Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Kur dėti šimtų tūkstančių Vilniaus regiono gyventojų sukauptas atliekas? Štai toks klausimas kyla po didžiulio atliekų rūšiavimo įmonės gaisro Vilniuje. Vilniaus rajono gyventojų atliekas tvarkanti bendrovė „Nemėžio komunalininkas“ šiukšles iš gyventojų spėjo paimti, tačiau kur iš viso devynis sunkvežimius, pilnus šiukšlių?
„Dabar yra nežinia, taip, kur mes galėtume išsikrauti, kur galėtume mes priduoti tas per dieną susidariusias buitines atliekas“, – teigė „Nemėžio komunalininko“ direktorius Artur Danulevič.

Sprendimų paieškos užtruko
Vilniaus rajono valdžia paskelbė ekstremalią situaciją dėl šiukšlių, bet saviveiklos nesiėmė, tad laukė, ką pasakys Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras. Šis neturėjo ką pasakyti beveik dvi dienas, o po to pagaliau nurodė vežti šiukšles į Kazokiškių sąvartyną ir sudegusios atliekų rūšiavimo įmonės teritoriją.
„Koordinavimas turėtų būti operatyvesnis ir tie sprendimai turėtų būti priimami operatyviau. Jau turim dviejų dienų atsilikimą atliekų“, – teigė Vilniaus rajono administracijos direktorius Vytautas Vansauskas.
Vilniaus rajonas pyksta, kad Vilniaus miestas nepadėjo greitai surasti atliekų rūšiavimo vietų, nors pati sostinė nedelsdama susitarė su savo atliekų vežėjais, kad atliekas išrūšiuos būtent jie savo aikštelėse.
„Kaip Vilniaus meras pirmiausiai rūpinuosi vilniečiais ir Vilniaus padėtimi“, – tikino Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
„Buvo ta pati politinė valia iš visų savivaldybių ir susitelkimas dėti visas pastangas, kad nevežtumėm į sąvartyną, ir blogiausiu atveju, kad keliautų į sąvartyną. Tai taip, tų sprendimų paieška užtrunka“, – tikino atliekų tvarkymo centro direktorius Paulius Martinkus.
Sprendimų paieška taip užtruko, kad turėjo įsikišti Aplinkos ministerija.
„Teko iš tiesų truputėlį padirbėti padrąsinant savivaldybes, tą patį centrą veikti drąsiau ir įstatymus skaityti tiksliai“, – teigė aplinkos viceministras Tomas Vaitkevičius.
Tačiau didžiausia bėda, kad nebuvo parengto plano, kaip elgtis ir kur vežti atliekas, jei atsitiktų tokia nelaimė, kuri įvyko balandžio 27-ąją.
„Turi būti tokiems atvejams parengti planai, kai nereikia improvizuoti, galvoti, kas, kaip. Turi būti sudaromi išankstiniai susitarimai“, – teigė T. Vaitkevičius.
Brangs šiukšlių išvežimas?
O Vilniuje netyla diskusijos, kad pavojingų įmonių priežiūra yra atmestina.
„Tie darbuotojai, kurie turėtų prižiūrėt visą šitą ūkį, yra situacijų, kai dalyvauja tų įmonių, kurias prižiūri, valdybose. Už tai net ir pinigus gauna“, – teigė Aleksandras Nemunaitis, Vilniaus tarybos narys, „Lietuva – visų“.
„Ten žmonės arba netikrina, arba nesirūpina, arba daro formaliai, pasižiūri, pravažiuoja, prasieina kažkur, kur juos praveda, ir jiems to pakanka“, – tikino Vilniaus tarybos narys, socialdemokratas Povilas Pinelis.
Tad neatsargumas Vilniui dabar kainuos brangiau. Meras konkrečiai nekalba apie atliekų tvarkymo kainas, bet užsimena, kad jas teks peržiūrėti.
„Po langais galėtų smirdėti atliekos, lakstytų žiurkės ir paukščiai nešiotų visokius maisto likučius, tai kaina, matyt, mažiausiai rūpėtų. Tai pirmiausiai susitvarkom funkcijos užtikrinimą, kad mes turėtume stabilią situaciją – tada žiūrėsim kainodarą“, – teigė Vilniaus meras.
„Viso šito gaisro padarinius – brangius, ypatingai brangius – per kažkurį laikotarpį vienaip ar kitaip turės sumokėti miestiečiai, tad nėra abejonės, kad kainos tikrai bus didesnės“, – prognozuoja P. Pinelis.
„Turi įsijungti kompensaciniai mechanizmai ir iš Vyriausybės pusės. Tai jeigu pasėliai Rytų Lietuvoj sudaužomi krušos, kažkodėl mes naudojam visos Lietuvos pinigus“, – teigė Vilniaus meras.
Aplinkos viceministras sako, kad kompensacijų savivaldybės galės tikėtis, bet savo išlaidas turės aiškiai pagrįsti.
Tyrėjams – mįslė
Aiškėja, kad vienoje kameroje, įtariama, įvyko sprogimas, bet gaisro židinys – už sienos. Tai dar viena mįslė tyrėjams, kas nutiko balandžio 27-ąją pastate. Atliekų rūšiavimo pastatas priklauso Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui, bendrovė „Energesman“ yra šio pastato operatorė. Tad nuostoliai tenka ir centrui, ir bendrovei.
„Čia tas, kas matosi vizualiai, tikrai nėra turbūt tas tikrasis nuostolio mastas, kuris gali būti viduje. – Mes kalbam apie šimtus tūkstančių? – Ne, mes kalbam apie milijonus“, – teigė Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.
Bendrovė jau planuoja atsivežti mobilius rūšiavimo įrenginius, kad galėtų pradėti atkurti veiklą. Optimistiniu scenarijumi, Vilniaus rūšiavimo centras per artimiausias savaites galėtų vėl priimti visas regiono atliekas.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISAS TV3 ŽINIAS ŽIŪRĖKITE ČIA:







































































































































































































































































