Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo pristatymas visuomenei yra gana svarbus įvykis žvalgybos bendruomenei, nes tai viena iš nedaugelio galimybių tiesiogiai pristatyti tendencijas visai visuomenei.
Tačiau už šio ganėtinai paprasto ir ramaus renginio fasado vyko įnirtinga politinė kova tarp krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno. Politikai niekaip nepasidalijo, kuris iš jų yra viršesnis ir kuris bus tas sprendžiantis, kas pasisakys oficialioje spaudos konferencijoje. Galiausiai, šią kovą laimėjo L. Kasčiūnas.
2021 metais spaudos konferencija tradiciškai vyko Seime, įžanginį žodį sakė L. Kasčiūnas, bet spaudos konferencijoje būtinai norėjo pasisakyti ir krašto apsaugos ministras A. Anušauskas. Toks ministro noras niekaip negalėjo būti ignoruojamas, nes Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas yra pavaldus Krašto apsaugos ministerijai.
2022 metais spaudos konferencija dėl prasidėjusio Rusijos karo prieš Ukrainą neorganizuota, o pačiame dokumente karo pradžia nė neaptarta.
2023 metais Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo pristatymas jau buvo perkeltas į Prezidentūrą, spaudos konferencijoje, be abiejų žvalgybų vadų, dalyvavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas bei vyriausias prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. Jis pats anksčiau buvo Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas.
Kaip tik 2023-iųjų metų gruodį buvo priimtos Žvalgybos įstatymo pataisos, tarp kurių atsidūrė nuostata, jog Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas „sprendžia dėl neįslaptintos veiklos ataskaitos dalies ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo viešo pristatymo visuomenei sąlygų ir tvarkos.“
Šiais metais, komiteto sprendimu, Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo pristatymas vyks Seime su abiejų žvalgybų vadais. Renginiui vadovaus L. Kasčiūnas, taip pat dalyvaus ir prezidento patarėjas K. Budrys, o A. Anušauskui scena nebus paruošta.
Gaižauskas: jie mušasi ne iki pirmo kraujo, o stipriau
„L. Kasčiūnas susireglamentavo tą tvarką, anksčiau ji nebuvo niekaip reglamentuota. Panašu, kad į tą jų tarpusavio kovą jau pasitelkta ir įstatyminė bazė“, – pasakojo valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Dainius Gaižauskas, 2019-2020 metais ėjęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas.
Pasak buvusio komiteto pirmininko, paprastai viešuose grėsmių vertinimo pristatymuose dalyvaudavo abiejų žvalgybų vadai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas bei būdavo kviečiamas buvęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. „Aš visą laiką jį kviesdavau, klausdavau, ar jis nori pasisakyti, ar ne“, – pamena pašnekovas.
„Bet kadangi čia vyko tas mūšis tarp komiteto pirmininko ir ministro, pakvipo krauju ir mušasi jie ne iki pirmo kraujo, o stipriau, tai L. Kasčiūnas susireglamentavo visą tvarką įstatymu. Kaip ir gerai, niekas neprieštaravo. Bet šiaip nesąmonė, tai smulkmeniška. Aš neturiu komentarų, mes ne čia fokusuojamės, tai tokia mažų žmonių kova. Galynėjasi vienas prieš kitą, kuris stipresnis – vienas komiteto pirmininkas, kitas ministras“, – svarstė D. Gaižauskas, bet kartu pripažino, jog čia esama daug ministro A. Anušausko kaltės.
„Šiaip pešasi, tai tegul pešasi, niekas per daug nesikiša. Bet A. Anušauskas ignoruoja komitetą, tas tikrai jaučiasi labai stipriai. Jis labai neperneša kritikos, man atrodo, kad ego jam neleidžia. Ir visą laiką išbėga. Jeigu išsiprašom su kritika, kad atvyktų, tai jis pasako ką nors ir visą laiką turi kitų reikalų, palieka vietoje savęs viceministrą. Jau mes net juokiamės. Pradėdavom posėdžius su anekdotais, jei ministras dalyvauja. Aišku, jis būna bordo spalvos arba raudonas ir visą laiką pabėga. O kur jis bėga, mes nežinom. Dabar ministras išvis nebedalyvauja, o baisiausia, kad viceministras į užduodamus klausimus atsako „į tai gali atsakyti tik krašto apsaugos ministras“, o ministro nėra. Ta nesąmonė tęsiasi iki dabar, tai, matyt, taip ir baigsis “, – pasakojo politikas.
Bakas: „Man tai atrodo neskaniai“
2016-2019 metais Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas ėjęs Vytautas Bakas teigia, kad jo vadovavimo komitetui metu vyravo nuomonė, jog politikai turi kuo mažiau dalyvauti, o grėsmes šalies saugumui turi pristatyti abiejų žvalgybų vadai, be jokių politikų.
„Tvarkos nebuvo, tai tradicijos klausimas. Mano laiku tradicija buvo tokia, kad Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą spaudos konferencijoje Seime pristato abiejų žvalgybų vadovai. Aš net neidavau prie to konferencijų stalo. Mes turėjome tokią idėją, taip yra Jungtinėse Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, kad jeigu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nori viešai apie tai kalbėti, gali pateikti savo veiklos ataskaitą ir padaryti naują tradiciją“, – teigia V. Bakas.
Tačiau, pasak politiko, jeigu viešame pristatyme, kaip pasisakantis asmuo, dalyvauja Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, tai būtų natūralu kviesti ir krašto apsaugos ministrą.
„Aš matau, ką jie čia išdarinėja: eina kiekviena pasitaikiusia proga į spaudos konferencijų salę ir pristatinėja grėsmes. Bet neturėtų taip būti, tai žvalgybų darbas. Tu tada politizuoji tą grėsmių vertinimą. Man atrodo tai neskaniai. Čia yra proga gauti kliką, atsidurti antraštėje, todėl politikai ir eina“, – įvertino politikas, šiuo metu priklausantis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijai.
Paulauskas: spręsdavome Seime
Tuo metu 2012-2016 metais Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku buvęs Artūras Paulauskas sako, kad politikų dalyvavimas Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo pristatyme yra normalus reiškinys, nes žvalgybos tarnybos yra pavaldžios visuomenės išrinktiems politikams.
„Pagal įstatymus žvalgybos institucijų kontrolę vykdo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą ministras kažkiek kontroliuoja žinybine prasme. Dabar dar atsirado Seimo žvalgybos kontrolierius“, – sakė A. Paulauskas.
„Kiek aš prisimenu, tai visą laiką komitetas apsispręsdavo, kada ir kur vyks pristatymas. Paprastai jį darydavome Seime. Įžanginį žodį tardavau aš pats, kai kada dalyvaudavo krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Bet ne visada. Ir, žinoma, abu žvalgybų vadai“, – mintį pratęsė pašnekovas.
L. Kasčiūno ir A. Anušausko kovą šiame kontekste jis įvertino kaip pasistumdymą dėl vietos savo partijos rinkimų sąrašuose prieš ateinančius Seimo rinkimus.
„Jūs suprantate, kad ne dėl pristatymo vyksta kova, o dėl vietoje partijos sąraše, kas aukščiau pasistums. Nes vis tiek Gabrielius Landsbergis yra nueinanti figūra, tai, matyt, stumdosi tarpusavyje, kas bus arčiau“, – svarstė buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
