Prieš 2008 m. Seimo rinkimus šoumenai subūrė Tautos prisikėlimo partiją, 2012-aisiais rinkimuose dalyvavo politinė partija „Drąsos kelias“, 2016 m. sėkmę rinkimuose bandė Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija, o kitų metų Seimo rinkimuose pamatysime mažiausiai penkias netradicines politines jėgas.
Tarp jų – Naglio Puteikio, Kristupo Krivicko ir Rūtos Janutienės vedama Centro partija „Gerovės Lietuva“, Rimanto Jono Dagio Krikščionių sąjunga „Santarvė ir gerovė“, Vytauto Radžvilo „Nacionalinis susivienijimas“, Arvydo Juozaičio „Santalka Lietuvai“ bei dar nepavadintas Remigijaus Žemaitaičio, Artūro Paulausko ir Artūro Zuoko judėjimas.
Atviros durys populistams
Vis dėlto netradicinės jėgos, kurios nėra gausios, surinks netradicinius ir negausius balsus, prognozuoja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis.
„Jų problema bus iš tikrųjų pasiekti tą ribą, kurią peržengus pakliūvama į Seimą. Tai visų tų netradicinių politinių jėgų didžioji problema šiandien. Kita jų problema yra, kad jos labai panašios ir viena su kita kovos daugiau negu su realiai savo konkurentais – didžiosiomis partijomis“, – tv3.lt kalbėjo L. Bielinis.
Šiuo metu Seimo rinkimuose partijoms taikoma 5 proc. kartelė, koalicijoms – 7 proc.
Vis dėlto akivaizdu, kad kartais netradicinės jėgos rinkimuose švenčia didesnę ar mažesnę pergalę. Daliai tokių partijų anksčiau padėdavo kovotojų už teisybę įvaizdis, tačiau dabar, mano L. Bielinis, šis įvaizdis nuvalkiotas.
„Praktiškai kova už teisybę šiandien taip nuvalkiota, kad rinkėjo neįtikinsi, kad esi kovotojas už teisybę ir didesnis kovotojas už teisybę negu kiti kovotojai už teisybę. Rinkėjas iš tikrųjų reaguoja į netikėtus dirgiklius. Valinsko partija (Tautos prisikėlimo partija – aut. past.) buvo ilgus metus televizoriuje matyti linksmi vyrukai ir panelės, už kuriuos balsavo paprasčiausiai for fun (liet. dėl smagumo) ir nubalsavo. Jų pergalė nėra kažkoks netikėtas dalykas. Tai tiesiog ilgus metus visiškai nepolitinis veikimas sukūrė jiems tą reklamą, vaizdinį, už kurį ir buvo prabalsuota“, – pastebėjo profesorius.
Seni vilkai
Tarp 2020 m. Seimo rinkimuose ketinančių dalyvauti politinių jėgų vedlių – ne vienas senas politikos vilkas. Tačiau net ir patirtis politikoje nebūtinai padės jiems laimėti rinkimus, svarsto L. Bielinis.
„Mano nuomone, nepavyks. Aišku, jie bandys, kiekvienas savo keliu eis, kiekvienas bandys pagal save organizuoti visą rinkiminę kampaniją. Vyresnieji atsimins juos pagal senus darbus, vaizdinius ir tai nėra tik pozityvas, labai dažnai tai yra kritiškas požiūris. O jaunesniesiems bus visiškai neįdomu, nes jie paprasčiausiai nepažįsta ir nežino“, – kalbėjo pašnekovas.
Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas primena, kad per kiekvienus rinkimus nedidelė dalis rinkėjų ieško naujų arba naujų-senų gelbėtojų, o tuo naudojasi populistai arba primiršti politikai. Būtent dėl šios priežasties A. Katauskas neatmeta galimybės, kad Seimo rinkimuose pasiseks bent keliems į politikos užmarštį nukeliavusiems politikams.
„Taip, galima kalbėti apie protesto balsus. Bet iš tikrųjų kiekvienas politikas, susidarius tam tikroms galimybėms, dar turi šansų tam tikroje siauroje auditorijoje susirinkti tiek balsų, kad jam užtektų patekti į Seimą. Ar jis ten turės kažkokią sprendžiamąją galią, ar galimybę kaip feniksas pakilti iš pelenų, užimti aukščiausius postus, – reikia žiūrėti“, – tv3.lt kalbėjo A. Katauskas.
Visi už gerovę
Akivaizdu, kad po 2019 m. vykusių prezidento rinkimų išpopuliarėjo Gitano Nausėdos kartota „gerovės valstybės“ sąvoka. Tai matyti ir dalies naujų politinių jėgų pavadinimuose. Tačiau L. Bielinis mano, kad perdėtas gerovės motyvo kartojimas ne tik nepadės naujoms politinėms jėgoms, bet ir pakiš joms koją.
„Jau vien tai, kad jos viena per kitą vartoja vieną ir tą patį žodį kaip užkeikimą, rodo, kad šitų politinių partijų lyderiai, organizatoriai neturi fantazijos, kūrybinės jėgos, kuri leistų jiems išsiskirti iš kitų. Todėl iš tikrųjų „gerovės“ termino naudojimas nepadės jiems, jis daugiau sutrukdys, nes rinkėjas paprasčiausiai galvos, kuo viena gerovė skiriasi nuo kitos. Ogi niekuo“, – pastebėjo profesorius.
Jam antrina ir A. Katauskas, pažymintis, kad, nors prezidentas ir išpopuliarino „gerovės valstybės“ sąvoką, šioji nebuvo užpildyta turiniu.
„Ji nebuvo užpildyta turiniu tiek, kad susidarė galimybė visiems politikams įdėti savo turinį, tai yra, aiškinti žmonėms, kas yra gerovės valstybė. Mes matome, kad „gerovės valstybės“ sąvoka naudojama ir tradicinių, stipriųjų politikų balsuose, matome ir absoliučiai populistinių veikėjų retorikoje naudojamą šią sąvoką“, – pastebėjo pašnekovas.
Todėl A. Katauskas prognozuoja, kad prieš kitąmet vyksiančius Seimo rinkimus „gerovės valstybė“ bus viena dominuojančių rinkiminių žinučių, nes ji skamba skaniai, o žmonės į ją gali susidėti labai skirtingus savo norus ir lūkesčius.
„Nebent mes pamatysime kažką išeinantį su labai agresyvia retorika, populistiniu turiniu, kuris bus sukrautas į visą šitą užtaisą ir nesulauks visiškai jokios reakcijos iš kitų politinių veikėjų. Bet taip, šita sąvoka, mano nuomone dabar jau, sakyčiau, netgi anekdotine patapusi, faktiškai panaikinta bet kokia rimta jos pridėtinė vertė“, – kalbėjo A. Katauskas.
Seimo rinkimai vyks 2020 spalį.
