pašnekovas neslėpė, kad, deja, ne visi turi tokią galimybę stumdytis grafikus, tad tenka verstis per galvą priimant milžiniškus pacientų kiekius ir aukoti savo sveikatą.
„Pas mus darbe sudarytos sąlygos, kad galiu leisti tokią prabangą koreguoti grafiką, tačiau yra tokių gydymo įstaigų, kur vadovai ne tokie palankūs ir vis dėlto reikalauja to paties grafiko. Tai daugelis galbūt mažai žino savo teises, mažiau atstovi jas, kad pasakytų – „netelpu į darbo valandas, baigiau darbą, o po manęs – nors ir tvanas“.
Bet daugelis gydytojų empatiškai žiūri į situaciją ir dirba tiek, kiek reikia savo asmeninio gyvenimo laiko, nuovargio, įtampos, streso sąskaita. Ir tada turime situaciją, kad pradėti tyrimai dėl gydytojų perdegimo sindromo, nes ir pas psichologą kreiptis reikia turėti laiko. Jei savo darbo nespėji atlikti, tai apie kokį psichologą gali būti kalba“, – pasakojo E. Brazaitis.
Pašnekovas pasakojo, kad yra kolegų, kurie dirba taip, kaip iki šiol, o priimti tenka ir 50–60 pacientų per dieną.
„Tai reikia suprasti, koks tai krūvis. Tegu pabando kas nors iš savo telefonų knygos perskambinti 50 žmonių ir net tik su jais pakalbėti buitinėmis temomis, bet tu turi kiekvieną skundą, simptomą dėmesingai sužiūrėti, surašyti į sistemą, kuri neveikia, užtvirtinti parašu, kurio vėlgi neleidžia sistema padaryti“, – kasdienio darbo realijas komentavo jis.
„Ištisai kišami pagaliai į ratus, kai ant dviračio važiuoja keturi žmonės“
Anot profsąjungos atstovo, jei gydytojai vienaip ar kitaip daugiau mažiau adaptavosi prie darbo krūvio, tai užaštrėjo dar viena problema būtent e.sveikatos.
„Ta mūsų „stebuklingoji“ e.sveikata, kai kurių kolegų įvardijama kaip „nesveikata“. Kadangi per pastarąsias kelias savaites vyko keli jos atnaujinimai, natūralu, kad po kiekvieno tokio atnaujinimo, nežinau, ar kas nepaplanuota, ar neištestuota, bet po savaitgalio ne vienas kolega skundėsi, kad ji neveikia. Hipotetiškai veikia, bet praktiškai niekas nefunkcionuoja arba veikia tokiais greičiais, kad praktiškai neįmanoma dirbti“, – piktinosi gydytojas.
Kaip pasakojo jis, tuomet, turint milžinišką pacientų srautą ir sistemai streikuojant, tenka atlikti dvigubą darbą.
„Hipotetiškai turėtum daryti kokius popierinius įrašus, o pradėjus veikti sistemai juos iš naujo atlikti elektroniniu būdu. Kitaip tariant, tą darbą sudubliuoti. Tai, aišku, dėl didelio užimtumo taip niekas nedaro, bet tada visi strese rašosi kažkokias apskaitos knygas, ką ir dėl ko konsultavo ir kai tik atsiranda galimybė, tuos duomenis suveda į e.sveikatą. Bet tai sukelia be galo daug nepatogumų, streso, įtampos, kai bandai, stengiesi, o rezultatas atsiremia į besisukantį ratuką, kol lauki. Tai pasipiktinimas milžiniškas“, – konstatavo E. Brazaitis.
Negana to, jis pridūrė, kad vėliau suvedant duomenis kyla papildomų trikdžių – kažkas galbūt užmirštama įvesti. „Tada kyla pacientų pasipiktinimas, kad jie negauna galimybių paso ar nėra kokio administracinio įrašo apie nedarbingumą ir panašiai. Taigi lyg koks užburtas ratas. Ištisai kišami pagaliai į ratus, kai ant dviračio važiuoja keturi žmonės ir tu bandai minti tą dviratį – tai taip įsivaizduočiau šeimos gydytojo darbą šiuo metu“, – apibendrino pašnekovas.
Plėšosi dėl centų, o testams išleidžia milžiniškas sumas
Paklaustas, ar leidimas tam tikrais atvejais Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) išduoti nedarbingumo pažymėjimus kiek palengvino šeimos gydytojų darbą, pašnekovas pripažino, kad pagalba yra, nors ir labai menka.
„Bent aš praėjusią savaitę turėjau penkis tokius pacientus, kuriems reikėjo išduoti nedarbingumą NVSC pažymos pagrindu. Tai kai per dieną priimi 40 žmonių, tas vienas žmogus per dieną labai daug esmės nekeičia. Aišku, tai yra šioks toks palengvinimas, gal kažkokioje darbovietėje buvo kontaktas ir yra iš ten daug prisirašiusių pas tą patį gydytoją, tai jam tą dieną gal ir 10 pacientų „nukrito“. Bet negaliu pasakyti, kad tai reikšmingas palengvinimas mūsų kasdieniame darbe“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie dabartinius testavimo mastus E. Brazaitis kartu įžvelgė ir vietą, kur visgi būtų galima sutaupyti brangių lėšų. Anot jo, kadangi realiai didžioji dalis dabar peršalimo simptomų kamuojami žmonės serga koronavirusu, nėra prasmės visais atvejais apskritai atlikti testą.
„Koks to testavimo tikslas, jei žmogus pajuto bet kokius staiga atsiradusius naujus simptomus, tai jis praktiškai turėtų būti iškarto izoliuojamas 7 dienoms arba, jei simptomai trunka ilgiau, pabaigti izoliaciją 3 dieną nuo požymių pabaigos. Ir tas testas nereikalingas, nes jei vienas testas valstybei kainuoja apie 30 eurų, tai panašiai tiek atsieina ir vienam mėnesiui specifiniai vaistai krešumui mažinti, kurie sergantiems prieširdžių virpėjimu žmonėms trombozės sumažina riziką 4 kartus.
Taigi tie testai taip lengvai kompensuojami, kai anksčiau dėl kiekvieno cento už kompensuojamus vaistus ministerija ir ligonių kasos buvo pasiruošę gerkles perkąsti šeimos gydytojams, jei jie padarydavo klaidą, ar farmacinėms firmoms, jei tik keliais centais padidindavo tą kainą. Taigi trūksta vienodo požiūrio į vieną ir kitą situaciją“, – kalbėjo šeimos gydytojas.
Jis pridūrė, suprantantis specialistų rekomendacijas, kad reikia kuo daugiau testuoti, kad to testo reikia įvairiems COVID sertifikatams gauti, bet svarstė, kad galbūt 3 dozėmis vakcinuotiems to tikrai nereikėtų.
„Jie vienaip ar kitaip turi COVID pasą, tai tokiems pacientams nėra prasmės atlikinėti testus, jei pajuto simptomus, izoliuotis. Taip sutaupytume nemažai pinigų“, – svarstė E. Brazaitis.
Ambulatorinė grandis neša didžiausią krūvį
Centro poliklinikos vadovas Kęstutis Štaras patvirtino, kad situacija sudėtinga, mat jei delta bangos atveju daugiausiai bėdų kilo dėl stacionarinio pacientų gydymo, dabar didžiausias krūvis tenka ambulatorinei grandžiai.
„Šiandien ambulatorinė grandis neša didžiausią krūvį, nes tokių sunkių atvejų ligoninėse nėra, ten yra daugiausia tie, kurie nepasiskiepiję. O tie, kurie turi imunitetą, jie tikrai serga lengvomis formomis, bet kreipiasi į gydytojus, nes reikia simptomiškai gydytis.
Aišku, bendrai didelės tragedijos nėra, kaip kad buvo anksčiau. Pacientų pakilimas jaučiasi, bet gauna paslaugas ir tie, kurie serga kitomis ligomis“, – komentavo jis.
K. Štaras pridūrė, kad darbą gerokai palengvinti padeda dar praeitais metais įdiegta nauja skambučių registrų centro programinę įrangą, kuri leidžia atskambinti pacientui. Srautus valdyti padeda ir atskiras priėmimas įtariamiems ar sergantiems COVID-19, kur laukia specialiai pasiruošę medikai, atlieka reikalingus tyrimus.
Stinga žmogiškųjų resursų
Anot įstaigos vadovo, viena didžiausių problemų – žmogiškųjų resursų stygius.
„Problema ta, kad dalį darbuotojų turime permesti į mobiliuosius punktus. Iš mūsų įstaigos šią savaitę turime duoti 47 darbuotojus – tiek laborantus, tiek slaugytojus, slaugytojo padėjėjus, tai jaučiasi trūkumas. Dar viena priežastis – dalis darbuotojų serga ir negali teikti paslaugų.
Kita vertus, krūvį kažkiek padeda nuimti NVSC, kuris išdavinėja nedarbingumo lapelius. Tačiau žmonės vis dar skambina ir sako, kad nieko nežino apie tokią galimybę, taigi kiek pasigendame ministerijos informacijos viešojoje erdvėje“, – pastebėjo K. Štaras.
Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša taip pat konstatavo, kad šis laikotarpis išskirtinis tuo, kad ypač apkrovos mobiliuosiuose punktuose stipriai išaugusios.
„Tris kartus išaugę srautai, dabar atidarėme dar vieną palapinę, ieškome dar darbuotojų. Taigi bendrai įtampa jaučiasi, bet tvarkytis pavyksta. Iš daugiau kaip 1600 darbuotojų 36 serga, bet paslaugos netrinka. Pas šeimos gydytoją galima patekti per savaitę, jei kontaktinė, jei nuotoliniam – kiek daugiau, 9 dienos“, – sakė jis.
