raimondas kubilius

Padidintas kraujo spaudimas (arterinė hipertenzija) – daugelio gyventojų problema. Dažnas į tai moja ranka ir nenori nieko girdėti apie vaistus. Deja, nemaža dalis žmonių išvis neįtaria, kad serga arterine hipertenzija. Gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius gi dalinasi būdais, kaip sumažinti kraujo spaudimą be vaistų.

Mus kasdien lydi tiek garsų, kad dalies jų kartais nepalaikytume kažkokių neigiamų pasekmių mūsų sveikatai galinčiu turėti triukšmu. Gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius gi pasidalino, kokio stiprumo garsas turi neigiamos įtakos kardiovaskulinei sistemai ir pacientams.

Miegojimas savaitgaliais gali iki 20 proc. sumažinti širdies ligų riziką. Tokia žinia po pristatytų naujų tyrimų duomenų pasidalino kardiologas prof. Raimondas Kubilius. Tiesa, čia kalbama apie miegą, kuriuo siekiama kompensuoti miego trūkumą per savaitę. Vis tik pakankamos trukmės miegą reikėtų užtikrinti kasnakt.

Mirtis arba negrįžtami pakenkimai organizme – tokių pasekmių galima sulaukti laiku neatsigręžus į savo širdies ir kraujagyslių sveikatą ir jos prevenciją. To svarbą ką tik priminė skubios pagalbos gydytojas Martynas Gedminas, pasidalinęs iki gelmių jį sujaudinusia šviežiai nutikusia istorija. Gydytojas pasakojo apie ką tik sunkaus infarkto ištiktą pacientą, kurį, laimei, pavyko išgelbėti. Deja, išeitys ne visada būna tokios geros.

Padidėjęs cholesterolis – viena iš šio amžiaus rykščių ir svarbus širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnys. Vis tik jį koreguoti renkantis tinkamą mitybą ir keičiant kitus gyvensenos veiksnius įmanoma tik 30 proc., mat 70 proc. cholesterolio gamina mūsų organizmas. Šiandien ne vienas mūsų atėjęs pas gydytoją ir atlikęs kraujo tyrimus, ypač lipidogramą, išgirsta gydytojo verdiktą, kad jūsų cholesterolis yra padidėjęs.

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) jaunėja – nieko nestebina ir kai miokardo infarktas kerta 30-ies nesulaukusiam jaunuoliui. Gydytojai gi atkreipia dėmesį, kad kraujagyslių amžius, kuris gali nulemti ankstyvą ligą ir net liūdniausias jos pasekmes, gali visai nesutapti su žmogaus paso amžiumi.

Staigi mirtis ar sudėtingos komplikacijos – tokios gali būti nebylaus, bet labai pavojingo sutrikimo – trombozės pasekmės. Ar yra kokie simptomai, kurie leistų atpažinti, kad žmogaus kraujagyslėse yra susidarę trombai? Kaip portalui tv3.lt pasakojo Kauno klinikų gydytojas kardiologas, Kulautuvos reabilitacinės ligoninės vadovas prof. Raimondas Kubilius, trombozė neretai yra atskirų ligų arba sindromų išraiška.

Atrodo, žmogus gyvena sveikai, nusiskundimų neturi, bet staiga lyg iš giedro dangaus sustreikuoja širdis. Kardiologai įspėja – kad širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) ilgą laiką gali vystytis nebyliai. Jie pažymi, kad vienintelis būdas užbėgti už akių jau net mirtinoms pasekmėms – aktyviai tikrintis profilaktiškai. Kauno klinikų gydytojas kardiologas Kulautuvos reabilitacinės ligoninės vadovas prof.  Raimondas Kubilius konstatavo, kad sveikas gyvenimo būdas – dar ne viskas.

Kai prieš keletą metų kalbėjomės su gydytoju kardiologu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriumi, Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovu Raimondu Kubiliumi, jis pateikė statistinių duomenų, patvirtinančių senoką išvadą, jog širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) mūsų šalyje yra dažniausia visų mirčių priežastis. Tačiau tuo pat metu atkreipė dėmesį, kad situacija po truputį gerėja.

Aukštas arterinis kraujospūdis – daugelio sveikatai ir gyvybei pavojingų būklių rizikos veiksnys. Medikai jau daugybę metų kalba, kaip svarbu matuoti kraujospūdį ir žinoti jo vertes, nes dažnai ši būklė aptinkama pavėluotai, kai aptinkami jo palikti pažeidimai.  LSMU Kauno klinikų Reabilitacijos klinikų vadovo, gydytojo kardiologo prof. Raimondo Kubiliaus teigimu, jau nuo 20 metų reikėtų pradėti matuoti kraujospūdį ir sekti jo rodmenis.

Vienas iš būtinų kiekvienam žmogui žinoti širdinės sveikatos rodiklių – arterinis kraujo spaudimas. Nors tai yra nesudėtingas, neinvazinis, kiekvienam prieinamas tyrimas, vis tik būtina įsidėmėti kelias taisykles, kaip tą daryti tinkamai. Plačiau apie tai, koks spaudimas turėtų būti sulaukus tam tikro amžiaus ir kaip atpažinti, kad apskritai laikas jį pasimatuoti, papasakojo Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius.

Nors stereotipiškai vis dar pasitaiko galvojančių, kad širdies ligas reikėtų „užgyventi“ ir jos dažniau užklumpa vyresniame amžiuje, kardiologai stebi gąsdinančią tendenciją. Jie ragina širdine sveikata pradėti rūpintis nuo mažų dienų, mat infarktas ar insultas, ištinkantis vos 30-ies metų, jau nebėra tokia didžiulė retenybė.

Gera žinia Lietuvos pacientams – nuo sausio vidurio šeimos gydytojai turi galimybę nemokamai paskirti labai svarbų tyrimą. Įtariant širdies nepakankamumo diagnozę jis leis laiku nusiųsti žmogų kardiologo konsultacijai ir taip užkirsti kelią pažengusiai ligai, kuri negydoma grasina pražudyti žmogų.  Gydytojų verdiktas negailestingas – lėtinis širdies nepakankamumas (ŠN) yra itin aktuali sveikatos problema, susijusi su dideliu sergamumu ir mirtingumu.

Dažnas lietuvis, menkai rūpindamasis savo sveikata, į skirtingus organizmo siunčiamus perspėjimo signalus numoja ranka. Gydytojai atviri – laiku neužkirtus kelio galimoms ligoms, gresia rizika susidurti su išties skaudžiomis pasekmėmis. Pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligos yra viena iš pagrindinių žmonių iki 64–erių metų amžiaus mirties priežasčių.

Naujausi duomenys tik patvirtina niūrų faktą – lietuviai savo sveikata labai pasigirti negali. To neslepia tiek patys žmonės, tiek rodo liūdna ligų ir mirčių statistika. Kas lemia, kad Lietuvos gyventojų sveikata tokia prasta? Lietuvos gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES). Lietuvoje moterys vidutiniškai gyvena beveik 10 metų ilgiau negu vyrai.

Nors šiuo metu tiek daug kalbama apie koronavirusinę infekciją ir apsisaugojimo nuo jos būdus, specialistai įspėja, kad jau dabar ne mažesne visuomenės sveikatos problema tampa liekamieji ligos reiškiniai. Pokovidinis sindromas dažnai pakerta darbingo amžiaus, iki tol buvusius sveikus žmones ir priverčia juos jaustis lyg pasenusiais dešimtimis metų. Deja, reabilitaciją dėl to gauti toli gražu gali ne visi.

Gydytojai apgailestauja, kad vis dar per mažai žmonių skiria dėmesio savo arterinio kraujospūdžio matavimui. O realybė tokia, kad daugelis nė neįtardami, kad turi padidėjusį kraujospūdį (arterinę hipertenziją), apie tai sužino tik jau įvykus daug rimtesniems organų pažeidimams.

Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis pasaulyje nuo diabeto kenčia daugiau nei keturi šimtai milijonų žmonių, o dar labiau stebina, jog kas antras sergantys apie šią ligą nežino. Šeštadienį laidoje „Sveikata.lt“ aiškinsimės, kaip užkirsti kelią šiai klastingai ligai. Nors apie cukrinį diabetą girdime nemažai, išgirdus diagnozę kyla daugiau klausimų nei atsakymų.

Sporto pasaulio veikėja, sveiko gyvenimo būdo aktyvistė, gimnastikos trenerė Joana Bartaškienė – neišblėstančios energijos užtaisas. Nors moteris kitąmet švęs garbaus amžiaus jubiliejų, ji niekada nesiskundė jokiomis ligomis ar skausmais. Šį sekmadienį TV8 televizijos laidoje „Sveikatos medis“ žinoma moteris papasakos, kaip gi išvengti varginančių sąnarių skausmų bei išlikti kupiniems jėgų, nepriklausomai nuo amžiaus, rašoma pranešime spaudai.

Nauja Eurostato apklausa rodo, kad trečdalio mirčių buvo galima išvengti, jeigu žmonės būtų laiku gavę tinkamą gydymą. Širdies smūgiai ir insultai sudarė beveik pusę visų šių išvengiamų mirčių tarp asmenų, jaunesnių kaip 75 metai. Daugiausia mirčių, kurių buvo galima išvengti, iš Europos Sąjungos šalių yra Rumunijoje (49,4 proc.), Latvijoje (48,5 proc.) ir Lietuvoje (45,4 proc.

Lietuva yra Europos Sąjungos lyderė pagal mirtis dėl širdies kraujagyslių ligų – šalies vidurkis daugiau nei dukart lenkia Bendrijos. Lietuvos širdies asociacijos prezidentas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Reabilitacijos klinikos vadovas Raimondas Kubilius tv3.lt sakė, kad tai gali lemti lietuvių mitybos ypatumai ir tinginystė – net ir patyrę infarktą žmonės nekeičia savo gyvenimo įpročių.

Verslininkų nuotaikos po vasaros - skirtingos. Aukštaitijoje ir Druskininkuose šią vasarą apsilankė daugiau svečių iš kitų šalių, o Palangoje kambarių nuomotojai sulaukė mažiau klientų. Pajūryje paslaugas teikiantys verslininkai pastebėjo, kad šią vasarą sumažėjo poilsiautojų, jie tapo taupesni.

Panevėžietis bendrovės "Linas" suvirintojas Raimondas Kubilius praėjusį penktadienį Panevėžio Karsakiškio seniūnijos miške grybaudamas rado 1 kilogramą 200 gramų sveriantį tikrąjį baravyką, liaudyje vadinamą pulkaunyku. Kaip rašo “Lietuvos rytas”, milžinas atrodė tvirtas, sveikas ir nesukirmijęs.