valstybės saugumo departamentas

Priešiškų valstybių žvalgybos nesnaudžia – įspėja Valstybės saugumo departamentas (toliau – VSD). Specialistai patarė, kaip atpažinti, kad jumis norima pasinaudoti ir užkirsti tam kelią.  Vienas dažniausių Kinijos žvalgybos vykdomų Lietuvos bei kitų Vakarų valstybių piliečių verbavimo metodų – kontaktų mezgimas socialiniuose tinkluose, pabrėžiama šių metų VSD „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo” ataskaitoje.

Priešiškų valstybių žvalgybos tarnybų veikla prieš Lietuvą tampa vis agresyvesnė ir ypač pavojinga. Valstybės saugumo departamentas (VSD) viešina, kaip žmonės gali būti verbuojami ir taip atkreipia dėmesį į priešiškų žvalgybų taktikas verbuojant Lietuvos piliečius.  VSD paviešino tris video pasakojimus, kurie paremti tikrais faktais iš verbavimo istorijų.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) konstatuoja, kad prorusišką propagandą rinkimų metu skleidęs Eduardas Vaitkus jokių ribų neperžengė. Dar prieš keletą metų Vaitkus figūravo saugumo metiniame grėsmių vertinime, o taip pat jis nesibodėjo būti drauge su dabar jau kalėjime sėdinčiu Paleckiu ir, kaip paaiškėjo, rusų FSB agentams talkininkavusia Latvijos europarlamentare.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Praėjusių metų antroje pusėje šalyje buvo sulaikyti keli Lietuvos piliečiai, įtariami bendradarbiavimu su Baltarusijos žvalgyba. Šiems žmonėms pareikšti įtarimai šnipinėjimu. Lietuvoje jie rinko informaciją apie šalies ypatingos svarbos infrastruktūrą ir karinius objektus bei perdavė užsakovui. Tokia informacija paskelbta Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime už 2023-iuosius metus, kurį rengia Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Valstybės saugumo departamentas.

Rusija turi pajėgumų ir resursų toliau tęsti karą Ukrainoje mažiausiai 2-ejus metus, bet tuo pat metu vykdo ginkluotųjų pajėgų reformą bei plečia karinius pajėgumus Vakarų kryptimi. Tokį vertinimą kasmetiniame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pateikia Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Valstybės tarnybos departamentas.  Tai rodo strateginę Kremliaus kantrybę, susitelkimą į tikslus ir gebėjimą mokytis iš klaidų – o mums tai nėra gera naujiena.

Dvi Lietuvos žvalgybos tarnybos kasmet skelbia viešą Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kuriame apibendrintai pasakoja, kas gresia mūsų šaliai iš Rusijos, Baltarusijos, Kinijos bei įvairių nevalstybinių veikėjų pusės. Šį viešą dokumentą rengia Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, arba civilinė bei karinė žvalgybos.

Darbą baigianti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tirianti Seimo komisija prašys išslaptinti departamento vadovų duotus paaiškinimus, pirmadienį pranešė komisijos pirmininkas Vytautas Bakas. Pasak jo, bus prašoma išslaptinti VSD vadovo Dariaus Jauniškio, jo pavaduotojo Remigijaus Bridikio ir paties VSD pranešėjo Tomo Gailiaus komisijos uždaruose posėdžiuose duotus parodymus.

Aktoriaus Vlado Bagdono šeima atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Vyro sutuoktinė, Baltarusijos pilietė Jelena Liopo buvo priversta išvykti iš Lietuvos į Baltarusiją, kadangi baigėsi jos laikino leidimo gyventi mūsų šalyje galiojimas ir Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl leidimo pakeitimo. Kad ir kaip liūdna, sutuoktiniai Kalėdas turėjo sutikti atskirai, nors Naujuosius metus galbūt pasitiks kartu, bet jau Baltarusijoje.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis sako, kad svarsto kreiptis į teisėsaugą dėl vadinamosios pranešėjo istorijos, šiuo metu narpliojamos Seimo komisijoje. „Aš apie tai galvoju, taip“, – laidai „BNS Akiratyje“ sakė žvalgybos institucijos vadovas. Jis tvirtino kol kas nematantis tam preteksto, tačiau lauks, kuo baigsis parlamentinis tyrimas, kurio dalis klausimų yra susiję su VSD veikla.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis ragina valdžios institucijas arba imtis griežčiau riboti imigraciją, arba stiprinti žvalgybą, nes dabar artėjama prie ribos, kada pareigūnai nebepajėgs patikrinti visų į Lietuvą atvykstančių užsieniečių. Pastaruoju metu viešumon iškyla istorijos, kai leidimus gyventi Lietuvoje praranda 15, 20 metų šalyje gyvenantys Baltarusijos piliečiai.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją apie jo vadovų veiksmus tikrinant prezidento rinkimuose kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką tirianti Seimo komisija trečiadienį kviečiasi buvusį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovą Žydrūną Bartkų. „Bus dvi posėdžio dalys, atvira ir uždara, kalbėsimės apie STT atliktą žvalgybinį tyrimą ir jų surinktus įrodymus, taip pat pranešėjo surinktos informacijos vertinimą ir tolesnę eigą“, – BNS sakė komisijos pirmininkas Vytautas Bakas.

Kitų metų Valstybės saugumo departamento (VSD) biudžetas yra racionaliai minimalus, tačiau didžiausiu iššūkiu žvalgybos tarnybai tampa neužtikrinamas finansavimo tvarumo, teigia šios tarnybos direktoriaus pavaduotojas. Kitų metų planuojamą biudžetą – 50,5 mln. eurų – VSD vadina racionaliai minimaliu. „Mes manome, kad tai yra pakankamas biudžetas, kad galėtume atlikti numatytus darbus.

Dalis baltarusių, vadinami litvinistais, teigia, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) viduramžiais buvo ne lietuvių, o baltarusių valstybė. Netylant diskusijoms apie litvinizmą, Lietuvoje vis dažniau girdisi raginimų šios temos viešai neliesti, nes esą problema – išgalvota. Ar tikrai problema išgalvota, laidoje „Dienos komentaras“ atsako buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus.

Seimas antradienį ėmėsi svarstyti siūlymą pradėti tyrimą dėl pranešėjo istorijos, susijusios su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovų veiksmais tikrinant prezidento rinkimuose kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką.   Tam, kad parlamentinis tyrimas būtų pradėtas, Seimas dar turės balsuoti dėl nutarimo priėmimo. Sprendimą planuojama priimti per kitą posėdį – jau po numatytos dviejų savaičių pertraukos tarp Seimo posėdžių dėl biudžeto svarstymo.

Žvalgybos kontrolierių įstaiga nesiims tirti Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos 2019 m. rinkiminės kampanijos metu, nebent paaiškės naujų faktinių aplinkybių, sako žvalgybos ombudsmenas Nortautas Statkus.

Lietuvoje daugiau nei 11 metų gyvenantis ir tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis baltarusis Vitalij D. galutinai laimėjo bylą prieš Migracijos departamentą ir Valstybės saugumo departamentą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi konstatavo, kad Lietuvos institucijos buvo nepagrįstai nusprendusios, jog baltarusis kelia grėsmę Lietuvos valstybei vien dėl tarnybos Baltarusijos kariuomenėje 1990-2001 metais.

Lietuvoje apie metukų dukrą iš mamos pagrobęs tėtis Algirdas Švanys gumine valtimi Skirvytės upe, Šilutės rajone, kirto Lietuvos ir Rusijos sieną, nors tą dieną pabendravęs su mergaite turėjo grąžinti ją mamai. Šeima yra išsiskyrusi, teismo sprendimu, gyvenamoji vaiko vieta nustatyta su mama, bet A. Švanys jau kurį laiką daug kur skundėsi, neva yra atstumtas tėtis.  „Tapau tėvu. Truputį daugiau kaip prieš metus. Lyg ir turėtų būti džiugu.

Baltarusios aktyvistė Olga Karač, negavusi Lietuvoje prieglobsčio, toliau neigia Valstybės saugumo departamento kaltinimus dėl bendradarbiavimo su Rusijos žvalgyba. Tačiau patvirtino VSD įspėjimą dėl to gavusi dar pavasarį. O. Karač tvirtina, kad į saugumiečių akiratį pateko dėl neva nekaltų konferencijų Maskvoje, kur esą rankas spaudė žmonėms galimai tarnaujantiems Kremliui, bet kurių net gerai nepažinojo.

Dalis Lietuvoje gyvenančių baltarusių teigia pastebintys prastėjančią baltarusių padėtį Lietuvoje, nes šalyje ima dominuoti pirmenybė nacionaliniam saugumui, o pabėgėlių interesai neva nustumiami į šoną. Baltarusiai kritikuoja, kaip Lietuva kai kuriuos Baltarusijos piliečius skelbia esant grėsme nacionaliniam saugumui – esą tai daroma gerai neįsigilinus į situaciją ir neturint patikimų duomenų.

Lietuva ketina išplėsti daugiau nei prieš dešimtmetį pasirašytą susitarimą dėl keitimosi įslaptinta informacija, ji apims ne tik karinę, teigia Valstybės saugumo departamentas (VSD). „2011 metais jau buvo pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės įgaliotos Gynybos ministerijos susitarimas dėl įslaptintos karinės ir su gynyba susijusios informacijos, tačiau, atsižvelgiant į poreikį operatyviai keistis ir nacionalinio saugumo užtikrinimui skirta įslaptinta inf...

Lietuvos ir užsienio policija vis dar ieško Mindaugo ir Ievos Vilčinskų, neteisėtai išsivežusių tris savo vaikus iš Kauno vaiko gerovės centro „Pastogė“. Sutuoktiniai, kuriems teismas apribojo tėvystės teises, save laiko suverenais. Jie nepripažįsta Lietuvos įstatymų, neturi dokumentų, o šią filosofiją bando primesti savo vaikams, neleisdami jų į mokyklas, gydymo įstaigas. Tokių žmonių Lietuvoje yra keli šimtai.

Susisiekimo ministerija kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, prašydama įvertinti, kiek rizikinga vykdyti keleivių pervežimo veiklą autobusais į Baltarusiją, kuri laikoma Rusijos satelite ir sąjungininke kare prieš Ukrainą. Ministerija signalizuoja, kad gavusi įvertinimą, jog tokia veikla yra rizikinga, galėtų sumažinti keleivių vežimą į Baltarusiją arba iš viso atsisakyti maršrutų.

Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis ne pirmą kartą sulaukia klausimų apie prezidento Gitano Nausėdos komandos ir potencialių rėmėjų narių tikrinimą dar tuomet, kai G. Nausėda buvo tik kandidatas.

Pagal Pranešėjo informaciją paaiškėjus, kad 2018-2019 m. Valstybės saugumo departamentas tikrino tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos štabo narius ir galimus rėmėjus, Lietuvos žvalgybos vadovas Darius Jauniškis viešai teigė, jog departamentas tikrino visų kandidatų į prezidentus štabus bei artimą aplinką.

Lietuvos žvalgyba mano, kad Lietuva artimoje perspektyvoje gali būti pasirinkta Baltarusijos diversinių žvalgybinių grupių taikiniu. Žvalgybos požiūriu, artima perspektyva yra laikotarpis nuo 6 mėnesių iki dvejų metų.  Tokios diversinės žvalgybinės grupės šiuo metu veikia Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje ir rengia įvairias provokacijas. Jų tikslas yra prasiskverbti į Ukrainos teritoriją, naikinti Vakarų tiekiamą ginkluotę, amuniciją, humanitarinę pagalbą.

Lietuvos žvalgyba perspėja, kad į Ukrainą vykstantys ir paramą ukrainiečių ginkluotosioms pajėgoms ar vietos gyventojams teikiantys Lietuvos piliečiai, ypač jei priartėja prie konflikto zonos, gali pakliūti į Rusijos žvalgybos rankas, patirti psichologinį ir fizinį smurtą. Apie tai užsimenama šiemetiniame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, kurį parengė Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas.

Lietuviškas startuolis, viešai pasigyręs naujai vystoma vaizdo atpažinimo technologija, vos neužkibo ant Kinijos karinės žvalgybos kabliuko, tačiau įmonę išgelbėjo tik prigimtinis vadovo apdairumas ir tai, jog pasitarė su partneriais iš Nyderlandų. Tokią nuasmenintą istoriją naujausiame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pateikia Lietuvos žvalgyba.

Nors Rusijai nepavyko greitai nugalėti Ukrainos, ši totalitarine tampanti ir į Sovietų Sąjungą panašėjanti valstybė yra pajėgi tęsti karą Ukrainoje dar bent 2 metus ir kartu yra pasiryžusi nuosekliai stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas Vakarų kryptimi. Tai reiškia, kad aplink Lietuvą veržiasi Rusijos karinė kilpa, grėsmė mūsų šaliai išlieka didelė, o reakcijos laikas atsakui, jeigu prieš mus būtų norima imtis agresijos, trumpėja.

Koalicijos partneriai pritarė sudaryti liberalo Raimundo Lopatos inicijuotą parlamentinio tyrimo komisiją, kuri ištirtų istoriją apie tai, kaip Valstybės saugumo departamentas (VSD) tikrino duomenis apie privačius asmenis. Buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus sako tikintis Dariaus Jauniškio žodžiais, mat departamentas ne tik turi teisę, bet ir privalo tirti visus kandidatus.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui Dariui Jauniškiui pripažinus, kad jo prašymu departamentas tikrino jo draugo merginą, visuomenėje kilo sumišimas – ar patikrintas gali būti bet kuris iš mūsų? Buvęs VSD vadovas Gediminas Grina sako, kad departamentas privalo tikrinti bet kokį asmenį, jei apie jį buvo gauta atitinkamos informacijos.

Ar Seime planuojamo tyrimo dėl VSD veiklos tikslas – pakeisti dabartinį departamento direktorių? „Dėmesio centre“ svečiai – Seimo pozicijos ir opozicijos atstovai Paulius Saudargas ir Saulius Skvernelis.

Apžvalgininkui Mariui Laurinavičiui paviešinus, kad garsusis Pranešėjas iš Valstybės saugumo departamento šiuo metu dirba sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėju, pats ministras teigia, kad į darbą Tomą Gailių priėmė net keletą kartų išgirdęs šio asmens pavardę, kaip galinčio dirbti antikorupcijos politikos srityje.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad žurnalistų knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“ pateikta informacija kelia klausimų dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) integralumo. „Mano požiūriu, tai yra rimta informacija, kuri gali kelti klausimų dėl tokios svarbios institucijos kaip VSD integralumo“, – pirmadienį Briuselyje LRT sakė Lietuvos diplomatijos vadovas. „Yra naujos informacijos, kuri kelia pagrįstą susirūpinimą“, – pridūrė ministras.

Prezidentas Gitanas Nausėda kartoja nei pats, nei per savo atstovus neprašęs Valstybės saugumo departamento (VSD) tikrinti jo komandos prezidento rinkimų metu. Taip jis komentavo Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“ pateikiamą tuometinio žvalgybos pareigūno liudijimą, jog VSD vadovybė žodžiu davė nurodymus tokį G. Nausėdos komandos patikrinimą atlikti.

Lietuvos nacionaliniu saugumu besirūpinantis ir grėsmes jai šalinantis Valstybės saugumo departamentas (VSD) skelbia ieškantis žvalgybos pareigūno. „Žvalgyboje pritaikomi ir panaudojami visi žmonių gebėjimai, todėl savo pareigūnams siūlome labiausiai asmenines ir profesines savybes bei žinias atitinkantį ir atskleidžiantį darbą, o iš jų tikimės lojalumo Lietuvos valstybei ir jos įstatymams, sąžiningai ir laikantis pagarbos principų tarnauti valstybei ir jos žmonėms, kompetentingai vykdyti patik...

Institucijų vardu platinami laiškai dėl ukrainiečių pabėgėlių yra su Rusija siejama prieš Lietuvą vykdoma informacinė-kibernetinė ataka, penktadienį pranešė Valstybės saugumo departamentas (VSD). VSD atlikus pirminę išsiųstų elektroninių laiškų analizę nustatyta, kad kartu su Lietuvos valstybinių institucijų vardu siunčiamais melagingais pranešimais elektroninių laiškų prieduose yra platinama kenkėjiška programinė įranga ir renkami duomenys apie Lietuvoje esančius Ukrainos karo pabėgėlius.

Su perversmo organizatoriais Vokietijoje siejama ideologija, atmetanti valstybės teisėtumą, turi bendraminčių ir Lietuvoje, pranešė Valstybės saugumo departamentas (VSD). Šį komentarą institucija paskelbė po to, kai praėjusią savaitę Vokietijos policija suėmė 25 kraštutinių dešiniųjų teroristinės grupės narius, įtariamus planavus išpuolį prieš parlamentą.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime atstovai reaguodami į vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teiginius, kad buvęs Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas Ričardas Pocius kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, penktadienį kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD). Parlamentarai prašo VSD pradėti tyrimą, ar tokia ministrės A. Bilotaitės antradienį Seime pasakyta kalba yra tiesa.

Populiari ukrainiečių dainininkė Santa Dimopulos (35 m.) pabandė paaiškinti tautiečiams, kodėl Rusijos pseudo-opozicinės žurnalistės Ksenijos Sobčak (40 m.) pabėgimas iš šalies gali būti Kremliaus suplanuota provokacija. Santa užsiminė, kad ateityje Ksenija gali tapti Rusijos opozicijos lydere, o tai tik į naudą Putino valdžiai.

Seimo narė Agnė Širinskienė kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD). Ji abejoja Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus patarėjo Karolio Žukausko gerais norais kovoti prieš Rusijos propagandą. Jai klausimų sukėlė už „Contribee“ platformoje surinktas lėšas nupirkti tūkstančiai netikrų rusiškų socialinių tinklų profilių.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadas Darius Jauniškis teigia, kad vizų neišdavimo rusams klausimą reikia gerai apsvarstyti. Jo teigimu, šiuo metu Lietuvoje esantys Rusijos ir Baltarusijos piliečiai nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Estijos vyriausybė ketvirtadienį nutarė uždrausti atvykti į šalį Rusijos piliečiams, turintiems Estijos išduotas vizas atvykti į Šengeno erdvę, taip pat apriboti tokių vizų išdavimą, pranešė vyriausybės spaudos tarnyba.

Baltarusijai surengus tūkstančių migrantų antplūdį į Lietuvą, ši šalis labai aktyviai naudojo techninės žvalgybos priemones prieš sieną saugančius Lietuvos karius bei pasieniečius. Tai reiškia, kad Baltarusija perėmė dalies mobiliojo ryšio telefonų komunikacijų metaduomenis ir juos naudojo, siekdama daryti psichologinį poveikį, o identifikavusi konkrečius pasienyje dirbusius pareigūnus siuntė grasinančius pranešimus iš suklastotų paskyrų.

Provokacijų ir protestų tikimybė per Vasario 16-osios renginius yra išaugusi, teigia Valstybės saugumo departamentas (VSD). Jo vertinimu, trečiadienį per Valstybės atkūrimo dienos minėjimus yra tikėtinos provokacijos, o protestais gali bandyti pasinaudoti neįtakingos, bet agresyviai nusiteikusios grupės, kurstančios neramumus visuomenėje.

Nesutarimai tarp Prezidentūros ir valdančiųjų konservatorių kartais būna asmeninio pobūdžio, kartais dalykiniai, bet artimiausiu metu žiūrovai vėl gali išvysti susirėmimą. Naujas galimas nesutarimų objektas – Seimo narių iniciatyva sukurti Žvalgybos kontrolierių įstaigą, kuri prižiūrėtų Valstybės saugumo departamentą ir Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą. Seime svarstoma, kad egzistuoja apie 80 proc. tikimybė, jog Seimo sprendimas susilauks prezidento veto.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas viešai pareiškė, kad tarp Lietuvoje esančių migrantų nustatyta „keliolika“ asmenų, kurie siejami su viena ar kita teroristine organizacija bei grupuote. Tačiau Migracijos departamentas, kuris gauna informaciją iš Valstybės saugumo departamento, jeigu užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, per šiuos metus teišsiuntė vos 2 asmenis ir daugiau informacijos apie kitų asmenų galimai keliamą grėsmę neturi.

Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda teigia, kad žvalgyba nuo sausio mėnesio teikė sprendimų priėmėjams informaciją apie Šeimų sąjūdžio veiklą ir procesus, kurie gali išvirsti į riaušes. „Aš jus galiu užtikrinti, kad Valstybės saugumo departamentas jau sausio mėnesį yra informavęs visus sprendimų priėmėjus, institucijas apie Šeimų sąjūdžio veiklą, apie tuos procesus, kurie gali išvirsti į riaušes ar dar kažką.

Situacija yra kontroliuojama ir netikėtumų turėtume išvengti, TV3 Žinių „Dienos komentare“ sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis, kalbėdamas apie terorizmo tikimybę Lietuvoje.  Plačiau apie situaciją D. Jauniškį kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius. A. Lukašenka iš pradžių žadėjo į Lietuvą siųsti didelius nelegalių migrantų srautus, jis pažadą tesėjo. Po to jis pažadėjo, kad bus ir ginkluotų migrantų.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia palaikantis politikų iniciatyvą įkurti žvalgybos kontrolieriaus institutą. „Departamentas palaiko idėją dėl žvalgybos ombudsmeno atsiradimo, tačiau detaliau bus galima apie tai kalbėti, kai bus parengti įstatymų projektai“, – teigiama BNS perduotame VSD komentare.

Pandeminiu laikotarpiu Lietuvai grėsmę kelia vadinamoji „kaukių ir vakcinų“ diplomatija, tačiau didžiausias pavojus ir toliau išlieka Rusija. Taip teigia naujausia grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaita. Daugėja prieš Lietuvą vykdomų kibernetinių atakų, tautiečiai ir toliau verbuojami. Plačiau apie grėsmes kalbėjome su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu Dariumi Jauniškiu.