leonas valius

Jau po kelių metų pirminės sveikatos priežiūros įstaigose galutinai nebeliks vaikų ligų gydytojų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pažymi, kad to link eita jau ne vieną dešimtmetį ir vaikų gydytojai nebus palikti „už borto“. Patys pediatrai gi su apmaudu konstatuoja, kad jau dabar dėl dirbtinai daromos reformos ieškant vaikų gydytojo kitą kartą tenka pervažiuoti pusę Lietuvos.   Nuo 2027 m. pirminėje grandyje nebeliks pediatrų – toks yra SAM planas.

Nors apie rūkymo žalą visuomenei į galvą kalama seniai, ne vienas į tai spjauna ir mesti rūkyti suskumba tik tada, kai sveikata jau gerokai pašlyja. Medikai pažymi, kad atsikratyti šios priklausomybės nėra paprasta ir net metus rūkyti neigiamos pasekmės sveikatai gali būti jaučiamos dar 5 metus. Didelė dalis sveikatos sutrikimų, ištinkančių vidutiniame ir vyresniame amžiuje, yra susijusi su pacientų gyvenimo būdu.

Dalis gyventojų įsivaizduoja, kad užklupus įvairaus plauko negalavimams pastatyta lašelinė dažnu atveju suveiks „stebuklingai“ ir gali padėti atsistoti ant kojų didžiausiam ligoniui. Gydytojai vis tik įspėja neapsigauti – nors yra atvejų, kai lašelinė būtina, taikoma sveikatingumo tikslais ji ne tik gali veikti kaip placebas, bet ir kitą kartą pridaryti žalos.

Naujausi duomenys tik patvirtina niūrų faktą – lietuviai savo sveikata labai pasigirti negali. To neslepia tiek patys žmonės, tiek rodo liūdna ligų ir mirčių statistika. Kas lemia, kad Lietuvos gyventojų sveikata tokia prasta? Lietuvos gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES). Lietuvoje moterys vidutiniškai gyvena beveik 10 metų ilgiau negu vyrai.

Beveik kas 4 Lietuvos gyventojas rūko kasdien. Vis tik pabandę mesti rūkyti be specialisto pagalbos ilgiau nei metams atsikratyti šio žalingo įpročio pavyko tik apie 5 proc. žmonių. Gydytojai pažymi, kad neretai tikroji rūkymo žala suvokiama tik tada, kai jau visiškai sugriūna sveikata, pavyzdžiui, ištinka insultas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto šeimos medicinos klinikos vadovas prof. Leonas Valius priminė, kad įrodymai dėl rūkymo žalos neginčijami.

Seime toliau stumiant sveikatos įstaigų pertvarką dalis ligoninių ir medikų bendruomenės priešinasi tam. Jie ruošiamas permainas prilygina diversijai ir yra įsitikinę, kad reforma nublokš dešimtmečiais atgal. Tai, jų manymu, nei atneš geresnę paslaugų kokybę, nei sutrumpins eilės, kaip nepaliauja kartoti ministerija. Nors Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tvirtina dėl rengiamos reformos komunikuojanti su visomis suinteresuotomis grupėmis, jos pačios sako ką kita.

Kasmet trečiąjį lapkričio ketvirtadienį įvairių pasaulio šalių gydytojų, daugiausiai onkologų, iniciatyva minima Tarptautinė nerūkymo diena. Tai proga raginama atkreipti rūkančiųjų dėmesį į galimybę atsisakyti vienos iš didžiausių grėsmių sveikatai. Nors 75 proc. rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti, tai padaryti be specialistų ar artimųjų pagalbos pavyksta toli gražu ne visiems. Tuo įsitikino ir daug metų rūkantis atlikėjas, grupės „Rondo“ įkūrėjas Aleksandras Ivanauskas-Fara.

Lietuvoje jau galima gydytis virtualiai - turint interneto ryšį ir bet kokį išmanųjį mobilųjį įrenginį, gydytojo konsultacija ir nurodymai pacientui siunčiami elektroniniu būdu.

Jauni medikai nenori būti šeimos gydytojais, todėl neaišku, kas mus gydys, dabartiniams medikams išėjus į pensiją, rašo „Kauno diena”. Poliklinikų vadovai atakuoja Dar neseniai šeimos gydytojui be protekcijos įsidarbinti Kaune buvo tolygu nuskristi į Mėnulį. „Dabar darbdaviai kasdien atakuoja mus, reikalaudami šeimos gydytojų“, – kardinaliais pasikeitimais dalijasi Kauno medicinos universiteto Šeimos klinikos vadovas profesorius Leonas Valius.