Turbūt sunku ir patikėti, bet tik 1998 m. rugsėjo 1-ąją įsigaliojo naujos turgaviečių higienos normos, pagal kurias prekeivių imta reikalauti greitai gendančius produktus pardavinėti tik iš šaldytuvų. Taip pat maisto paviljonai atskirti nuo pramoninių prekių pardavimo zonų. Vis dėlto praėjus viso labo 11 dienų po naujosios tvarkos įsigaliojimo, higienistai pastebėjo, kad netikę turgaus prekeivių įpročiai nesikeičia.
Nekokybiška mėsa atnešė ligų protrūkį
„Vienos pagrindinių prekybos turgavietėse normų – greitai gendančius produktus turguje laikyti tik šaldytuvuose – nepaisoma daugelyje turgų. Veterinarinės ir higienos tarnybos piktinasi turgų savininkais, kurie negali įvesti tvarkos. Valstybinė kokybės inspekcija šiemet ištyrė daugiau kaip 200 skundų ir daugiausiai pažeidimų nustatė dėl netinkamos prekybos žuvies ir mėsos produktais.
Prasčiausia padėtis yra Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Vilniaus turguose. Čia prekiaujama pasenusiais, nesuprantamai paženklintais ar visai nepaženklintais maisto produktais“, – tokia turgaviečių produkcijos situacija nupasakota lygiai 20 metų senumo TV3 žinių reportaže.
Tąkart Lietuvos gyvulių augintojai piktinosi, kad turguose dažniausiai prekiaujama nekokybiška importine produkcija.
„Iš kur tos salmonelos atsirado? Lietuvoje anksčiau šito nebuvo. Tai iš kur jos atsirado? Aišku, iš Vakarų atvežtos netinkamai laikytos arba perlaikytos mėsos“, – TV3 žinioms prieš 20 metų sakė Kiaulių augintojų asociacijos prezidentas Alfredas Pekeliūnas.
Taip pat baimintasi, kad dėl nesutvarkytos prekybos turgavietėse daugiausiai plinta įvairios žarnyno ligos.
„Galima drąsiai teigti – maždaug trečdalis nukentėjusių ligonių nurodo, kad jie pirko mėsą arba mėsos produktus, arba pieno produktus turgavietėse. Žinoma, kontrolė formaliai vyksta turgavietėse, bet ir kolegijos nariai šiandien pažymėjo, ir mūsų patikrinimai rodo, kad turgavietėse praslysta ir nelegalios produkcijos“, – TV3 žinioms prieš 20 metų sakė Lietuvos vyriausiasis gydytojas higienistas Albinas Mastauskas.
Turgus prisikėlė
Vis dėlto šiandieninė šalies turgų situacija nuo buvusios prieš du dešimtmečius skiriasi kaip diena ir naktis. Nuo sovietines svarstykles pakeitusių elektroninių iki kasos aparatų ir net galimybės atsiskaityti kortele – turgus prisikėlė naujam gyvenimui.
Tokį įspūdį patvirtina ir kasmet 250–300 patikrinimų turgavietėse atliekanti ir apie 1 tūkst. prekeivių patikrinanti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
„Pagal patikrinimų pobūdį dominuojantys pažeidimai – bendri higienos, ženklinimo ir atsekamumo. 40 proc. patikrinimų sudaro planiniai patikrinimai, kada tarnyba vertina higienos, prekybos sąlygas, savikontrolę turgavietės. 60 proc. yra neplaniniai patikrinimai pagal prašymą, informaciją, skundus“, – tv3.lt pasakojo VMVT inspektorė Aurelija Načienė.
Vis dėlto iš visų pažeidimų maisto kokybės pažeidimai sudaro tik 3 proc., todėl specialistė daro išvadą, kad maisto produktų kokybė turguje – gera.
Taip pat VMTM fiksuoja ir produkcijos atsekamumo pažeidimus – kai prekiautojas nepateikia produktą palydinčių dokumentų, sumaišytos produktų partijos, klastojamas tinkamumo vartoti terminas, kilmės šalis.
„Žiūrint pastarųjų kelerių metų laikotarpį, atsekamumo pažeidimai turi tendenciją mažėti. Jie nedaug mažėja, po 1 proc., bet jau 2017 m. tokie pažeidimai sudarė 16 proc.“, – pažymėjo A. Načienė.
Vartotojai darosi reiklūs
Paklausta, kiek dažni prieš 20 metų vešėję pažeidimai, kai prekeiviai piktybiškai nesinaudojo šaldymo įranga, parduodami mėsą ir žuvį, tarnybos specialistė patikino, kad dabar jie itin reti.
„Tarnyba kasmet tikrina šalčio grandinės užtikrinimą, turguje tikrinama, kaip laikomi, kaip atvežami maisto produktai. Tokių pažeidimų nustatyta, bet jie pavieniai. Turguose skundai nuo visų gaunamų sudaro tik 5 proc. 2017 m. buvo užfiksuoti 132 vartotojų skundai, iš kurių tik trečdalis buvo pagrįsti“, – sakė A. Načienė.
Per du dešimtmečius keitėsi ne tik turgaus įvaizdis, bet ir pirkėjas – jis tapo reiklesnis, labiau išprusęs, ir žinantis savo teises. Anot A. Načienės, vartotojai net ir nepirkdami prekės, gali informuoti tarnybą dėl prekybos sąlygų, reikalavimų pažeidimo.
„Jeigu pardavinėja kažkas pieną, kuris sudėtas ne į šaltkrepšį, bet stovi ant prekystalio, pardavinėja žuvį iš automobilio, jei pardavinėja mėsą, bet ima ją ne iš šaldymo įrangos, tai mes gauname tokius skundus ir atliekame patikrinimus. Bet, kaip ir minėjau, daugiausiai gauname skundų dėl kokybės, bet tų skundų nėra daug, palyginus su tais skundais, kuriuos tarnyba gauna dėl kitų tarnybos vietų – parduotuvių ar kt.“, – teigė specialistė.
Pernai 79 proc. tyrimų bendrovės „Spinter research“ apklaustų respondentų Lietuvoje nurodė, kad apsiperka turguje.
