nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

Dvi Lietuvos žvalgybos tarnybos kasmet skelbia viešą Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kuriame apibendrintai pasakoja, kas gresia mūsų šaliai iš Rusijos, Baltarusijos, Kinijos bei įvairių nevalstybinių veikėjų pusės. Šį viešą dokumentą rengia Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, arba civilinė bei karinė žvalgybos.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mano, kad norint reikšmingai sustiprinti šalies saugumą, krašto apsaugai reikėtų skirti 3,5 proc. nuo bendro vidaus produkto (BVP). Politikas teigia, kad susimokėti už savo saugumą turi visi, tačiau norinčių ir galinčių svariau prisidėti gyventojų grupių indėlis galėtų būti ir didesnis.  „Jei jau (norime – ELTA) energingai judėti į priekį, tai, matyt, valstybei reikėtų skirti 3,5 proc.

Lietuvos valdžia lėčiau už sraigę ketina įgyvendinti šaukimo reformą, kuri turėtų lemti, kad privalomajai pradinei karo tarnybai būtų pakviesta daugiau jaunų vyrų ir kad būtų didinamas bei sutvirtinamas aktyvusis karo rezervas: kitaip tariant, norima, kad pradinį karinį parengimą įgiję vyrai ir savanorės moterys būtų kviečiami reguliariai treniruotis ir neprarastų įgūdžių.

Rusijos planuojamas pajėgumų didinimas Vakarų karinėje apygardoje gali būti įgyvendintas per šešerius ar dešimt metų, bet kai kurie Lietuvos krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programoje iškelti uždaviniai bus pabaigti įgyvendinti gerokai po 2030-ųjų metų. Taigi Rusija bus nustekenta Ukrainoje, spės atsigauti, o mes tuo laiku vis dar galime būti nepasirengę gintis.  „Priminsiu, dvi šalys šalia mūsų, kaimynės, yra kare, jos kariauja.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) siūlo Vyriausybei iš naujo apsvarstyti siūlymą kitų metų biudžete numatyti skolinimosi galimybę krašto apsaugai. „Atsižvelgdamas į Prezidento kanceliarijos pasiūlymą NSGK siūlo Vyriausybei apsvarstyti galimybę įstatymo projektą papildyti nuostata, numatančią teisę nepažeidžiant numatytų fiskalinės drausmės taisyklių skolintis papildomai krašto apsaugai iki 0,29 proc.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Rusijos sprendimas Baltarusijoje dislokuoti taktinį branduolinį ginklą privalo sulaukti NATO bei Europos Sąjungos (ES) atsako. „Tai yra desperatiškas Kremliaus žingsnis, bet jis yra branduolinio šantažo dalis, todėl pasakymai, kad jis nieko nekeičia regiono saugume, būtų lengvabūdiškas bei neatsakingas“, – įraše „Facebook“ paskyroje sakė valdančiųjų konservatorių atstovas parlamente.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo paskirti krašto apsaugos viceministrą, kuris būtų atsakingas tik už pilietinio pasipriešinimo organizavimą. Šį pasiūlymą jis pateikė pirmadienį Seime per konferenciją, skirtą apžvelgti piliečių rengimą ginkluotam ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pritarė jo vadovo Lauryno Kasčiūno siūlymui neleisti rusams ir baltarusiams Lietuvoje turėti ginklą. L. Kasčiūnas savo siūlymu pildo jau anksčiau Seime pateikimo stadiją praėjusias Ginklų ir šaudmenų įstatymo pataisas, kuriomis atsisakoma nuostatų, pagal kurias žmogus su savimi turi turėti popierines licencijas ginklams ar šaudmenims įsigyti, leidimus jiems laikyti ar nešiotis.

Po raketų smūgio Lenkijoje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) keičia savo darbotvarkę, nutarta atidėti planuotą Lietuvos pasirengimo Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui svarstymą. „Dėl incidento Lenkijoje koreguojame darbotvarkę, norime išklausyti naujausią informaciją apie situaciją“, – BNS trečiadienį sakė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Anot jo, pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje bus aptariamas kitą savaitę.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mano, kad dviejų civilių žūtis po Lenkijoje nukritusios raketos yra Rusijos atsakomybė. „Intensyvus aiškinimasis kas atsakingas už dviejų raketų smūgius į Lenkijos teritoriją turi nepamiršti esminio fakto: būtent Rusija vakar paleido apie 100 raketų į Ukrainos miestus ir civilinę infrastruktūrą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį pradės svarstyti Lietuvos rengimąsi Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. „Kalbėsime dėl mūsų prioritetus per artėjantį NATO viršūnių susitikimą, kuris vyks Vilniuje“, – posėdžio išvakarėse BNS sakė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Anot jo, reikia atsakyti į klausimus, kokius tikslus Lietuva kelia šiam susitikimui, kokie klausimai yra pamatiniai.

Trečiadienį Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) aiškinosi, kokį poveikį Lietuvos nacionaliniam saugumui turi lietuvių verslas Rusijoje. Posėdyje pristatytos ir įstatymo pataisos, kuriomis siekiama uždrausti visus verslo ryšius su Lietuvos pripažintomis teroristinėmis valstybėmis.

Po mįslingo tarptautinio skrydžio iš Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį aiškinosi, kaip vyksta oro erdvės kontrolė. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad mįslingas skrydis iš Lietuvos turi daugiau kriminalinio, o ne grėsmės nacionaliniam saugumui prieskonio. „Ten tiek įvairių pikantiškų įdomybių, kad aš noriu palikti tyrėjams, profesionalams pasakyti, kiek jie gali pasakyti.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) uždarame posėdyje kartu su Energetikos ir darnios plėtros komisija penktadienį aptars Lietuvos energetikos situaciją geopolitinių įvykių Europoje kontekste.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas tikisi, kad, augant įtampai dėl Rusijos telkiamų pajėgų prie rytinės NATO sienos, pavyks pasiekti didesnio JAV karių buvimo Lietuvoje.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį svarstys, ką reikės daryti pasibaigus neteisėtų migrantų sulaikymo terminui. „Žinome, kad pagal dabartinius įstatymus nuo sulaikymo dienos šešis mėnesius nelegalių migrantų judėjimo laisvė turi būti apribota, jie turi būti sulaikymo centre.

Baltarusijos pareigūnų veiksmai pasienyje, kai 12 jų pateko į mūsų šalies teritoriją, yra provokacija, į ją Lietuva reaguos, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Pamokos iš tikrųjų yra aiškios – bus nota, taip pat, matyt, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes šie žmonės stūmė nelegalius migrantus – tai yra jau nelegalios migracijos organizavimas – tai bus teisiniai procesai pradėti“, – BNS sakė jis.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo diskursą kreipti į patikimus technologijų tiekėjus, užuot koncentravusis ties nepatikimų identifikavimu, sako viceministras Margiris Abukevičius. Pasak M. Abukevičiaus, sudaryti patikimų tiekėjų sąrašą yra sudėtingiau, tačiau orientuojantis ties nepatikimų tiekėjų išaiškinimu procesas tampa šaudymu į taikinius – jų nuolat atsiranda naujų. „Norėčiau akcentuoti, kad mes norėtume diskursą kreipti nuo nepatikimų į patikimus gamintojus.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai planuoja vykti į Baltarusiją stebėti ten vykstančių procesų, situacija kaimyninėje šalyje Lietuvos saugumui pavojaus nekelia, sako NSGK pirmininkas, valstietis Dainius Gaižauskas. „Komitetas taip pat sudaro darbo grupę, kuri, vėliau suderinus su Užsienio reikalų ministerija, su kitų komitetų nariais, apsispręstų vykti į Baltarusiją stebėti įvykių.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Dainius Gaižauskas sako, kad šalies institucijos, įskaitant ir patį Seimą, turėtų išmontuoti nesaugias kiniškas kameras, jei kitaip neįmanoma užtikrinti saugumo. Tai jis pareiškė Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) ir Krašto apsaugos ministerijos vadovams trečiadienį komitete pristačius tyrimo išvadas dėl Kinijos gamintojų „Hikvision“ ir „Dahua“ vaizdo stebėjimo kamerų saugumo spragų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) siūlo Vyriausybei griežtinti karantino sąlygas: rekomendacijas keisti privalomais nurodymais, griežčiau bausti taisyklių nesilaikančius. „Mes siūlymą Vyriausybei teikiam, kad užtenka tų prašymų ir rekomendacijų, kad būkit sąmoningi piliečiai, mes, komitetas, siūlom ir palaikom poziciją, kad būtų įvestos griežtesnės kontrolės priemonės“, – BNS antradienį sakė NSGK vadovas Dainius Gaižauskas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) antradienį išvažiuojamajame posėdyje paprašė Valstybės saugumo departamento (VSD) pateikti visą medžiagą apie tikrintus kandidatus į prezidentus, taip pat išklausė apie galimai neteisėtai rinktą informaciją pranešusį pareigūną. „Suformulavome pavedimą pateikti informaciją apie visus tikrintus kandidatus, jųjų aplinką, teisėtumą ir šią informaciją pateikti komitetui.

Tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais atliekantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį liudyti pakvietė Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį. Komiteto nariai domėjosi, kodėl, turėdamas informacijos apie I. Rozovos ryšius, V. Pranckietis nesiėmė iniciatyvos pradėti tyrimą. Seimo pirmininkas teisinosi, kad atliko viską ką galėjo, o I. Rozovos ir M. Basčio situacijos – skiriasi.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį pirmininku išsirinko valstietį Dainių Gaižauską. Galutinai pritarus Seimui, jis pakeis Vytautą Baką, prieš kelias savaites pasitraukusį iš valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos. Šiai frakcijai priklauso NSGK pirmininko kvota.

Su užsienio valstybių šnipais kovojančios Lietuvos saugumo institucijos stiprios tiek, kiek mes norime, kad jos būtų stiprios, pabrėžia Seimo narys Vytautas Bakas. Parlamentarai tvirtina, kad jau porą mėnesių suimtas Algirdas Paleckis nėra vienintelis Rusijos šnipas, o grėsmės Lietuvai ties jo sulaikymu nesibaigia.

Verslo įtaką politiniams procesams tyrę parlamentarai nustatė, kad Lietuvos oro uostose veikė rusiška oro navigacijos sistema. Tai, anot saugumo analitikų, rodo, kad Lietuvoje vis dar gana aplaidžiai vertinama kaimyninės Rusijos grėsmė, o dalis tautiečių apskritai neigia vykstantį karą. Trečiadienį paviešintose Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo išvadose rašoma, jog 2004 m. valstybinė įmonė „Oro navigacija“ įsigijo radiolokacinės įrangos iš Ispanijos įmonės.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, patvirtinęs tyrimo dėl verslo įtakos politiniams procesams išvadas, oficialiai paskelbė ir išvadų priedus. Juose – specialiųjų tarnybų duomenys bei tyrimo metu apklaustų asmenų liudijimai. Paviešintuose prieduose – komiteto sudaryta schema, kurioje sužymėtos visos grupės, apie kurias tyrimo metu komitetas gavo duomenų.

Pristatant parlamentinio tyrimo dėl verslo įtakos politiniams procesams išvadas, valstiečiai nepraleido progos pabrėžti, kad verslas į politiką neva lengviausiai skverbėsi valdžioje dirbant konservatoriams, o ypač – tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui. Tačiau pastarasis mano atvirkščiai – tyrimo išvados parodo, kaip konservatoriai nepasidavė verslo įtakai.

Buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Dainoras Bradauskas „nesąmone“ vadina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto parlamentinio tyrimo dėl verslo grupių įtakos politikai išvadose aprašomus jo susitikimus su įmonių „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekyba“ atstovais, rašo 15min.lt. „Nesąmonė, kad tame susitikime aptarinėjome mokestinę analizę. Tai tik interpretacijos. Bet kol byla teisme ir procesas nesibaigė, daugiau neturiu ką komentuoti“, – teigė D. Bradauskas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) rašte politikų manipuliacijos ir šantažo dėl koncerno „MG Baltic“ naudos kontekste minimas žurnalistas Tomas Dapkus liudijo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Jo teigimu, aukšti VSD pareigūnai jam keršija dėl jo žurnalistinės veiklos. Praėjusią savaitę išplatintame VSD rašte NSGK rašoma, kad T. Dapkus buvo verslo koncerno „MG Baltic“ vadovų interesams atstovaujantis tarpininkas ir naudojo surinktą informaciją kaip šantažo įrankį.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas sako asmeniškai pakvietęs žurnalistą Tomą Dapkų liudyti komiteto atliekamame tyrime dėl nederamos verslo įtakos politiniams procesams. V. Bakas BNS teigė tai padaręs, kai sulaukė žurnalisto pasipiktinimo dėl į viešąją erdvę patekusios žvalgybos pažymos apie jo veiklą.

 Lietuvoje veikia įvairios interesų grupės, kurios neskaidriai, to nedeklaruodamos, siekia daryti poveikį politiniams procesams. Tai tyrimo metu nustatė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Esą svarbiausiose valstybės institucijose interesų grupės stengiasi pasodinti savus žmones, kurie vėliau galėtų tenkinti tų interesų grupių poreikius.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas „valstietis“ Vytautas Bakas skeptiškai vertina siūlymą iš komiteto patraukti politinės korupcijos byloje apklaustą konservatorių Lauryną Kasčiūną. V. Bakas jį vadina vienu produktyviausių komiteto narių, sako iki šiol neturėjęs pagrindo suabejoti jo nešališkumu, o pasikeitimai komitete, anot vadovo, gali pakenkti pačiam tyrimui dėl galbūt neleistino poveikio politiniams procesams.

Informacinis karas – vienas didžiausių iššūkių šalies nacionaliniam saugumui, ypač, kai geopolitinė situacija nėra rami. Siūlydami būdus stiprinti Lietuvos atsparumą Rusijos propagandai, Seime susibūrė akademikai, Vyriausybės atstovai ir parlamentarai. Kovoje su propaganda numatoma pasitelkti švietimą ir kultūrą.

Didesnio gynybos finansavimo reikia kibernetiniam saugumui užtikrinti ir pasirengti visuotiniam šaukimui, sako parlamentaras Vytautas Bakas. Jo vadovaujamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlė partijoms susitarti 2020 metais gynybai skirti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto. „Lietuva ilgą laiką nevykdė įsipareigojimų, tų vadinamų 2 proc.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas neigiamai įvertino kelių „Šaulių sąjungos“ narių patarimus kaip neutralizuoti kolaborantus. Pasak NSGK vadovo, tokie pareiškimai yra nesuderinami su sveiku protu. „Mane stebina kelių šaulių žiniasklaidoje dalijami patarimai kaip kovoti su kolaborantais. Tai labiau primena nusikalstamo pasaulio veikėjų taikomus metodus, o ne patriotiškos organizacijos narių nuomonę.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas terorizmo klausimą įtraukė į komiteto posėdžio darbotvarkę. Komiteto pirmininko teigimu, šį klausimą būtina apsvarstyti atidžiau. „Po įvykių Prancūzijoje negalime atmestinai žiūrėti į terorizmo grėsmę. Nors Lietuvoje terorizmo grėsmė nėra didelė, tačiau ir nedidelės grėsmės gali virsti didelėmis nelaimėmis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas sako, kad dingusio lėktuvo paiešką buvo galima skelbti sparčiau, nors formaliai terminai buvo išlaikyti. „Kad atsirado lėktuve problemos, galėjo nujausti Palangos skrydžių centro kontrolės vadovas, kai „An-2“ pilotai neatsiliepė į ryšį, nepranešė apie save, jau 16.30 val., kai buvo bandymas susisiekti ir to nepavyko. O aeronautikos centras, kuris vykdo paiešką, pranešimą gavo tik 17.50 val.

Siekdamas padidinti Lietuvos kariuomenės finansavimą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, Darbo partijos frakcijos narys Artūras Paulauskas šiandien Seimo posėdžių sekretoriate užregistravo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimus, leidžiančius fiziniams ir juridiniams asmenims teikti paramą Lietuvos kariuomenei.

Išdavikų, kenkėjiškų visuomeninių organizacijų, nelojalios žiniasklaidos ir politinių organizacijų neįvardijęs Valstybės saugumo departamentas pusę Lietuvos gyventojų apšaukė tautos priešais. Lietuvoje tapo įprasta, kad Seimui svarstant svarbius šalies strateginius klausimus Valstybės saugumo departamentas (VSD) išplatina pažymas, įspėjančias apie grėsmes valstybės saugumui.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas mano, kad vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis nepagrįstai prašo ikiteisminio tyrimo duomenų iš pavaldžios institucijos. R. Palaitis prieš kelias dienas informavo, kad kreipėsi į teisėsaugos institucijas, prašydamas nurodyti ikiteisminius tyrimus, susijusius su šalies politinių partijų rėmėjais.

Parlamentaras socialdemokratas Algirdas Butkevičius prieš savaitę pranešė, kad turi rašytinių dokumentų ir žodinės informacijos apie tai, kad užsieniečio Neilo Kuperio (Neil Cooper) administruojamame „Snore“ buvo sudarytos išskirtinės sąlygos apsaugoti savo įstrigusius pinigus įtakingiems politiniams veikėjams. Jokių pavardžių viešai neskelbė, bet visi tuoj ėmė minėti Seimo pirmininkę Ireną Degutienę.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) parengė naują nacionalinės saugumo strategijos projektą, kuris šiuo metu pateiktas Seimui ir jį svarsto parlamentiniai komitetai. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas naujienų portalą Balsas.lt patikino, kad šis projektas skiriasi nuo pirmo nacionalinio saugumo strategijos varianto, kadangi per dešimtmetį daug kas pasikeitė tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.

Įregistravęs rezoliucijos Dėl pozicijos reaguojant į tarptautinėje erdvėje vykstančius teisingumo vykdymo procesus projektą, sulaukiau nemažos Seimo narių grupės paramos teikiant šį projektą – net 47 Seimo nariai pritarė šios rezoliucijos svarstymui artimiausiame Seimo posėdyje.

(Papildyta 20:23 val.) Seimo opozicijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius teigia laukiąs atominės elektrinės statytojų sąlygų. „Labiausiai nesinorėtų tikėti, kad už elektrinės statymą bus užstatytas valstybės turtas. Tikiuosi, kad LESTO (įmonė sukurta sujungiant anksčiau atskirtus elektros skirstymo tinklus, - „Balsas.

Seimo Žmogaus teisių komitetas ketina teikti Seimui Operatyvinės veiklos įstatymo pataisą, kuri įpareigotų pareigūnus raštiškai informuoti tuos žmones, kurie buvo sekami. „Siūlome įtvirtinti privalomą normą, kad prokuratūra po baigiamojo pasiklausymo, jeigu šita medžiaga nenueina į teismą, žmogui atsiųstų raštišką pranešimą apie tai, kokiu pagrindu ir kiek laiko jis buvo persekiojamas. Šiuo metu yra galimybė nusiųsti tokį pranešimą, tačiau prokurorai sako, kad jie nesiunčia, nes tai kainuoja.

Valstybės saugumo departamente ir prokuratūroje vyksta permainos, informacijos apie bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Rusijos žvalgų nėra, o pretenzijos dėl Amerikos CŽV kalėjimų nėra rimtos, mano Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas.

Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų istorija Lietuvoje galėtų būti vėl tiriama gavus papildomos informacijos, mano politikai. Tuo tarpu Prezidentė Dalia Grybauskaitė pakartotinai akcentuoja šios istorijos pamokas ir Valstybės saugumo departamento kontrolės svarbą. Trečiadienį susitikusi su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariais, valstybės vadovė kalbėjosi ir apie CŽV kalėjimų istoriją.

Milijardas litų – menka sumelė, palyginti su ta, kuri, klaidžioja kontrabandiniuose užkaboriuose ir šešėlyje. Šiandien apie tai kalbama bene kasdien. Kodėl ši problema tokia opi ypač Lietuvoje? Ko trūksta, kad galėtume įveikti šią negandą? Apie tai kalbamės su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Arvydu Anušausku. Įvairių šaltinių teigimu, net 61 proc. Lietuvos gyventojų 2010 m. pateisino kontrabandą; kontrabandinės cigaretės sudaro apie 30 proc. šalies rūkalų rinkos.