širdies ir kraujagyslių ligos

Dėl nepakankamo dėmesio širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) profilaktikai bei gydymui Lietuvos valstybė nuo 2000-ųjų metų jau neteko daugiau nei 0,5 milijono gyventojų, o šalies ekonomika kasmet praranda apie 1,4 mlrd. eurų, rodo statistika ir tarptautinių tyrimų duomenys.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia pakeitusi kardiologų ir slaugytojų konsultacijų teikimo tvarką širdies nepakankamumu sergantiems pacientams. Gydytojai kardiologai ir slaugytojai nuo šiol konsultacijas galės teikti ir tiems pacientams, kurie baigė aktyvųjį ambulatorinį gydymą.

Gruodžio 6–10 dienomis minint Miokardo infarkto savaitę, šalies kardiologai ragina atkreipti dėmesį į širdies ir kraujagyslių ligų situaciją Lietuvoje, kuri vis dar stipriai skiriasi nuo Europos Sąjungos vidurkio. Nors kas antrą gyvybę šalyje nusineša širdies ir kraujagyslių ligos, pacientams Lietuvoje, bene vieninteliams Europoje, vis dar nėra kompensuojami jų gydymui itin reikalingi inovatyvūs vaistai.

„Šiandien esu gyva, sveika ir jau grįžau į darbą. Ir už tai, kad vis dar vaikštau šia žeme, esu be galo dėkinga Plungės ligoninės medikams, kurių profesionalumas ir didžiulės pastangos mane, jau mirusią, grąžino į šį pasaulį. Jei ne Plungės ligoninė, ne aukščiausio lygio specialistai, kvalifikuoti personalo veiksmai, šiandien manęs jau nebebūtų“, – jautria istorija dalijasi 62 metų plungiškė Violeta Pivorienė, kuri ir pati yra medikė – Plungės ligoninės Radiologijos skyriaus technologė.

Širdies ir kraujagyslių ligos – yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje, o Lietuvoje sergamumas šiomis ligomis yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Apie šias ligas signalizuojantys simptomai gali pasireikšti skirtingai – vieniems jie būna vos juntami, kitiems gali sukelti sunkumų vaikščiojant ar pasirūpinant savimi. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė dr.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ką tik pasidalino džiugia žinia – kitais metais įsigaliojus naujai tvarkai tikimasi, kad taip reikalingas kardiologo paslaugas gyventojai galės gauti arčiau namų. Patys ligoninių vadovai tik kraipo galvomis ir sako, kad jau dabar nėra kam dirbti, tad sunku tikėtis, kad eilės sumažės. Siekiant nuo eilių pas kardiologus atkimšti tokias tretinio lygio gydymo įstaigas kaip Santaros ar Kauno klinikos valdžia ėmėsi pokyčių.

„Medicina bejėgė, jei pacientas labai nori gyventi“, – cituodama tarp medikų žinomą posakį gydytoja kardiologė Dalia Jarašūnienė teigia pati ne kartą su tuo susidūrusi. Kaip pasakoja ji, atrodo, pacientui jau niekuo nebegalima padėti, o jis po kurio laiko jis lyg niekur nieko vairuoja taksi.

Kaip išvengti skyrybų susilaukus vaiko: miego trūkumo iššūkiai ir sprendimai Vaikelio atėjimas tampa dideliu, kartais sunkiai įveikiamu iššūkiu. Naujas šeimos narys įžengia savimi nešdamas nemenkus pokyčius buityje, bendravime ir netgi miego aspekte. Statistika liudija apie šiuo laikotarpiu padidėjusią skyrybų riziką. Kokia tikroji situacija bei ką kalba tyrimų duomenys detalizuoja gero miego ekspertė Sigita Žilinskienė.

Nors atrodo, kad šiandien sveikatos sistema visai griūna, gydytoja kardiologė dr. Dalia Jarašūnienė situacijos tiek nedramatizuoja, tačiau konstatuoja, kad šiandien valgome vaisius ir derlių to, kas buvo pasėta prieš dešimtmetį. Viena po kitos vardydama sistemos bėdas ir galimus jų sprendimų būdus viena žinomiausių Klaipėdos kardiologių neslepia, kad dabartinė situacija, į kurią stumiami pacientai, paprasčiausiai primena šantažą.

Nuo šiol išsamias gydytojų kardiologų konsultacijas bus galima gauti arčiau namų – sveikatos centruose, o sunkiais atvejais pacientai bus siunčiami į aukštesnio lygio paslaugas teikiančias įstaigas.

Viena po kitos Lietuvą sukrėtė staigios vyrų mirtys, kurių gyvybė užgeso žaidžiant krepšinio aikštelėje. Gydytojo kardiologo Raimondo Kubiliaus teigimu, nors tokiais atvejais jauni žmonės iš pažiūros galėjo atrodyti sveiki, taip greičiausiai nebuvo. Portalas tv3.lt primena, kad praėjusį sekmadienio vakarą Šiauliuose žaisdamas krepšinį staiga sukniubo jaunas vyras. Kaip pranešė Šiaulių apskrities policija, 1986 metais gimęs vyras mirė apie 18.41 val. Išradėjų gatvėse esančiame sporto komplekse.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, apie 19 val. 25 min. Lazdijuose, Vytauto gatvėje, žaisdamas krepšinį sukniubo vyras (gim. 1970 m.). Atvykę medikai konstatavo mirties faktą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Analogiška situacija Anksčiau naujienų portalas tv3.lt yra rašęs apie tai, kaip vilniečiui Mantvydui per krepšinio varžybas staiga sustojo širdis.

Druska žmogui yra gyvybiškai reikalinga, tačiau jos perteklius gali lemti ligas ir mirtį. Vis tik nauji mokslininkų tyrinėjimai atskleidžia, kad druska, ketvirtadaliu praturtina kaliu, net galėtų sumažinti insulto, visų širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) ir ankstyvos mirties riziką. Kauno klinikų gydytojas kardiologas, Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas prof. Raimondas Kubilius pabrėžė, kad druska (kitaip – natrio chloridas) yra visoms gyvybėms gyvybiškai svarbi maistinė medžiaga.

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) išlieka pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. Gydytojų teigimu, jei gyventojai laiku pasitikrintų tam tikrus kraujo rodiklius, galėtų išvengti širdies ligų ir insulto, kurie užklumpa net ir jaunimą.  Šis tyrimas gali padėti išvengti dažnų ligų.

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) išlieka pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. Gydytojų teigimu, jei gyventojai laiku pasitikrintų tam tikrus kraujo rodiklius, galėtų išvengti širdies ligų ir insulto, kurie užklumpa net ir jaunimą.  Tyrimas naudingas ir vaikams Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė sako, kad vienas svarbių žymenų, rodančių padidėjusią ŠKL riziką, yra lipoproteinas A (Lp (a)) – mažo tankio cholesterolio forma.

Keliavimas lėktuvu – greičiausia transportavimo priemonė, tačiau galinti sukelti rizikų sveikatai. Kuo ilgesnis skrydis – tuo didesnė rizika organizme susidaryti trombams. Kauno klinikų gydytojas kardiologas, Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas, prof. Raimondas Kubilius pasidalino duomenimis, kad 6 val. ir ilgesnė kelionė lėktuvu daugiau nei 2 kartus didina trombų susidarymo riziką, lyginant su trumpais skrydžiais.

Nors diagnostikos ir gydymo galimybės su laiku pažengė septynmyliais žingsniais, gydytojai apgailestauja, kad dalis lietuvių vis dar visiškai nesirūpina savo kraujagyslių sveikata. Ne nuostabu, kad toks žmogus kitą kartą į ligoninę patenka jau ištikus infarktui ar insultui.

Kraujospūdžio matavimas yra itin svarbi praktika namuose, siekiant išvengti rimtų sveikatos problemų, susijusių su širdies ir kraujagyslių ligomis. Visgi neretai, daugelis žmonių, matuodami kraujospūdį daro keletą klaidų bei pamiršta svarbias taisykles, kurios gali turėti įtakos rezultatų tikslumui. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė dalinasi 7 patarimais, kaip gi iš tiesų teisingai pasimatuoti kraujospūdį namuose, rašoma pranešime spaudai.

Įtarus širdies nepakankamumą taikomi modernūs diagnostikos metodai, nustačius ligą, skiriamas inovatyvus gydymas. Tačiau vien modernių metodų ir vaistų nepakanka, būtini ir paciento gyvenimo būdo pokyčiai. Ar gydymas bus sėkmingas, labai svarbus paciento ir gydytojo tarpusavio pasitikėjimas, kuo šiandien gali pasidžiaugti ne vienas Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro Širdies nepakankamumo kabineto, įkurto gydytojos kardiologės Virginijos Ežerskienės, lankytojas.

Padidintas kraujo spaudimas (arterinė hipertenzija) – daugelio gyventojų problema. Dažnas į tai moja ranka ir nenori nieko girdėti apie vaistus. Deja, nemaža dalis žmonių išvis neįtaria, kad serga arterine hipertenzija. Gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius gi dalinasi būdais, kaip sumažinti kraujo spaudimą be vaistų.

Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena, skirta atkreipti dėmesį į širdies ligas sukeliančius rizikos faktorius ir paskatinti sveiką gyvenimo būdą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis daugelyje šalių. Tad „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė dalijasi naudingais praktiniais patarimais, kaip žengdami po mažą žingsnelį galime suteikti didžiulę pagalbą savo širdžiai.

Lietuvos širdies asociacija (LŠA), bendradarbiaudama su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikomis ir Kauno miesto visuomenės sveikatos biuru, rugsėjo 30-ąją kviečia visuomenę aktyviai dalyvauti specialioje, Pasaulinei širdies dienai (PŠD) paminėti skirtoje, sveikatos patikros akcijoje Kaune. Akcijos metu dalyviai turės galimybę pasitikrinti gliukozės, cholesterolio ir vitamino D koncentraciją kraujyje bei sužinoti savo arterinį kraujospūdį.

Daugybė žmonių Lietuvoje nė neįtaria, kad jiems gresia mirtis nuo infarkto ar insulto, nes spjauna į gydytojus ir profilaktiškai nesitikrina. Pasak medikų, tuo metu net 60 proc. vyrų pirmas širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) simptomas yra mirtis. Ne skausmas, ne griuvimas – jie tiesiog numiršta. Pasigirti neturime kuo – mirtingumu nuo ŠKL lenkiame daugelį Europos Sąjungos (ES) šalių. Lietuvos kardiologai gerų žinių turi mažai – padėtis dėl ŠKL šalyje išlieka katastrofiška.

Remigijus Juškevičius, 55-erių kaunietis, jau šeštus metus švenčia antrąjį gimtadienį. 2018-ųjų rugpjūtį ištikus miokardo infarktui artimųjų apdairumas ir laiku suteikta pagalba padėjo išvengti paties baisiausio scenarijaus. Šiandien Širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų draugijos „Sveika širdis“ narys sako, kad net tada, kai nieko nejauti, gali turėti rimtų sveikatos bėdų.

Didelis sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) Lietuvoje išlieka opia problema – pernai kraujotakos sistemos ligos tapo kas antros šalyje registruotos mirties priežastimi. Mirštamumas nuo šių ligų Lietuvoje yra dukart didesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Rugsėjo 24-ąją vykusiame renginyje „Širdies ir kraujotakos ligų tendencijos Europos Sąjungoje ir Lietuvoje.

Kasdien širdies ir kraujagyslių ligų diagnozę Europos Sąjungoje (ES) išgirsta daugiau nei 35 tūkst. žmonių. Geresne statistika negali pasigirti ir Lietuva – šalyje sergamumas vien išemine širdies liga yra net 4 kartus didesnis nei ES vidurkis. Prie aukšto sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) prisideda ne tik žalingi įpročiai, prasta „blogojo“ cholesterolio kontrolė, bet ir inovatyvių vaistų neprieinamumas, teigia gydytoja kardiologė prof. Olivija Dobilienė.

Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) Širdies ir kraujagyslių centro kardiologai kasdien konsultuoja bei atlieka tyrimus pacientams, dalyvaujantiems širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje, skirtoje vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų. Deja, dalyvaujančių šioje programoje skaičius labai sumažėjo.

Mus kasdien lydi tiek garsų, kad dalies jų kartais nepalaikytume kažkokių neigiamų pasekmių mūsų sveikatai galinčiu turėti triukšmu. Gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius gi pasidalino, kokio stiprumo garsas turi neigiamos įtakos kardiovaskulinei sistemai ir pacientams.

Deginantis skausmas krūtinėje – vienas iš pagrindinių gyvybei pavojingos ligos simptomų   Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugelyje šalių pagrindinė mirties priežastis, kasmet nusinešanti milijonus gyvybių, yra širdies ir kraujagyslių ligos. Viena iš jų – išeminė širdies liga (IŠL), ypač didelį pavojų kelianti vidutinio arba vyresnio amžiaus asmenims, tačiau pirmieji ligos etapai gali prasidėti dar jauname amžiuje.

Mityba – vienas iš svarbiausių gyvenimo būdo veiksnių, kuris tinkamai parinktas gali padėti išvengti įvairių ligų. Dietologas Mantas Liekis papasakojo apie tai, kokių maisto produktų vertėtų atsisakyti ir kokius vertėtų pasirinkti tiems, kurie nori išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Pokalbio metu M. Liekis išskyrė svarbiausias širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijas. Pasak jo, tai – viena svarbiausių organizmo sistemų.

63-ejų garsus komikas iš Naujojo Orleano mirė dėl staiga užklupusios su širdies veikla susijusios problemos. Krikščionių komikas Mutzie Danielis Forestier mirė praėjusį savaitgalį, kai staiga sutriko jo širdies veikla, pranešė jo sūnus ant Mutzie „Facebook“ sienos. „Mums plyšta širdys, bet žinome, kad dabar jis ramybėje“, – rašė sūnus.

Miegojimas savaitgaliais gali iki 20 proc. sumažinti širdies ligų riziką. Tokia žinia po pristatytų naujų tyrimų duomenų pasidalino kardiologas prof. Raimondas Kubilius. Tiesa, čia kalbama apie miegą, kuriuo siekiama kompensuoti miego trūkumą per savaitę. Vis tik pakankamos trukmės miegą reikėtų užtikrinti kasnakt.

Mirtis arba negrįžtami pakenkimai organizme – tokių pasekmių galima sulaukti laiku neatsigręžus į savo širdies ir kraujagyslių sveikatą ir jos prevenciją. To svarbą ką tik priminė skubios pagalbos gydytojas Martynas Gedminas, pasidalinęs iki gelmių jį sujaudinusia šviežiai nutikusia istorija. Gydytojas pasakojo apie ką tik sunkaus infarkto ištiktą pacientą, kurį, laimei, pavyko išgelbėti. Deja, išeitys ne visada būna tokios geros.

Termometro stulpeliui stipriai kilstelėjus į viršų, daugelis mėgsta ilsėtis prie vandens telkinių, mėgautis saulės voniomis, ramybės ieškoti pušų paunksnėje, kur dygsta lietuvių pamėgtos voveraitės. Vis dėlto, kaip išskiria VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis kardiologas Karolis Bumblauskas, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims vasarą kyla nemažai iššūkių, dėl kurių jų kasdienybė gali apkarsti.

Širdies ir kraujagyslių ligos (toliau – ŠKL) apima platų spektrą ligų, pažeidžiančių kraujotakos sistemą – širdį, arterijas, venas ir kapiliarus. Kadangi kraujagyslių yra visuose žmogaus organuose, ŠKL gali paveikti bet kurį iš jų. Nors šios ligos ilgai buvo laikytos vyresnio amžiaus žmonių problema, tačiau vis dažniau yra diagnozuojamos ir jauniems žmonėms, o kartais – net paaugliams.

Cholesterolis yra reikalingas. Tai labai svarbi medžiaga, kurią organizmas naudoja hormonams, ląstelėms ir vitaminams, kurie palaiko jūsų gyvybę ir sveikatą, gaminti. Tačiau daugelio žmonių cholesterolio kiekis yra padidėjęs, todėl kartu didėja širdies ligų ir insulto rizika. Medicinos mokslų daktaras Romitas Bhattacharya, „Mass General Brigham“ kardiologas, paaiškino, ką iš tikrųjų reiškia per didelis cholesterolio kiekis, rašoma massgeneralbrigham.org.

Hipertenzija arba padidėjęs kraujospūdis – viena dažniausių sveikatos problemų ir pagrindinis kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnys tiek mūsų šalyje, tiek visame pasaulyje. Jeigu hipertenzija yra nediagnozuota ir neužtikrinta tinkama jos kontrolė, ji gali nulemti daugybės pavojingų būklių išsivystymą.

Vasara – bene kiekvieno laukiamiausias metų sezonas: ilgos, šiltos saulėtos dienos vilioja mėgautis grynu oru, aktyviai leisti laisvalaikį ir pagaliau džiaugtis taip ilgai lauktomis atostogomis.

Praėjusių metų Higienos instituto duomenys rodo, kad mirštančiųjų nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) skaičius smarkiai mažėja. 2022 m. nuo išeminių širdies ligų ir insulto mirė 1 866 darbingo amžiaus (16–64 m.) žmonės, o 2023 m. šis skaičius sumažėjo iki 1 569. Tai – net 29,5 proc. mažiau nei 2015-aisiais. Prof.

Padidėjęs cholesterolis – viena iš šio amžiaus rykščių ir svarbus širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnys. Vis tik jį koreguoti renkantis tinkamą mitybą ir keičiant kitus gyvensenos veiksnius įmanoma tik 30 proc., mat 70 proc. cholesterolio gamina mūsų organizmas. Šiandien ne vienas mūsų atėjęs pas gydytoją ir atlikęs kraujo tyrimus, ypač lipidogramą, išgirsta gydytojo verdiktą, kad jūsų cholesterolis yra padidėjęs.

Šeši maisto produktai ir gėrimai padeda išvengti demencijos bei stipriai pagerina širdies ir žarnyno sveikatą. Demencija yra progresuojanti liga, susijusi su nuolatiniu smegenų nykimu, dėl kurio atsiranda atminties sutrikimų ir elgesio pokyčių. Dažniausiai ja serga vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės, bet neretai manoma, kad tai tiesiog atsitinka dėl senatvės. Tačiau yra keletas veiksnių, galinčių padidinti demencijos riziką. Tyrimai parodė, kad apie 40 proc.

Visuomenėje jau yra plačiai žinoma, kad alkoholis gali paskatinti širdies ligų išsivystymą. Tačiau retai kada kalbama, kad net ir mažais kiekiais vartojamas alkoholis taip pat gali pridaryti žalos. Apie tai TV3 laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo kardiologas Arnas Karužas, kuris detaliai paaiškino, kodėl alkoholis didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Išsklaidė senuosius mitus Gydytojas laidoje kalbėjo, kad mažas alkoholio kiekis taip pat veikia organizmą.

Vasariški karščiai vieniems žmonėms reiškia gerą poilsį ir atsipalaidavimą, tačiau kitiems – rūpesčius dėl sveikatos. Kardiologijos profesorė Olivija Dobilienė atkreipia dėmesį, kad karščių metu ypatingai atsargūs turėtų būti sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL), nes aukšta oro temperatūra gali sukelti jų paūmėjimą.

Jau anksčiau mokslininkų tyrimai įspėjo, kad astma, šienligė ar atopinis dermatitas gali būti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. O dabar pirmą kartą daroma prielaida apie alergijos maistui keliamą pavojų. Gali būti, kad ateityje širdies ligų profilaktikai bus rekomenduojama atlikti ir kraujo tyrimus dėl alergijos.

Arterinė hipertenzija arba padidinto kraujo spaudimo liga – didžiulė problema visame pasaulyje. Ji žmogui visai nieko nejaučiant gali žaloti ne vieną organą, kol, atrodo, kaip iš giedro dangaus smogia jau insultas ar infarktas. VUL Santaros klinikų Širdies ir kraujagyslių vaizdinių tyrimų skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė prof. Sigita Glaveckaitė konstatavo, kad arterinė hipertenzija yra šio amžiaus rykštė. „Tai yra civilizacijos liga, kurią mes mokame už ilgą gyvenimą“, – apibendrino ji.

Kraujotakos sistemos ligos jau daug metų išlieka dažniausia mirties priežastimi Lietuvoje – jos vidutiniškai lemia kas antrą netektį. Tarp puokštės šios sistemos ligų neretai atsiduria ir širdies nepakankamumas. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja kardiologė Eglė Brazdžiūnienė pabrėžia, kad ši diagnozė gresia 1 iš 5 keturiasdešimtmečių. Tiesa, kaip ir daugelio kitų ligų, pacientų amžius vis jaunėja.

Prieš metus, 2023 m. gegužės 1-ąją, pristatyta atnaujinta širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, leidusi daugiau gyventojų nemokamai pasitikrinti širdies ir kraujagyslių sveikatą. Pasak vienos svarbiausių šios prevencinės programos lyderių gydytojos kardiologės doc. Jolitos Badarienės, tai paskatino žmones aktyviau tikrintis sveikatą, kai kuriems netgi išgelbėjo gyvybę, laiku aptikus ir suvaldžius kritines būkles. Anot doc.

Pasaulyje hipertenzija serga daugiau nei 1,2 milijardo žmonių, o Lietuvoje šią diagnozę išgirsta net 4 iš 10 žmonių. Ši liga paliečia daugybę žmonių, bet ji neturi ryškių simptomų, dėl to yra sunkiai pastebima ir būtent dėl šios priežasties kartais yra pavadinama „nematoma liga“. Visuomenės žinios apie hipertenziją, jos požymius bei prevenciją vis dar yra ganėtinai menkos.

Ketvirtadienį nuo 12 iki 15 valandos, Vinco Kudirkos aikštėje veiks atviras Kardiologijos informacinis centras, kur visi norintys galės pasitikrinti sveikatą ir pasikonsultuoti dėl širdies nepakankamumo. Renginio metu bus atliekami įvairūs sveikatos testai, veiks kino teatras, kuriame bus rodomi aktualūs filmo siužetai apie širdį. Visuomenei bus paaiškinta, kas yra širdies nepakankamumas, kaip atpažinti šios ligos simptomus ir kada kreiptis pagalbos.