Vengrija priėmė įstatymą, draudžiantį nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTQ tema. Dalis Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių pasmerkė tokį įstatymą ir pasirašė laiškus, reiškiančius palaikymą LGBTQ bendruomenei.
Nors tarp trečiadienį vieną laišką pasirašiusių lyderių yra ir kaimynų latvių bei estų prezidentų parašai, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo parašo ten nepadėjo. G. Nausėda teigė, kad „ne laiškais sprendžiamos problemos“.
Tačiau dar kiek anksčiau, antradienį, buvo išsakyta visai kitokia Lietuvos pozicija. Šią savaitę daugelis tų pačių šalių atstovų bendru laišku pareiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl Vengrijoje priimto įstatymo. Šį laišką Lietuva pasirašė. Tai padarė tuo metu Briuselyje viešėjęs užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.
Buvo akivaizdu, kad kils nesusipratimų
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė sako, kad šie du skirtingi Užsienio reikalų ministerijos (URM) ir Prezidentūros žingsniai pasiuntė aiškią žinutę tarptautinei bendruomenei, jog Lietuva neturi vieningos pozicijos LGBTQ klausimu. Skiriasi ne tik URM ir Prezidentūros požiūriai, bet ir veiksmai.
„Matome, kad vienas veiksmas yra nepasirašyti, o kitas yra pasirašyti. Abu šie politiniai subjektai formuoja ir vykdo užsienio politiką. Čia ir yra problema. Kalbame apie veiksmus, kurie, mano požiūriu, turėtų būti derinami, kokią poziciją mes užimame. Klausimas, ar ir toliau pozicijoms vis dažniau išsiskiriant, užsienyje nekils klausimas – kieno nuomonės Lietuvoje reikia ieškoti ir klausyti?“ – tv3.lt komentuoja R. Urbonaitė.
Politologė įžvelgia problemą ir Prezidentūros komunikacijos grupėje. Ji, pasak R. Urbonaitės, turėjo nuspėti, kad išsiskyrus URM ir prezidento pozicijoms, gali kilti nesusipratimų.
„Pats prezidentas galėjo tai nuspėti, tai buvo tiesiog akivaizdu. Tačiau nėra pasiruošta pateikti argumentus, kodėl prezidentas pasielgė būtent taip. Suprantame, kad atsakymas „Problemos laiškais nesprendžiamos“ turbūt nėra atsakymas. Tai leido socialiniuose tinkluose padaryti krūvą anekdotų, ko prezidentui visiškai nereikia“, – komentuoja R. Urbonaitė.
G. Nausėda dar trečiadienį tvirtino besitikintis, kad Lietuvoje rudenį pavyks sureguliuoti tos pačios lyties asmenų santykius, apsvarsčius visus argumentus ir gerbiant šalies Konstituciją bei kitus įstatymus.
„Tai padarysime kaip suvereni valstybė“, – sakė prezidentas.
„Niekas negali nurodinėti mums arba teikti direktyvų, kaip turėtume išspręsti šį klausimą, kurio egzistavimą aš pripažįstu ir tikrai noriu, kad civilizuotos šių žmonių teisės būtų užtikrintos“, – pridūrė jis.
Politologė R. Urbonaitė pastebi, kad prezidentas nepasako, kaip tos pačios lyties asmenų santykiai bus sureguliuoti, o jo paties kalbos ir žingsniai skiriasi.
„Manau, kad jis žaidžia katę ir pelę. Jis žaidžia katės pelės žaidimą ir bando pasakyti, kad yra už visus sureguliavimus ir teisių užtikrinimus, bet iš kitos pusės atsiranda papildomi pareiškimai, kurie įneša abejonių, – teigia R. Urbonaitė.
Kaip jis eis kalbėtis su ES lyderiais?
R. Urbonaitė pastebi, kad po kiekvieno prezidento veiksmo ar pasisakymo visuomenei kyla daugiau klausimų nei atsakymų.
„Apie tai ir prezidentui, ir jo komunikacijos grupei reikėtų galvoti. Tai leidžia paskui atsirasti krūvai interpretacijų, kurios prezidentui yra nemalonios. Jei prezidentas nori pabaigti tokį ne visai korektišką ar hiperbolizuotą dėmesį savo asmeniui, kuris dažniausiai nėra malonus, reikėtų pagalvoti apie komunikacijos struktūrą ir turinį, kad neitų anekdotai“, – komentuoja R. Urbonaitė.
Specialistės nuomone, G. Nausėdos pasisakymai turėtų būti labai gerai paruošti ir suderinti, o kiekvienas pasakymas turėtų turėti argumentus. Šiuo atveju, pasigendama argumentų, kodėl laiško prezidentas pasirašyti nesutiko, o net ir specialistams sunku suvokti, kas čia vyksta.
„Nežinau, ką kaltinti, kur ieškoti genezės. Ar savo darbo eilinį kartą neatlieka komunikacijos grupė, ar prezidentas ignoruoja siūlomus variantus. Mes, kaip visuomenė, neišgirstame atsakymų. Mes matome žingsnį, bet politikas nesugeba pasakyti, kokiais argumentais vadovaujantis jis tą žingsnį priėmė“, – sako R. Urbonaitė.
Penktadienį ryte G. Nausėda užstojo ES lyderių kritikos dėl kontroversiško įstatymo sulaukusią Vengriją ir teigė, kad įstatymą dalis politikų komentavo į jį neįsigilinę.
„Šiandien diskusija kartais vykdavo truputį nueinant nuo objekto ir, tiesą sakant, kartais kolegos net ir nelabai susipažinę su įstatymo tekstais mėgino komentuoti. Manau, kad tai nėra teisinga“, – žurnalistams sakė G. Nausėda po penktadienį paryčiais pasibaigusio Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio.
Politologė R. Urbonaitė sako, kad toks pareiškimas taip pat kelia daug klausimų.
„Ar prezidentas mano, kad pasirašiusieji kitų valstybių lyderiai yra neįsigilinę? Kaip jis eis su jais kalbėtis, kai jis eis atstovauti Lietuvos interesus? Jis pasakė, kad jie savo darbą atlieka netinkamai, aplaidžiai ir panašiai“, – pastebi R. Urbonaitė.
Pasak politologės, trūksta prezidento argumentų ne tik kodėl jis nepasirašė ES lyderių laiško, bet ir kodėl mano, kad Vengrijos įstatymą kritikuojantys politikai esą diskutuoja neįsigilinę.
„Prezidentas sako, kad kiti neįsigilinę, tai tegul parodo, koks jo yra įsigilinimas ir ką jis ten rado. Yra pasakoma A, bet pamirštama B. Prezidentas per kelis kartus niekaip nesuformuluoja argumentų savo priimtam sprendimui argumentuoti. Mes jau net nekvestionuojame paties sprendimo, mes užklimpstame tame, kad prezidentas nesugeba paaiškinti savo priimto sprendimo“, – teigia R. Urbonaitė.
Bielinis: laiškais problemos yra sprendžiamos
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis laikosi kiek kitokios nuomonės. Pasak jo, tai, kad per kelias dienas buvo parodytos dvi skirtingos Lietuvos pozicijos, daug dėmesio pasaulyje nesulauks.
„Nemanau, kad tai yra įspūdingas įvykis, kurį visas pasaulis aptarinės. Čia yra rutininis nesusikalbėjimas ir nuomonių išsiskyrimas valstybėje. Manau, kad ES valstybės reaguoja ramiai. Praktiškai kiekvienoje valstybėje galime atrasti vienokį ar kitokį poslinkį tokiais aspektais“, – tv3.lt komentuoja L. Bielinis.
Vis dėlto profesorius mano, kad tarp valdančiųjų ir prezidento dėl šio nesusikalbėjimo gali kilti konfliktas.
G. Nausėdai pasakius, kad „ne laiškais sprendžiamos problemos“, interneto vartotojai kaip mat ėmė diskutuoti, kodėl prezidentas pats praeityje yra rašęs laiškus ir kam tada Prezidentūros interneto tinklalapyje yra skiltis, kurioje gyventojai gali parašyti prezidentui.
L. Bielinis teigia, kad sumenkindamas laiškų prasmę prezidentas pasielgė nekorektiškai.
„Laiškas irgi yra problemos sprendimo instrumentas. Nesakyčiau, kad galutinis ir vienintelis, bet vis dėlto tai yra instrumentas, kurio pagalba galima daug ką išspręsti, suderinti pirminius akcentus ir t.t. Nesumenkinkime laiškų prasmės. Laiškai, deklaracijos ir pareiškimai išties turi savo reikšmę, atlieka savo vaidmenį ir politiniuose procesuose yra labai svarbūs“, – sako L. Bielinis.
Planuojama, kad rudenį Seimą turėtų pasiekti patobulintas Partnerystės įstatymas. Jis Seimui jau buvo teiktas gegužę, tačiau Seimas dar pateikimo stadijoje jam nepritarė.
L. Bielinis sako, kad jei per vasarą įvyks racionali diskusija, įstatymas gali būti priimtas.
„Jeigu diskusijos nebus ir matysime tik emocijų karą, manyčiau, kad įstatymas nebus priimtas. Dėl emocijų karo dar labiau išryškės priešprieša Seime ir balsavimas bus nedarnus“, – sako L. Bielinis.
Dabar vykstant emocingoms diskusijoms ir pykčiams, pasak L. Bielinio, ir prezidentas tikriausiai nori pamatyti bendrą pozicijų vaizdą, o tik tada užimti konkrečią vietą.
„Šiandien mes matome emocingą priešpriešą vienų, kurie už ir kitų, kurie prieš, ši emocinga priešprieša yra gana karinga. Natūralu, kad tokiame lygmenyje palaikyti šią diskusiją iš prezidento pusės būtų nekorektiška. Dėl to, manau, prezidentas tiria situaciją, laukia, kol išaiškės racionalūs argumentai tiek vienoje, tiek kitoje pusėje. Dabar matome emocijų karą, į kurį bandoma prezidentą bandoma įtraukti, o jis stengiasi likti nuošalyje“, – komentuoja L. Bielinis.
Įžvelgia dvigubus standartus
Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko sako, kad prezidento sprendimas nepasirašyti ES lyderių laiško jį, kaip LGBT aktyvistą, ne tik nustebino, bet ir įžeidė.
„Matau, kad prezidento pozicija žmogaus teisių klausimais jau aiškėja. Dabar matosi, kad Prezidentūra patenka į Lenkijos ir Vengrijos gravitaciją. Mes matome, kad formuojasi labai pavojingas kai kurių Rytų Europos šalių blokas, kuris LGBT klausimus svarstys arba traktuos per savąją prizmę, kuri neturi nieko bendro su ES pamatinėmis vertybėmis“, – tv3.lt komentuoja V. Simonko.
V. Simonko primena, kad nuo 2010 m. Lietuvoje galioja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymas. Įstatymas dar anksčiau buvo sulaukęs Europos lyderių kritikos.
Įstatyme informacija, „kuria agituojama už homoseksualius, biseksualius ar poligaminius santykius“, prilyginama darančiai neigiamą poveikį nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi.
V. Simonko pastebi dvigubus standartus, kad URM dėl Vengrijos įstatymo poziciją pareiškė, tačiau apie lietuvišką įstatymą niekas nekalba.
„Šis įstatymas ne vieną kartą buvo taikomas prieš LGBT bendruomenę ir turi didelį neigiamą poveikį LGBT vaikams mokyklose. Įžvelgiu dvigubus standartus, kodėl jei URM mano, kad Vengrijos įstatymas yra toks blogas ir žalingas, kodėl neatsirado drąsos ir politinės valios mūsų lietuvišką įstatymą, kuris yra labai panašus į Rusijos įstatymą per 11 metų jo nepataisyti. Kviečiu ir Vyriausybę, ir Seimą, surasti laiko šiam įstatymui“, – sako V. Simonko.
Vengia sąvokų
Dar ketvirtadienį internete pasirodė daugybė juokelių dėl G. Nausėdos sprendimo nepasirašyti ES lyderių laiško. Keli komentatoriai pastebėjo, kad kalbėdamas apie LGBT bendruomenę G. Nausėda vengia vartoti sąvokas kaip „LGBTQ“, „gėjai“, „lezbietės“ ar „homoseksualūs asmenys“.
Interneto vartotojai pyko, kad trečiadienį ir ketvirtadienį žurnalistams atsakydamas į klausimus dėl ES lyderių laiškų ir Vengrijos įstatymo, G. Nausėda LBGTQ bendruomenę įvardijo „šiais žmonėmis“.
V. Simonko sako taip pat pastebintis, kad prezidentas kai kurių sąvokų vengia nuolat.
„Tai yra tam tikras realybės neigimas. Nenoriu tokių paralelių minėti, bet jeigu jūs pastebėjote, rytų kaimynų prezidentas taip pat kai kurių pavardžių ar bendruomenių savo pasisakymuose nemini. Ar tai nėra paskolinta retorika iš rytų?
Be abejo, yra labai pavojingas procesas, kai prezidentas turi problemą su savo pozicijos apsisprendimu, bet yra vienas dalykas – mes jį rinkome kaip provakarietišką prezidentą. Dabar atsiskleidžia jo simpatijos tai pozicijai, kurią propaguoja rytų kaimynai. Kalbu apie Rusiją, Baltarusiją.
Taip pat mums žinoma prezidento simpatija Lenkijai, galbūt prie to simpatijų rato pateks ir Vengrija, o po to Slovėnija. Labai nesinorėtų, kad viena iš valdžios struktūrų, pakankamai garbinga įstaiga Prezidentūra taptų okia opozicija žmogaus teisėms“, – sako V. Simonko.
V. Simonko teigia pasigendantis prezidento nuoširdumo, tačiau pastebi, kad ir G. Nausėdos aplinka gali būti nusiteikusi prieš LGBT.
„Man atrodo, kad geriau mūsų prezidentas tegul būna nuoširdus ir pasako tai, ką jis galvoja. Yra dar vienas dalykas. Gal šiek tiek pažiūrim į prezidento aplinką, kas formuoja šitą poziciją? Jeigu pažiūrėsim reportažus iš prezidento kelionių į užsienį, mes matome, kad su juo visada važiuoja prezidento patarėja Skaisgirytė.
Man ji pažįstama nuo senų laikų ir aš žinau, kad ji ne vieną kartą vadovavo ir Lietuvos darbo grupėms, kurios važinėdavo į Ženevą atsiskaityti dėl žmogaus teisių. Esu labai nustebęs, kad ji, kuri iš esmės žino šį klausimą, leidžia sau neprieštarauti prezidentui šiuo klausimu. Ne tik prezidentas, bet ir jo aplinka yra toksiška LGBT klausimams“, – komentuoja V. Simonko.
Atsisakė paremti deklaraciją dėl LGBTQ teisių: ne taip sprendžiamos problemos
Portalas tv3.lt primena, kad prezidentas G. Nausėda atsisakė pasirašyti ES šalių lyderių laišką, kuriuo reiškiama parama LGBTQ bendruomenei.
Jis tvirtino taip nusprendęs dėl to, kad „ne laiškais sprendžiamos problemos“.
„Taip, mes jo nepasirašėme, kadangi aš esu įsitikinęs, kad ne laiškais sprendžiamos problemos“, – ketvirtadienį žurnalistams Briuselyje prieš ES šalių vadovų susitikimą sakė G. Nausėda.
Jis kalbėjo apie 17 ES šalių lyderių artėjant bendrijos viršūnių susitikimui pasirašytą laišką, inicijuotą Vengrijai priėmus įstatymą, draudžiantį nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTQ tema.
Nors Vengrija tiesiogiai laiške neminima, dokumente pasmerktos „grėsmės pagrindinėms teisėms, ypač nediskriminavimo dėl seksualinės orientacijos principui“.
Tuo metu antradienį 17 ES šalių pasirašytą laišką, kuriuo reiškiamas „rimtas susirūpinimas“ dėl Vengrijoje priimto įstatymo, Lietuva parėmė.
Jį pasirašė Briuselyje Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis BNS teigė, kad tai padaryta jo iniciatyva.
„LGBTIQ asmenų stigmatizavimu yra pažeidžiama jų pagrindinė teisė į orumą, kurią užtikrina ES chartija ir tarptautinė teisė“, – teigiama antradienį paskelbtame laiške.
G. Nausėda tvirtino besitikintis, kad Lietuvoje rudenį pavyks sureguliuoti tos pačios lyties asmenų santykius, apsvarsčius visus argumentus ir gerbiant šalies Konstituciją bei kitus įstatymus.
„Tai padarysime kaip suvereni valstybė“, – sakė prezidentas.
„Niekas negali nurodinėti mums arba teikti direktyvų, kaip turėtume išspręsti šį klausimą, kurio egzistavimą aš pripažįstu ir tikrai noriu, kad civilizuotos šių žmonių teisės būtų užtikrintos“, – pridūrė jis.
Užstojo Vengriją
Penktadienį Briuselyje viešintis G. Nausėda užstojo Vengriją, sulaukusią aršios dalies kitų ES šalių lyderių kritikos dėl kontroversiško įstatymo, draudžiančio nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTQ tema.
G. Nausėda pareiškė, kad dalis ES kolegų Vengrijoje priimtą teisės aktą komentavo nesusipažinę su įstatymo tekstu.
Šalies vadovas paragino nesiimti teisėjo vaidmens neįsigilinus į tai, „ką Vengrija siekia padaryti“.
„Šiandien diskusija kartais vykdavo truputį nueinant nuo objekto ir, tiesą sakant, kartais kolegos net ir nelabai susipažinę su įstatymo tekstais mėgino komentuoti. Manau, kad tai nėra teisinga“, – žurnalistams sakė G. Nausėda po penktadienį paryčiais pasibaigusio Europos Vadovų Tarybos posėdžio.
„Pirmiausia turėtume įvertinti, ką Vengrija siekia padaryti, ką padarė ir tik tada jau imtis to vadinamojo teisėjo vaidmens. Šiandien tai padaryti buvo tikrai per anksti“, – pridūrė jis.
Ketvirtadienį Briuselyje susitikę ES šalių lyderiai kritikavo Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną dėl minėto įstatymo, laikomo homofobišku ir prieštaraujančiu bendrijos vertybėms.
Turbūt griežčiausios kritikos prasidėjus susitikimui pažėrė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Riutė), pareiškęs, kad „Vengrijai nebėra vietos ES“.
V. Orbanas gynėsi nuo kritikos ir tvirtino, kad ES šalių vadovai naująjį teisės aktą klaidingai supranta. Pasak Vengrijos premjero, įstatymas nėra nukreiptas prieš seksualines mažumas.
„Esmė yra kaip vaikas sužino apie savo lytiškumą (...) ir su tuo susiję sprendimai yra išskirtinai tėvų reikalas“, – tvirtino V. Orbanas.
