Kariuomenės vadas – Rusija revanšo gali siekti puldama Baltijos šalis: „Laiko laukti nėra“

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu sausio 17-ąją paskelbė apie didelio masto Rusijos Federacijos kariuomenės reformas 2023–2026 metais. Reformos metu, be kitų dalykų, numatoma padidinti Rusijos ginkluotąsias pajėgas iki 1,5 mln. karių.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ukrainiečiai kovoja daug gudriau nei visi galvoja: aiškėja kontratakos planas

Spąstai Rusijai: Kodel Putinas negali baigti karo?

DIENOS PJŪVIS. Kada Lietuvoje galime turėti diviziją? Interviu su kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu

S. Šoigu žadėjo, kad reformos metu bus atkurtos Maskvos ir Leningrado karinės sritys, suformuotas naujas armijos korpusas Karelijoje, suformuotos naujos savarankiškos kariuomenės grupuotes okupuotose Ukrainos teritorijose ir 12 naujų manevringų divizijų.

Į tokius Rusijos ketinimus reaguoja ir NATO. Liepos mėnesį Vilniuje vyks Aljanso viršūnių susitikimas. Jame turėtų būti priimti mūsų regionui itin svarbūs sprendimai.

Vienas jų – naujų regioninių saugumo planų patvirtinimas. Kaip teigia Lietuvos atstovai, šių planų rengimas jau yra pasiekęs finišo tiesiąją.

„Mes per regioninius NATO gynybos planus daug ką turime suderinti, planai dar kuriami, dar ne iki galo yra padaryti. Bet mes tikimės, kad Vilniaus summite vasarą jie bus patvirtinti“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas

Jis sakė negalintis atskleisti šių planų detalių, nes tai „karinio sumanymo dalis“.

„Tačiau galiu tik patvirtinti, kad tie planai labai stipriai skirsis savo principais nuo ankstesnių“, – teigė ministras.

Lietuva ir NATO ruošia atsaką Rusijai

„Visi atsakai ir planai, reagavimo planai, gynybos planai, pajėgų vystymo planai, yra rengiami įvertinant grėsmes. Grėsmėms kylant arba joms transformuojantis pajėgume, keičiasi ir mūsų pajėgumai, ir mūsų planai. Tas planas bus atsakas į šiandienos grėsmę ir, aišku, su perspektyva į ateitį.

Turbūt bus nubrėžtos ir gairės, kaip mes ir mūsų NATO sąjungininkai pajėgumus dar turėtume vystyti“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo V. Rupšys.

„Tai atsakas į grėsmes“, – pridūrė jis.

Vienas iš atsakų į Rusijos grėsmę – planas kurti nacionalinę diviziją. Kariuomenės vado teigimu, NATO strategijoje būtent divizijos tipo dariniai bus pagrindiniai kariaujantys vienetai. A. Anušauskas prasitarė, kad Lietuvos planuose – 17,5 tūkst. karių turinti vidutinio dydžio divizija.

„Jeigu toks vienetas reikalingas, mes matome tą grėsmę, kuri trumpalaikėje, vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvoje, ko gero, niekur nedings, tai tą nacionalinę diviziją ir turime turėti. Tuo labiau, kad tam pagrindai yra“, – pasakojo kariuomenės vadas.

Tikėkimės geriausio, ruoškimės blogiausiam

Lietuvos kariuomenės vadas ne kartą viešumoje pasisako, kad Rusijai pralaimėjus karą Ukrainoje, jos grėsmė niekur nedings.

„Rusija lieka ilgalaike grėsme, o revanšizmas pralošus šį karą – išliks ir didės. Mes turime tam ruoštis“, – plataus masto invazijos metinėms skirtame interviu kalbėjo V. Rupšys.

Tą jis kartoja ir dabar.

„Mes turime aiškiai sau pasakyti, kad reikia tikėtis geriausio, bet rengtis ir ruoštis blogiausiam“, – „Dienos pjūvyje“ tvirtino kariuomenės vadas.

Pasiruošimas blogiausiam scenarijui, anot V. Rupšio, turi skatinti Lietuvą ir NATO sąjungininkus spartinti su atgrasymo stiprinimu, pajėgumų vystymu ir ginkluotės atnaujinimu susijusius procesus.

„Pavyzdžiui, tie patys regioniniai planai. Jų parengimo ir patvirtinimo grafikas NATO plotmėje buvo numatytas vėliau. Dabar, reaguojant į tą grėsmę, kuri yra iškilusį, tą karą Ukrainoje, visas procesas paspartintas, jų patvirtinimas yra paankstintas. Reiškia, kad ir pajėgumų vystymas bus ankstesnis“, – kalbėjo V. Rupšys.

„Laiko laukti nėra ko. Rusijos pajėgumų atstatymas nėra lengvai nuspėjamas, nes nėra aišku, kaip karas baigsis. Mes visi sakome, kad Ukrainos pergalė, bet kokiame stovyje bus Rusija?“ – samprotavo jis.

Rusijos karinės gamybos potencialas niekur nedings

Kariuomenės vado teigimu, nors Rusija po karo Ukrainoje bus gerokai nukraujavusi, tačiau visas Kremliaus karinis-pramoninis potencialas veiks pilnu pajėgumu.

„Jie jau yra užkūrę tą mašiną, su visomis galimybėmis gaminti, atstatyti, remontuoti. <...> Po karo niekur nebus dingęs jų gamybos potencialas. Kiek ten bus įnešta modernių technologijų, tai kitas klausimas. Bet kiekybiniu atžvilgiu jie bus įgalūs gaminti tiek techniką, tiek ginkluotę, tiek amuniciją“, – dėstė V. Rupšys.

Pasak jo, Rusijos ambicija yra patrigubinti savo ginkluotąsias pajėgas Vakarų kryptimi, taip pat ir Kaliningrado srityje.

„Galima žiūrėti kritiškai į visus jų planus. Bet būtų prabanga nežiūrėti rimtai į jų planus. Tai turime įvertinti, pasiruošti atgrasyti ir pasirengti blogiausiam scenarijui“, – kalbėjo V. Rupšys.

„Manau, kad yra kur mums patiems pasitempti, sąjungininkams pasitempti ir paskubėti“, – pridūrė jis.

Plačiau apie divizijos kūrimą, Vokietijos brigadą Lietuvoje ir Rusijos pajėgumų atsistatymą po pralaimėjimo Ukrainoje – pilname pokalbyje su V. Rupšiu laidoje „Dienos pjūvis“, kurios įrašą rasite straipsnio viršuje.