Dėl didelės šalyje vešėjusios korupcijos, ekonominių reformų trūkumo, politinio nestabilumo ir rublio devalvacijos 1998-ųjų rugpjūtį Rusijoje prasidėjo krizė, kuri tęsėsi iki 1999-ųjų. Kadangi didžioji Rytų kaimynė buvo pagrindinė Lietuvos eksporto partnerė, ekonominis sunkmetis Rusijoje skaudžiai paveikė ir mus.
Lietuvos banko duomenimis, 1999-aisiais Lietuvos eksportas į Nepriklausomų valstybių sandraugos šalis smuko 58,7 proc. ir sudarė 18,2 proc. viso prekių eksporto, o į Rusiją – 7 proc. Palyginti su 1998 m., lietuviškų prekių eksportas į Rusiją sumažėjo 65,6 proc. 1999 metų duomenimis, realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), palyginti su 1998-aisiais, krito 4,1 proc.
Padarinius ruošėsi sušvelninti
Lygiai prieš du dešimtmečius tuometinis ministras pirmininkas Gediminas Vagnorius Seimo nariams pakartojo ne kartą sakytą frazę, kad krizė Rusijoje mūsų šalies finansams įtakos neturės.
„Tačiau, pasak premjero, tai nereiškia, kad dėl to nenukentės šalies ekonomika ar atskiros įmonės. Dėl įvykių Rusijoje, sumažės BVP, padidės nedarbas, šalies biudžetas negaus per 300 mln. litų. G. Vagnorius kalbėjo, jog Vyriausybė krizės kaimyninėje valstybėje padarinius Lietuvai pasirengusi sušvelninti – parengta antikrizinė programa, kurioje numatyta skatinti eksportą bei, ribojant importą, saugoti vidaus rinką“, – taip prieš 20 metų skambėjo TV3 žinių reportažas.
Parengė veiksmų planą
Dabar reflektuodamas apie 20 metų senumo ekonomines problemas, G. Vagnorius pripažino, kad krizė Rusijoje nebuvo netikėta.
„Visi matėme, kas 1998 metais vyko Rusijoje ir tam rimtai ruošėmės. Mes stengėmės negąsdinti visuomenės, nekurti panikos ekonomikoje, nes tai būtų tik pabloginę situaciją. Vyriausybė turi ne visuomenę gąsdinti, o konkrečiais darbais slopinti neišvengiamus iš išorės ateinančius krizės padarinius“, – tv3.lt pasakojo G. Vagnorius.
Buvęs premjeras pažymėjo, kad 1998-aisiais Vyriausybė patvirtino 38 antikrizinės programos punktus – padidino minimalų atlyginimą, kad augtų vidaus vartojimas, mažino mokesčius ir taikė lengvatas. G. Vagnorius didžiuojasi, kad tąkart valstybei neteko skolintis nė vieno lito ar dolerio.
„Lygiai prieš 20 metų, Rusijos krizės metu, mūsų Vyriausybė įvedė „Sodrai“ lubas, prie kurių po 20 metų mes grįžtame kaip prie kažkokios naujovės. Tada tas „Sodros“ lubų įvedimas ne tik nesumažino „Sodros“ įplaukų, bet ir pagyvino, kadangi tie, kurie dirbo „šešėlyje“, jiems atsirado interesas su didesniais atlyginimais pasirodyti oficialiai. Taigi mes kartais 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta“, – pastebėjo buvęs premjeras.
Jis taip pat pamena, kad valdžia prieš du dešimtmečius dirbo turėdama daugiau entuziazmo ir vieningiau, buvo mažiau jaučiamas opozicijos pasipriešinimas. Tačiau tai buvęs politikas aiškina šalies siekiu prisijungti prie Europos Sąjungos.
Svarbu ir tai, kad Rusijai darant milžinišką įtaką mūsų šalies ekonomikai, vietiniai verslininkai turėjo keisti savo eksporto kryptį ir persiorientuoti. Čia į pagalbą turėjo ateitį valdžia.
„Mes buvome žymiai labiau priklausomi nuo Rusijos rinkos nei vėlesniu laikotarpiu. Nebuvo jokių Europos Sąjungos fondų, neturėjome jokių galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų, mes neturėjome jokios galimybės gauti išorinės paramos. Ir vienintelis dalykas, kaip padėti mūsų verslui atlaikyti, valstybė paleido ekonomikos skatinimo programą ir suteikė galimybę gauti iš valstybės lengvatinius kreditus, palūkanų nuolaidas“, – prisiminė G. Vagnorius.
Buvusi ir būsima krizė
Paprašytas įvertinti valdžios veiksmus prieš dešimtmetį Lietuvai išgyvenant krizę, ekspremjeras išskyrė, jo manymu, didžiausią klaidą – valstybės užsispyrimą skolintis iš privatininkų.
„Pastarosios krizės metu valstybė nesinaudojo nei tarptautinių bankų lengvatiniais tarifais, nei savo rezervais, o skolinosi iš komercinių bankų keleriopai didesnėmis palūkanomis. Mūsų metu mes visus vidinius išteklius 1998 metais naudojome – ir rezervinį fondą, ir kitus išteklius. Mes juos pajungėme ir nesiskolinome“, – kalbėjo G. Vagnorius.
Jis taip pat neatmeta, kad mums prieš akis dar vienas ekonominis išbandymas, mat ekonomika cikliška. Vis tik jis pažymi, kad žmonių šiuo klausimu gąsdinti nereikėtų, mat tai neigiamai atsilieps mūsų ekonomikai.
„Tikrai nesimato dabar jokių ypatingų požymių. Aš stebiu, kaip žmonės, politikai, ekonomistai, net ir mokslininkai stengiasi kiekviena proga pagąsdinti žmones. Norima atkreipti dėmesį, tačiau tai yra didžiulė žala ekonomikai. Jeigu investuotojai stebi ir skaito, kad Lietuvoje gali prasidėti kažkokia nauja krizė, kuriai dar nėra realių pagrindų, tada joks stambus investuotojas nerizikuos į tokią sudėtingą geopolitinę vietą, kur yra Lietuva, investuoti“, – pastebėjo pašnekovas.
