A. Katauskas

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) socialiniuose tinkluose ėmė dalintis reklama, kuria skatina vakcinuotis. Vienoje paveikslėlių pusėje nurodoma, koks gyvenimas laukia pasiskiepijusių, o kitoje – nepasiskiepijusių. Reklamos siunčiama žinutė – pasiskiepijus gyvenimas grįžta į senas vėžes, o nepasiskiepijusiems teks ir toliau gerokai labiau saugotis užkrato. Vienas iš paveikslėlių – apie vaikus, jie skatinami vakcinuotis, kad mokyklose vėl skambėtų moksleivių juokas.

Dar mėnesiui pratęstą karantiną Lietuvos gyventojai pasitiko nevienareikšmiškai. Vieni stojo į kilometrines automobilių eiles, bandydami sprukti iš miestų. Kiti gerą orą masiškai pasitiko miestų centruose, veidų nebedengdami kaukėmis. Politikos ir komunikacijos žinovai pripažįsta, kad žmonės nebegirdi Vyriausybės, todėl nebeklauso ir draudimų.

Internete pasirodė apsinuoginusios Seimo narės Ievos Kačinskaitės-Urbonienės nuotrauka su prierašu, skatinančiu pirkti masažinį kilimėlį. Nors įrašu pasidalino parlamentarės vyras, imta diskutuoti, ar Seimo nariams iš viso derėtų taip fotografuotis, o tuo labiau, ar galima reklamuoti prekes. Pati Seimo narė teigia jokio atlygio už įrašą negavusi, tačiau komunikacijos ekspertai tuo abejoja.

Buteliukas. Tokią dovaną Kūno kultūros ir sporto dienos proga sportininkams už aukščiausius pasiekimus pasaulio, Europos čempionatuose ir jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse skyrė premjeras Saulius Skvernelis. Vyriausybė sako, kad tai tėra simbolinė dovana, o politikos ekspertai tokios dovanos pasirinkimą peikia. Spalio 2 dieną Kūno kultūros ir sporto dienos proga premjero padėkos ir simbolinės dovanos buvo perduotos geriausiems šalies sportininkams ir jų treneriams.

„Aukštas ir gražus“, „tylos prezidentas“ – tokie ir kiti apžvalgininkų ir internautų sukurti epitetai pirmųjų prezidentavimo metų pabaigoje vainikavo prezidentą Gitaną Nausėdą. Taip pat ir komiškai kartu visur iš paskos jį lydintys paslaptingi berniukai. Tačiau ar šiais komunikaciniais liapsusais galima apibūdinti visus iš ekonomikos į politiką žengusio G. Nausėdos pirmuosius darbo metus? Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaitys savo pirmąjį metinį pranešimą.

Kiekvieni Seimo rinkimai į visuomenės akiratį atneša naujų netradicinių politinių partijų. Ir nors dalis tokių politinių judėjimų dažnam kelia juoką ir gali atrodyti nerimti, kartais šios partijos pavergia rinkėjų širdis ir švenčia pergalę rinkimuose.

Praėjo lygiai šimtas dienų nuo prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos. Politologai ir viešųjų ryšių specialistai imasi vertinti, kaip prezidentui pavyko susidoroti su iššūkiu vadovauti valstybei. Vieni jų vis dar nemato skirtumo tarp ekonomisto G. Nausėdos ir prezidento G. Nausėdos, kiti atkreipia dėmesį, kad tai, kas jam padėjo laimėti rinkimus, dabar tapo pagaliu ratuose.

Kai visuomenę krečia jautrios rezonansinės istorijos, kaip keturmečio Matuko nužudymas, smurtas prieš septyniolikmetę jurbarkietę ar Kručinskų šeimos drama, politikai stengiasi nelikti nuošalyje. Politologai ir viešųjų ryšių specialistai svarsto, kiek toks įsitraukimas nuoširdus ir naudingas, o kiek tai – lazda, politikui smogsianti kitu galu. Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę aplankė Kauno klinikose gydomą žiauriai sumuštą merginą iš Jurbarko.

Šiųmečiai savivaldos rinkimai nustebino ne vieną partiją ir politologą – rinkimus triuškinamai laimėjo ne tradicinės partijos, o aplink asmenybes suburti visuomeniniai rinkimų komitetai. Ekspertai vienareikšmiškai sutaria – lyderio ir asmenybės vaidmuo sėkmingam partijos pasirodymui rinkimuose tampa vis svarbesnis.

2015 metų rinkimų scenarijų kartojasi – kaip tada, taip ir dabar į kovą dėl sostinės mero posto stoja dabartinis Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ir eksmeras Artūras Zuokas. Ir nors atrodo, kad kova bus įnirtinga, ir politologai, ir viešųjų ryšių specialistai skuba prognozuoti pergalę dabartiniam sostinės merui. Pirmajame savivaldos rinkimų ture R. Šimašius surinko 37,33 proc., o A. Zuokas – 22,7 proc. rinkėjų balsų.

Artėjant pirmiesiems šių metų rinkimams, viešąją erdvę užplūsta vis daugiau politikų reklamų, o dalis jų itin išpopuliarėja socialiniuose tinkluose. Reklamose pažadų netęsiantys ar su katinais pozuojantys politikai internautus verčia juoktis susiėmus už pilvų, bet reklamos specialistai atkreipia dėmesį – ne visos klaidos daromos netyčia.

Premjerui Sauliui Skverneliui pareiškus, kad jis kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl galimo priešiškų jėgų veikimo Lietuvoje, kilo nemenkas sąmyšis, kas tai per žinia. Ministras pirmininkas jau trečią dieną tikslina savo poziciją, ką jis išties norėjo pasakyti ir kodėl kreipėsi į VSD.

„Turėti pakankamai daug laisvo laiko ir norėti gauti 1000 eurų ir daugiau atlyginimą – tikrai tokios galimybės nėra“ – tokią mintį apie pedagogų streikus dėl etatinio apmokėjimo modelio žiniasklaidoje išsakė premjeras Saulius Skvernelis. Ją mėsinėti ėmėsi ir apžvalgininkai, ir dalis visuomenės. Pats premjeras teigia, kad ši mintis iškreipta, bet politologai ir viešųjų ryšių specialistai pastebi, kad šiurkštūs S. Skvernelio pasisakymai – ne naujiena.

Rugsėjo 1-ąją į mokyklas, universitetus traukia ne tik būriai mokinių, studentų, jų tėvų, bet ir politikai. Į mokslo metų pradžios šventes skuba ir parlamentarai, ir dažnai apie įtemptas darbotvarkes kalbantys ministrai.

Darbo partija, pasekusi opozicinių politinių jėgų pėdomis, paskelbė savo šešėlinių ministrų kabinetą. Politologai pastebi, kad savo paskelbtomis pavardėmis „darbiečiai“ nenustebino ir opozicinių partijų neperspjovė, o tik prisijungė prie kitų politikų, maustančių rinkėjus savo šešėlinėmis Vyriausybėmis. Nepaisant to, kad Darbo pirmininkas, europarlamentaras Valentinas Mazuronis Seimo rinkimuose nedalyvaus, būtent jam atiteko šešėlinio ministro pirmininko postas.

Tokią išvadą pateikia viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas, reaguodamas į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio dalijamus patarimus po galimos politinės korupcijos skandalo dar neatsigaunantiems liberalams.

Per metus Lietuvos gyventojai nepakeitė nuomonės, kuriais verslo sektoriais pasitiki labiausiai – lyderių trejetuką sudaro informacinių technologijų, telekomunikacijų ir transporto bei pervežimų bendrovės. Mažiausiai šalies gyventojų pasitikėjimo sulaukia energetikos ir gamtinių išteklių įmonės – jomis pasitiki vos 1 proc. gyventojų.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų išleistas leidinys „Žmonių istorijos“, kuris buvo pridėtas prie vieno šalies dienraščių, sukėlė didelę sumaištį, internetas tiesiog mirga nuo komentarų, kritikos ir susižavėjimo tokiu rinkodaros žingsniu.