Seimas metų pabaigoje vienbalsiai pritarė prezidento Gitano Nausėdos pataisoms, kuriomis numatoma 2020–2021 metais taikyti penktadaliu didesnį, nei numatyta, bazinės pensijos indeksavimo koeficientą.
Pensijos didės
Nuo kitų 2020 m. liepos bendras pensijų indeksavimo koeficientas didinamas 1,83 procentinio punkto – tai leis pensijas (bendrąją jų dalį) papildomai padidinti maždaug 3,5 euro.
Nuo 2021 metų 1,91 punkto didesnis indeksavimo koeficientas bus taikomas ir bendrosios, ir individualios pensijos dalims.
Papildomai indeksuotos pensijos turėtų būti pradėtos mokėti ne vėliau kaip iki kitų metų birželio 30-osios, kartu būtų išmokamas ir nuo sausio susidaręs skirtumas.
Dėl įstatymuose jau įtvirtinto bendro indeksavimo (8,11 proc.) senjorų vidutinė senatvės pensija nuo metų pradžios didės 30 eurų iki 375 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 32,5 euro iki 397 eurų.
Šiuo metu bazinė pensija yra 164,59 eurai, o vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija 2019 m. spalį buvo 344,67 eurai.
„Sodros“ duomenimis, įvertinus indeksavimą ir prezidento siūlymą, mažiausios iki 250 eurų pensijos (turint būtinąjį stažą) kitąmet padidės 21,78 euro, o didžiausios, daugiau kaip 1 tūkst. eurų viršijančios pensijos, – 93,6 euro.
Pensininkai pajus nežymų pokytį
Kitąmet numatomas pensijų augimas prie pensininkų skurdo mažinimo prisidės nežymiai, nes tikėtina, kad skurdo rizikos riba augs beveik tiek pat, kiek pensijos, pažymi Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Romas Lazutka. Jo manymu, skurdo rizikos riba kitąmet gali šoktelti dar 30 eurų.
„Žmonės dėl pensijos padidinimo perliptų tą skurdo rizikos ribą, jeigu ji stovėtų vietoje. Bet, kadangi atlyginimai sparčiai kyla, o jie daro įtaką skurdo rizikos ribos augimui, tai, matyt, didelio poveikio neturės“, – tv3.lt prognozavo R. Lazutka.
Ekonomikos profesorius pozityviai vertina šiuo metu galiojančią pensijų indeksavimo sistemą, mat ji leidžia kylant atlyginimams kelti ir pensijas, tuomet „gerovė, kuri kasmet auga dėl ekonomikos kilimo, paskirstoma tarp visų gyventojų sluoksnių“.
Vis dėlto R. Lazutka pripažįsta, kad iki šiol pensijų indeksavimas veikė gana prastai.
„Ką patyrėme paskutiniais metais, kad pensijos augo lėčiau nei darbo užmokestis. Tai reiškia, kad indeksavimo tvarka nebuvo gera, o taip atsitiko todėl, kad ekonominės prognozės netikslios. Realus atlyginimų augimas pralenkė prognozes, o pensijos indeksuojamos ir pagal prognozę“, – pastebėjo pašnekovas.
G. Nausėdos pataisas R. Lazutka laiko vienkartiniu sprendimu ir priduria, kad, kaip ir sakė pats prezidentas, sistemą reikės peržiūrėti iš esmės.
„Prezidentas pasiūlė ateinantiems metams vienkartiniu sprendimu padidinti, bet taip pat pasakė, kad kitais metais reikia būtinai parengti naują indeksavimo tvarką, pagal kurią pensijos augtų sparčiau nei atlyginimai. Tai reiškia, kad dar kitais metais tokių vienkartinių sprendimų nebebūtų, nes būtų pakoreguota pati indeksavimo tvarka“, – kalbėjo profesorius.
Ieškokime neefektyviai naudojamų lėšų
Nors kitąmet numatomas spartus pensijų augimas, nerimą kelia tai, ar pensijų sistema išliks tvari ir nepriklausoma nuo politikų užgaidų, atkreipia dėmesį Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.
Ji primena, kad prieš kelerius metus priimtas sprendimas indeksuoti pensijas padėjo jas apsaugoti nuo politikų įsikišimo į pensijų pokyčius.
„Politinio intereso ir įtakos pensijų augimui buvo atsisakyta, perėjus prie pensijų indeksavimo. Tai sveika ir pensijų sistemai, ir ilgalaikiam jos tvarumui. Vis tik dabar matome prezidento iniciatyvą, ji prisideda iškraipant šitą depolitizavimą ir nėra aišku, ar išvis jis neišnyks. Nes, jeigu kiekvieno politinio ciklo metu iniciatyva gali keistis, tai kiek tai tvaru ir kiek sveika ilgalaikei viešųjų finansų planavimo perspektyvai“, – tv3.lt kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Anot ekonomistės, priimta prezidento iniciatyva yra ilgalaikis įsipareigojimas, o pasikeitus ekonominėms Lietuvos aplinkybėms ar šalies biudžetui, gali pasidaryti sudėtinga valdyti šiuos įsipareigojimus.
Būtent dėl šios priežasties I. Genytė-Pikčienė pirmiausiai siūlo ieškoti sričių, kuriose galima sutaupyti, o sutaupytas lėšas skirti labiausiai skurstančioms visuomenės grupėms.
„Vien viešųjų pirkimų sutvarkymas leistų sutaupyti apie 1 mlrd. eurų. Tai yra milžiniškos sumos, visi nauji įvedami mokesčiai nublanksta prieš šitas sumas. Iš tikrųjų, [pensijų] pakankamumas atsiremia į biudžeto galimybes ir spartesnį augimą tiesiog sunku būtų sunku suplanuoti, nes nėra tiek tų biudžeto pajamų. Tiesiog reikėtų efektyviau naudoti turimus išteklius ir žiūrėti, kur galima būtų sutaupant kitose srityse pakelti tiems, kam tikrai reikia“, – siūlė I. Genytė-Pikčienė.
Labiausiai skursta pensininkai
Skurdo rizikos lygis 2018 m. šalyje siekė 22,9 proc. ir, palyginti su 2017 m., nepasikeitė. 2018 m. apie 645 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos, šių metų liepos pabaigoje pranešė Statistikos departamentas.
Skurdo rizikos riba 2018 m. buvo 345 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, tai yra, mažiau nei dabartinė vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija.
Labiausiai Lietuvoje skursta 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupė, pernai skurdo rizikos lygis šioje grupėje sudarė 37,7 proc., 2017 m. – 33,4 proc. Šį augimą, kaip teigia Statistikos departamentas, lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažesnis senatvės pensijų augimas.
Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą ir šis skirtumas kasmet didėja. Vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsiduria žemiau skurdo rizikos ribos.
Valstybės biudžete papildomam pensijų didinimui nuo kitų metų liepos numatyta skirti 15,9 mln. eurų. Prezidentūra skaičiuoja, kad 2020–2021 m. pensijų didinimui biudžete reikėtų numatyti po 32 mln. eurų.