Praėjus pusei metų nuo karo Ukrainoje pradžios, vieno didžiausių Rusijos automobilių gamintojų strategija ir iššūkiai leidžia pažvelgti, kaip skirtingai gali klostyti situacija šalyje, kuri bando atlaikyti tai, ką Vladimiras Putinas pavadino ekonominiu Vakarų „blickrygu“.
„Avtovaz“ šią vasarą atnaujino „Lada“ prekės ženklo automobilių gamybą. Prieš tai kovo mėnesį įmonės veikla buvo sustabdyta dėl Vakarų įvestų sankcijų, žaliavų trūkumo ir nutrūkusių ryšių su gamyklos partnere Prancūzijoje – „Renault“. Tiesa, oficialiai nebuvo atleistas nei vienas iš 42 000 įmonės darbuotojų.
Nepaisant to, kompanija jaučia įtampą ir iš lėto mažina savo pajėgumus.
Didžioji dalis iš 3200 darbuotojų, dirbančių pramoniniame Iževsko mieste įkurtoje įmonės gamykloje – kur gamyba vis dar nėra atnaujinta – kovo mėnesį buvo išleisti atostogų, kurių metu kompanija jiems moka du trečdalius įprastos algos. Tiesa, kai kurie darbuotojai gamykloje gavo laikino darbo ne pilnu etatu.
Šį mėnesį automobilių gamintojas visiems savo darbuotojams Iževske pasiūlė išeiti iš darbo ir gauti vienkartinę išmoką, kadangi įmonė planuoja visus savo pajėgumus sutelkti į pagrindinę gamyklą Toljatyje, esančiame už maždaug 600 km.
„Tai pasirinkimas tarp blogo ir siaubingo“, – sakė Aleksandras Kniazevas, kalbėdamas apie dilemą, bandant nuspręsti, ar geriau pasirinkti 200 000 rublių (maždaug 3 300 eurų) išeitinę kompensaciją, ar ir toliau dirbti Iževsko kėbulo dalių ceche.
Praeitą savaitę jis nusprendė palikti savo darbą gamykloje, už kurį jis gaudavo apie 45 000 rublių (750 eurų) per mėnesį. „Jiems nebereikia tiek daug technikų“, – sakė vyras.
Paklausus, kodėl tiek daug darbuotojų nusprendė pasirinkti išeitinę kompensaciją, „Avtovaz“ „Reuters“ žurnalistams atsakė, kad galutiniais skaičiais įmonė pasidalins kitą mėnesį. Kompanijos atstovai taip pat pridūrė, kad kol kas ne pilnu etatu dirbantys darbuotojai nuo rugpjūčio 29 d. vėl grįžta prie penkių dienų darbo savaitės.
„Avtovaz“ nepatikslino tolimesnių savo planų Iževsko gamyklai, bet kiek anksčiau šį mėnesį kompanija teigė besirūpinanti šiuo padaliniu, kuris, atstovų teigimu, artimiausiu metu bus pritaikytas elektromobilių „Lada e-Largus“ gamybai, bei išlaikys savo paslaugų ir aptarnavimo funkcijas.
„Dabartinėje situacijoje, kai jaučiame sankcijų spaudimą ir susiduriame su vis daugiau kintamųjų, mes imamės išsamių veiksmų, bandydami išsaugoti darbo vietas“, – sakė „Avtovaz“ prezidentas Maximas Sokolovas.
Rubenas Enkipolovas, Maskvos naujosios ekonomikos mokyklos ekonomikos profesorius, sakė, kad automobilių sektoriaus sunkumus bandoma užmaskuoti „paslėptu nedarbu“, kuomet darbuotojai nėra atleidžiami, bet vietoje to išleidžiami į neterminuotas atostogas.
Jis mano, kad metų pabaigoje, kai taps aišku, kad Vakarai artimiausiu metu neplanuoja panaikinti Rusijai įvestų sankcijų, nedarbas šalyje smarkiai išaugs.
„Rusijoje ekonominės krizės paprastai nesukelia didelio nedarbo dėl Rusijos darbo rinkos specifikos, pavyzdžiui, dėl tokios darbuotojų išleidimo į atostogas praktikos“, – aiškino R. Enkipolovas.
Rusijos ekonomikos ministerija atsisakė komentuoti šią situaciją. Šį mėnesį ekonomikos ministras Maksimas Rešetnikovas paneigė bet kokias kalbas apie staigų nedarbo išaugimą, kuris, pagal valstybės institucijų duomenis, šį birželį buvo rekordiškai mažas – tik 3,9 proc.
„Manau, kad rudenį mes nutolsime nuo šių neįprastai žemų skaičių, tačiau nevertėtų ir dar daug visko dramatizuoti – situacija vis dar yra valdoma“, – Jekaterinburge vykusioje konferencijoje sakė ministras.
Kitas institucijų optimizmo ženklas, kartu su aukštomis naftos kainomis ir didelio rinkėjų palaikymo susilaukusia infliacijos švelninimo politika, yra naujausios vyriausybės prognozės, rodančios, kad Rusijos ekonomikos susitraukimas nebus toks didelis kaip buvo pranašauta metų pradžioje.
Sėkmės simbolis
Automobilių industrija nėra vienintelis sektorius, kenčiantis dėl Rusijos pradėto karo atsiradusių sankcijų. Kaip teigė ministro pirmininko pavaduotoja Tatjana Golikova, iki liepos pabaigos iš viso 236 000 Rusijos darbuotojų turėjo arba išeiti atostogų, arba susimažinti etatą. Tiesa, jie nėra priskiriami trims milijonams asmenų, kurie Rusijoje turi oficialų bedarbio statusą.
Pavyzdžiui, maždaug pusė visų skrydžių vadovų – apie 14 000 asmenų – buvo išleisti atostogų arba turėjo susitrumpinti darbo valandas. Rusiją taip pat palieka daugybė užsienio kompanijų, taigi darbuotojus atostogų išleidžia ir tokios įmonės kaip Švedijos milžinė „Ikea“ ir ispanų aprangos linija „Zara“.
Tačiau automobilių sektoriaus nuostoliai yra daug didesni. Valstybinės statistikos agentūros duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginus su pernai metais, keleivinių automobilių gamyba sumažėjo 62 proc.
Po to, kai vasario 24 d. Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, pasauliniai automobilių gamintojai, įskaitant „Volkswagen“, „Nissan“, „Hyundai“, „Stellantis“, „Mitsubishi“ ir „Volvo“, nutraukė savo veiklą Rusijoje ir išleido darbuotojus į atostogas, kurių metu įmonė kas mėnesį jiems išmoka įstatymo numatytą kompensaciją, siekiančią du trečdalius darbuotojo gauto atlyginimo.
„Reuters“ atlikta situacijos industrijoje apžvalga parodė, kad dėl masinio užsienio kompanijų išėjimo daugiau nei 14 000 Rusijos automobilių industrijos darbuotojų turėjo išeiti priverstinių atostogų.
Jeigu karas tęsis toliau, daugumos šių darbuotojų ateitis taps nyki. Tai staigus posūkis pramonės sektoriuje, kuris ištisus dešimtmečius buvo laikomas Rusijos sėkmės simboliu, pritraukiančiu užsienio investuotojus, ir tapęs vienu didžiausių šalies darbdavių.
Automobilių pramonės krizė turėtų rimtų pasekmių ekonomikai. Vyriausybės duomenimis, 2020 m. šiame sektoriuje dirbo apie 400 000 žmonių, o dar 10 kartų daugiau asmenų buvo netiesiogiai priklausomi nuo automobilių pramonės.
Darbai „Kalašnikov“
Nuo tada, kai dėl pradėto karo prieš Ukrainą Rusija sankcijomis buvo atskirta nuo daugumos pasaulinių tiekimo grandinių ir eksporto rinkų, „Avtovaz“ siekė prisitaikyti prie naujų verslo sąlygų: jie išleido supaprastintų automobilių liniją be komponentų, kuriuos šiuo metu yra sunku gauti.
Birželį kompanija pradėjo gaminti naują, daug paprastesnį „Lada Granta“ modelį, kuris neturi nuotolinio berakčio valdymo ir oro kondicionieriaus – abi šios funkcijos yra įmanomos tik dėl importuotų dalių.
Nepaisant to, per pirmuosius septynis šių metų mėnesius pardavimai sumažėjo 63 proc., o iš viso buvo parduoti 85 000 automobiliai. Kaip praneša pati „Avtovaz“, įmonė turėjo sustabdyti „Lada Vesta“, „Lada X-Ray“ ir „Lada Largus“ modelių gamybą.
Kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, tame pačiame Iževske, situaciją bando pagerinti kiti sektoriai.
A. Kniazevas, kuris paliko savo darbą „Avtovaz“ gamykloje Iževske, tikisi gauti darbą šiame mieste veikiančioje ginklų gamintojo „Kalašnikov“ gamykloje. Tačiau tokiu atveju, kaip teigė pats vyras, jis uždirbtų mažiau nei praeitame savo darbe.
Pasak Udmurtijos, regiono, kurio sostinė yra Iževskas, ministro pirmininko pavaduotojos Tatjanos Čurakovos, „Kalašnikov“ jau pasamdė daugiau nei 100 buvusių „Avtovaz“ darbuotojų.
„Mes darome viską, ką galime, kad galėtume perkelti automobilių gamyklą palikusius darbuotojus į kitas gamyklas“, – „Reuters“ teigė T. Čurakova.
„Niekas nieko nežino“
Nepaisant šių pastangų, praėjus pusei metų nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, daugybė žmonių šiame industriniame mieste mąsto apie neaiškią ekonominę ateitį.
58-erių Sergejus, „Avtovaz“ fabriko Ižveske vadybininkas, atsisakęs atskleisti savo pavardę, sakė, kad jis pats nusprendė neimti išeitinės kompensacijos.
„Jie nieko neišmeta. Kas nori likti – lieka. Ir dauguma nori likti, – susitikus prie gamyklos vartų pasakojo vyras. – Šiuo metu niekas nieko nežino. Nebuvo priimti jokie dideli sprendimai. Visi laukia.“
„Avtovaz“ teigia planuojanti kitų metų pavasarį atnaujinti „Lada Vesta“ gamybą (kuri šiuo metu Iževske yra sustabdyta) pagrindinėje jų gamykloje Toljatyje. Įmonė nepatikslino, kaip ji gaus reikalingų dalių, kurios šiuo metu yra neprieinamos dėl įvestų sankcijų.
