„Daugeliui viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai kyla ir šiais metais jie kyla sparčiau nei privačiame sektoriuje. Privačiame sektoriuje, ypač pramonės įmonėse, kuriose paklausa šiek tiek sumažėjo dėl smukusių eksporto rinkų arba tokiose, kur buvo didesnis neigiamas poveikis dėl palūkanų normų, pavyzdžiui nekilnojamo turto frakcijos, ten jau buvo labai sulėtėjęs augimas praėjusiais metais. Tikėtina, kad ir šiemet ten kukliau augs. Kadangi minimalus atlyginimas padidėjo dešimtadaliu, tai daugelyje privačių sektorių įmonių atlyginimai negali augti daug lėčiau negu didėja minimalus atlyginimas“, – komentuoja N. Mačiulis.
Nuo 2024 m. pradžios minimali mėnesinė alga padidėjo iki 924 eurų popieriuje arba 84 eurų į rankas.
Prognozuojama, kad atlyginimai dėstytojams ir mokslininkams per šiuos metus vidutiniškai išaugs 440 eurų į rankas, mokytojams – 276 eurų, kultūros darbuotojams ir statutiniams pareigūnams – 108 eurais, gydytojams – 259 eurais, socialiniams darbuotojams ir slaugytojams – 122 eurais, rezidentams – 189 eurais.
Atlyginimas slaugytojų padėjėjams, ugniagesiams gelbėtojams, vairuotojams, virėjams vidutiniškai išaugs 69 eurais, apskaitininkams, sandėlininkams, sekretoriams – 65 eurais, teisininkams, buhalteriams, bibliotekininkams – 80 eurų, struktūrinių padalinių pavaduotojams – 87 eurais, struktūrinių padalinių vadovams – 83 eurais, įstaigų vadovų pavaduotojams – 257 eurais, įstaigų vadovams – 610 eurų.
Privačiame sektoriuje atlyginimų augimas numatomas lėčiausias per pastaruosius 5 metus.
„8,5 procento yra vidutinis darbo užmokesčio augimas visoje šalyje įskaitant ir viešą sektorių. Privačiame sektoriuje atlyginimai tikriausiai augs lėčiau, gali nesiekti ir 8 procentų, ir tai bus lėčiausias augimas per pastaruosius 5 metus. Tas augimo lėtėjimas susijęs su tuo, kad nėra paklausos labai stiprios, matėme praeitais metais ekonomika neaugo, gamyba ir eksportas sumažėjo, o esant tokioms aplinkybėms būtų sudėtinga tikėtis, kad kiekvienais metais darbo užmokestis didėtų daugiau nei dešimtadaliu“, – teigia N. Mačiulis.
Darbo rinkoje situacija šiuo metu yra stabili.
„Jeigu prieš porą metų buvo darbuotojų trūkumo problema, dabar matome, kad nedidelė dalis įmonių sako, kad pagrindinė problema yra darbuotojų trūkumas. Taip pat matome, kad laisvų darbo vietų skaičius yra labai sumažėjęs. Tai irgi yra viena iš priežasčių dėl ko privačiame sektoriuje atlyginimai auga lėčiau“, – sako N. Mačiulis.
Kai kurių specialistų trūksta visus metus
Užimtumo tarnybos stebėsena rodo, kad darbdaviams pernai sunkiausiai sekėsi rasti specialiųjų poreikių mokinių mokytojų, elektros inžinierių ir elektros inžinerijos technikų, gydytojų specialistų, psichologų, pagrindinio ir vidurinio bei ikimokyklinio ugdymo mokytojų, mechanikos inžinerijos technikų, slaugos specialistų, statybos inžinierių.
Šių profesijų darbuotojams skirtų laisvų darbo vietų pernai paskelbta apie pusantro karto daugiau nei į Užimtumo tarnybą kreipėsi tokio darbo ieškančių asmenų. Daugiau darbo pasiūlymų nei darbo ieškančių įregistruota ir gamybos darbų meistrams bei brigadininkams, technologijų ir gamybos inžinieriams, statybos vadovams bei statybos darbų meistrams ir brigadininkams.
Taip pat įmonėms trūko maisto produktų gamybos operatorių, mėsininkų ir žuvų darinėtojų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, kepėjų ir konditerių, autobusų ir troleibusų vairuotojų, metalo apdirbimo staklių derintojų ir operatorių, kasininkų, elektromechanikų ir elektromonterių, siuvėjų ir virėjų.
Daugiau nei darbo paiešką pradėjusių asmenų laisvų darbo vietų buvo ir šaltkalviams, elektrikams, kitur nepriskirtiems statybininkams montuotojams (kelininkams, pastolininkams ir kitiems), vandentiekininkams ir vamzdynų montuotojams, betonuotojams ir betono apdailininkams, pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikams, degalinių operatoriams, žemės darbų mašinų operatoriams, metalinių konstrukcijų ruošėjams ir montuotojams.
Teksto autorė: praktiką atliekanti Eivina Belousovaitė.
