Lietuvos gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES). Lietuvoje moterys vidutiniškai gyvena beveik 10 metų ilgiau negu vyrai. Higienos instituto (HI) duomenimis, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2021 m. Lietuvoje buvo 74,3 m.: vyrų siekė 69,6, o moterų – 78,9 metus.
Nurodoma, kad šis vyrų ir moterų tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumas yra didžiausias ES ir jį daugiausia lemia labai didelis mirtingumas nuo išeminės širdies ligos ir dėl išorinių priežasčių, kurios labiau paplitusios tarp Lietuvos vyrų.
Bendrai pagrindine lietuvių mirties priežastimi išlieka širdies ir kraujagyslių ligos. Mirčių nuo jų skaičius dar labiau išaugęs per pandemiją.
Iš esmės beveik pusę visų mirčių Lietuvoje lemia su gyvenimo būdu ir aplinka susiję rizikos veiksniai. Kitaip sakant, netinkama mityba, nepakankamai fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai gerokai sutrumpina gyvenimo metus ir kokybišką gyvenimą.
Be kita ko, ir patys gyventojai nesidžiaugia savo sveikatos būkle. 2019 m. tik 46 proc. Lietuvos gyventojų teigė, kad jų sveikata yra gera, o tai – žemiausias rodiklis ES.
Įpročiai greitai nesikeičia
Paklaustas, kodėl lietuvių sveikata išlieka tokia prasta, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Šeimos medicinos klinikos vadovas prof. Leonas Valius svarstė, kad vieną atsakymą rasti būtų sunku.
„Viena dedamųjų galėtų būti gajūs įpročiai, ateinantys dar nuo sovietinių laikų – tiek kas susiję su mityba, tiek apskritai gyvensena. Tie įpročiai formavosi dešimtmečius, tad vienu rankos mostu situacija nepasikeis. Deja, ir dabar išlieka ne visai sveiki lietuviškos mitybos ypatumai, alkoholio vartojimas turbūt irgi yra ne paskutinėje vietoje ir yra vienas didesnių Europoje“, – kalbėjo gydytojas.
Nors paties žmogaus indėlis renkantis sveiką gyvenseną padėtų išsaugoti nemažą sveikatos dalį, vis tik, profesoriaus manymu, ne paskutinėje vietoje yra ir genetinė predispozicija, t. y. genetinis polinkis lėtinėms ligoms.
„Faktiškai dabar visos lėtinė ligos siejamos su genų predispozicija. Klausimas tik toks – ar tie genai pasileidžia dėl įvairių rizikos veiksnių ir neteisingos gyvensenos, ar nepasileidžia. Pavyzdžiui, diabetas – tai faktiškai yra genetinė liga. Taip pat kaip ir kitos autoimuninės ligos, širdies ir kraujagyslių ligos, lipidų apytakos sutrikimai ir kt.“, – komentavo L. Valius.
Gydytojai – vieni geriausių
Pašnekovas atkreipė dėmesį į dar vieną dažną ydingą niuansą – vis dar gajus įsitikinimas, kad sveikata yra gydytojo, o ne paties asmens reikalas.
Tuo metu kalbas, kad gal patys gydytojai „nugydo“ ar nemoka gydyti L. Valius vadina populiariomis pasakomis.
„Šiaip mūsų gydytojai turbūt yra vieni geriausių, jie itin graibstomi tiek Amerikoje, tiek Europoje, toje pačioje Anglijoje visi džiaugiasi gydomi gydytojo lietuvio ar prižiūrimi slaugytojo, kurie tikrai yra kvalifikuoti ir aukšto lygio.
Tuo metu grįžę iš Anglijos pasakoja šiurpias pasakas, kaip gydytojai ar slaugytojai negydo, nugydo, gydo tik paracetamoliu ir panašiai. Teko susidurti su tokiais emigrantais, kurie grįžta ir nusistebi, kaip čia viskas kitaip“, – pastebėjo jis, pasidžiaugdamas, kad gydytojų, ypač šeimos medicinos, emigracija pastaruoju metu yra sumažėjusi.
Pašnekovas neslėpė, kad ne mažesnę reikšmę fizinei sveikatai turi ir psichologinis fonas, o šiai sričiai pastaruoju tenka ypač daug iššūkių.
Gimsta jau turėdami polinkį kraujotakos ligoms
Paklaustas, ką lietuviai daro ypatingai kitaip, kad taip ilgai kaip kiti ES negyvena, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Reabilitacijos klinikos vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius, pirmiausia priminė, kad Lietuva kaip šalis priskiriama didelės ir labai didelės širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) išsivystymo rizikai.
„Kitaip tariant, kiekvienas lietuvaitis jau gimsta turėdamas padidintą širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Antras labai svarbus dalykas – tai yra ta ligų grupė, kuri kasmet nusineša kasmet daugiau kaip 20 tūkst. gyvybių. Ir šiandien širdies kraujagyslių ligos ar mirštamumas dėl jų tenkantis 100 tūkst. gyventojų yra pats didžiausias tarp ES šalių. Ir pandemijos laikotarpiu mirčių nuo ŠKL dar labiau padidėjo. Didžiąja dalimi dėl to, kad patys pacientai pabijojo kreiptis pagalbos, manydami, kad jos labiausiai reikia sergantiesiems COVID-19“, – komentavo kardiologas.
Pasak jo, pirmiausia situaciją padėtų gerinti didesnis gyventojų aktyvumas dalyvaujant širdies ir kraujagyslių ligos patikros programose. Tai reiškia, kad kiekvienas vyras, sulaukę 40-ies, o moteris – 50-ies, net neturėdami jokių nusiskundimų (nes neretai padidinto kraujospūdžio ar cholesterolio nejaučiame) būtų nukreipiami į šias programas.
„Šiandien gi jose dalyvauja vidutiniškai apie 43 proc. šio amžiaus skirsnio žmonių. Akivaizdu, kad tai yra nepakankamas skaičius. Pavyzdžiui, Kauno rajone įsitraukimas į prevencines ŠKL programas nesiekia net 4 proc. Tad vien čia turime dėti daugiau pastangų, kad kuo anksčiau išaiškintume ŠKL ir jas tinkamai valdytume“, – pabrėžė R. Kubilius.
Moja ranka į rizikos veiksnius
Kaip antrą svarbiausią priežastį, kodėl lietuviai negali pasigirti gera sveikata, kardiologas įvardijo pačios visuomenės nepakankamą dėmesį jau turimiems ŠKL rizikos veiksniams.
„Kardiologai visada pabrėžia, kad sulaukęs 20-ies žmogus jau turėtų būti vieną kartą išsityręs cholesterolį, pasimatavęs arterinį kraujospūdį, kad kuo anksčiau būtų galima pradėti valdyti ŠKL rizikos veiksnius.
Deja, bet gyvenime dažniau yra kitaip, neatsitiktinai tie rizikos veiksniai vadinami nebyliais, tad kartais nei padidinto kraujospūdžio, nei cholesterolio nejaučiame, o jis jau daro žalą. Ir, ką rodo skaičiavimai, kiekvienas lietuvaitis, sulaukęs 50-ies, jau turi išaugusią tikimybę susirgti ar numirti nuo ŠKL, ar patirti įvairias šios ligos komplikacijas“, – įspėjo R. Kubilius.
Jis pridūrė, kad reikėtų rūpintis ne tik savo, bet ir namiškių sveikata, būtina namuose turėti arterinio kraujospūdžio matuoklį, būti išsityrus cholesterolio koncentaciją kraujyje.
„Pagal galimybes būtina keisti gyvenimo būdą ir laikytis fizinio aktyvumo – jis turbūt yra universaliausia priemonė nuo daugiau kaip 50 lėtinių susirgimų. Ir jei kalbėtume apie širdies kraujagyslių sistemą, onkologinių ligų, kvėpavimo, kitų metabolinių ligų prevenciją, tai yra lengviausiai prieinamas, draugiškiausias ir organizmui natūraliausias kasdienis vaistas“, – akcentavo kardiologas.
Be kita ko, R. Kubilius pastebėjo, jog toliau besivystanti industrija atneša ir naujų iššūkių. Organizmas patenka į naujų rizikos veiksnių įtaką, kurie jau yra atpažįstami – tai ir triukšmas, pablogėjusi psichikos sveikata, trinkantis ar mažesnis nei 6 val. trukmės kokybiškas miegas, gyvenamosios aplinkos užterštumas kietosiomis dalelėmis.
„Suskaičiuota, kad Vakarų Europos šalyse užterštumas kietosiomis dalelėmis gali sąlygoti bemaž iki 800 tūkst. mirčių per metus. Tad tai irgi reikėtų vertinti kaip reikšmingą ŠKL rizikos veiksnį. Tai – jau naujosios pramonės industrijos rykštė ir rizikos veiksniai. Taigi iššūkių sveikatos politikai ir gydytojams netrūksta“, – konstatavo jis.
Didinti draudimus jaunimui
Gydytojas kartu atkreipė dėmesį, kad reiktų daug pastangų dėti ne tik jau vidutinio amžiaus žmones prikviesti išsitirti ir koreguoti rizikos veiksnius, bet pradėti tinkamus įpročius ugdyti dar vaikystėje.
„Vis tik matome, kad šiandien didelį nerimą kelia gyvensenos būdo sąlygoti rizikos veiksniai ir jauno amžiaus grupėse. Ypač susirūpinimą kelia didelis elektroninių cigarečių paplitimas tarp paauglių. Tyrimai rodo, kad iki 30 proc. bando, yra bandę ar rūko elektronines cigaretes ar klasikinį tabaką.
Taip pat dar vis tik turime didesnį nei norma nutukimą, mažą fizinį aktyvumą tarp paauglių ir vaikų. Tad įvertinant paciento amžinę kelionę, tarsi vienoje pusėje bandome kuo anksčiau išaiškinti rizikos veiksnius, o, kita vertus, reikėtų daugiau dėmesio skirti paauglių fizinei sveikatai, dar labiau reguliuoti rūkymo ir alkoholio daromą žalą bloginant prieinamumą jauno amžiaus asmenims“, – dėstė R. Kubilius ir pridūrė, kad ligų profilaktika prasideda dar žmogui negimus – dar nešiojant kūdikį moteris turi tinkamai maitintis, turint rizikos veiksnius, juos koreguoti.
Per mažas sistemos finansavimas
Lietuva nepagirtinose pozicijose atsiduria ir pagal finansavimą, tenkantį sveikatos apsaugos sistemai – vienam gyventojui tenkančios išlaidos sveikatai Lietuvoje yra perpus mažesnės už ES vidurkį. Pašnekovai sutiko, kad tai neišvengiamai irgi turi įtakos visuomenės sveikatos būklei.
Pasak R. Kubiliaus, stokojama finansavimo ir taiklesnių priemonių, kaip koreguoti gyvenimo būdo veiksnius, mat tai – geriausia investicija valdant širdies ir kraujagyslių ligas.
„Pavyzdžiui, daug dabar diskutuojama, ar rūkantis žmogus, nuėjęs į sveikatos priežiūros įstaigą galėtų gauti struktūrizuotą pagalbą, kas jam galėtų padėti mesti rūkyti. Deja, šiandien ši paslauga jam yra neprieinama, trūksta išteklių ir specialistų, kurie galėtų struktūrizuotai teikti pagalbą.
Ir jei šiandien nenusileidžiame kitom šalims ŠKL gydymo galimybėmis, veikiančia klasterio sistema, tačiau valstybės taiklių priemonių, kaip žmogui padėti koreguoti gyvenimo būdą, kaip surasti paketą, kuris galėtų padėti didinti fizinį aktyvumą, kaip jis galėtų gauti valstybės pagalbą norint mesti rūkyti, deja, ši struktūrizuota pagalba šiandien neprieinama“, – sakė jis.
Savo ruožtu L. Valius sutiko, kad bendras finansavimas kažkiek irgi turi įtakos, bet šiuo atveju ne tiek daug. „Sveikatos apsauga vis tik orientuota į diagnostiką ir gydymą, o žmogus gydomas, kai jau suserga. Čia galbūt aktualesnis kitas klausimas – ką daryti, kad jis nesusirgtų“, – pastebėjo jis.
