nedarbas

Daugėja įmonių, kurios nutraukia veiklą. Darbo rinkos specialistai pastebi, kad šiuo metu dažniausiai bankrutuoja siuvimo įmonės. Darbus praradę jų darbuotojai registruojasi į Užimtumo tarnybą. Vėliau kreipiasi į „Sodrą“ dėl išmokų. „Sodra“ primena, kad 5 metus ar ilgiau vienoje įmonėje dirbę darbuotojai po jos bankroto ar etatų mažinimo gali kreiptis dėl ilgalaikio darbo išmokos. Jų dydis priklauso nuo to, kiek laiko žmogus dirbo vienam darbdaviui. 77,58 proc.

2024 m. trečiąjį ketvirtį laisvų darbo vietų lygis euro zonoje buvo 2,5 proc., mažesnis nei 2024 m. antrą ketvirtį kai siekę 2,6 proc. ir žemesnis nei 3 proc., kuris buvo fiksuotas trečiąjį praeitų metų ketvirtį, rodo Eurostato duomenys. Lietuvoje laisvų darbo vietų lygis siekė 2,1 proc. Tuo metu visoje Europos Sąjungoje (ES) laisvų darbo vietų lygis siekė 2,3 proc. ir buvo mažesnis nei antrą 2024 m. ketvirtį – 2,4 proc.

Valdžia susirūpino darbuotojais iš trečiųjų šalių, kurių Lietuvoje sparčiai daugėja. Ministerija nori, kad darbdaviai dažniau samdytų Lietuvos gyventojus, o ne žmones iš Vidurio Azijos, pavyzdžiui, Uzbekistano. Dėl to Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia tvarką sugriežtinti, įvesti žemesnę nei leidžia įstatymai žmonių iš trečiųjų šalių kvotą, kurios viršyti nebus galima. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Šiauliuose įsikūręs fabrikas jau beveik 30 metų gamina minkštuosius baldus.

Darbo rinkos specialistai pastebi, kad vis daugiau žmonių karjeroje daro pertrauką, t. y. pusę metų ar metus ne dirba, bet ilsisi, keliauja arba mokosi ir keičia profesiją. „Sodra“ jiems moka nedarbo išmokas, kurių didžiausios siekia daugiau nei 1 tūkst. eurų. Personalo specialistai tikina, kad tokia pertrauka yra normali. Vis tik Užimtumo tarnyba įspėja, kad nedirbantys žmonės turi ne tik teisių, bet ir pareigų ir jeigu jų nevykdo išmoką gali prarasti.

 Europos darbo rinkos barometras spalį siekė 99,5 balo, o Lietuvoje pirmą kartą nuo metų pradžios nukrito žemiau neutralios ribos – 99,6 balo. Tai reiškia, kad situacija ėmė blogėti.  Artimiausių trijų mėnesių prognozės tiek nedarbo mažėjimo, tiek augimo didėjimo perspektyvų nenumato, skelbia Užimtumo tarnyba, remdamasi Europos darbo rinkos barometru.

Premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas, ekonomistas Raimondas Kuodis siūlo diskutuoti apie vadinamos darbo garantijos įvedimą. Pagal šį modelį, valstybė turėtų siekti visiško gyventojų užimtumo ir naudotų išmokoms bei subsidijoms skirtas biudžeto lėšas kurti darbo vietoms. „Tai būtų pasiekta per taip vadinamą valdžios darbo „frontą“, kur žmonės dirbtų už minimalią algą. Žmonės galėtų migruoti iš valdžios ir privataus darbo „frontų“, – antradienį Trišalės tarybos posėdyje kalbėjo R. Kuodis.

Kinijos pramonė gamybą praėjusį mėnesį, palyginti pernai rugpjūčiu, padidino 4,5 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos šeštadienį paskelbti duomenys. Metinis augimas lėtėjo ketvirtą mėnesį iš eilės, rugpjūtį sulėtėjo nuo 5,1 proc. liepą, iki kukliausio nuo kovo mėnesio, nepateisino agentūros „Bloomberg“ kalbintų analitikų prognozių, kurių vidurkis buvo 4,7 procento. Per aštuonis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2023-iųjų laikotarpiu, Kinijos pramonė paaugo 5,8 procento.

Nedarbo lygis Vokietijoje, pakoreguotas dėl sezoniškumo, rugpjūtį, palyginti su liepos mėnesiu, kaip ir prognozuota rinkose, nepakito ir tebesudarė 6 proc. bei tebebuvo aukščiausias per daugiau kaip trejus metus, parodė federalinės užimtumo agentūros penktadienį paskelbti duomenys. Bedarbių skaičius padidėjo 2 tūkst. iki 2,801 mln. ir prieaugis buvo gerokai mažesnis už prognozuotus 16 tūkst. žmonių. Rugpjūtį šalyje buvo 699 tūkst. laisvų darbo vietų – 72 tūkst.

Vidurvasarį fiksuotas didžiausias į Užimtumo tarnybą nuo 2023 metų spalio besikreipusių jaunuolių skaičius. Tarnybos duomenimis, liepą į ją kreipėsi 5,1 tūkst. jaunų asmenų, o rugpjūčio pradžioje darbo iš viso ieškojo 17 tūkst. jaunuolių – dešimtadaliu daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu. Pasak Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojos Giedrės Sinkevičės, vasarą tarnybos klientų gretas gausiau papildė studijas ir bendrojo lavinimo mokyklas baigę jaunuoliai.

Nedarbo lygis Rusijoje liepą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, nepakito ir, kaip ir prognozuota rinkose, tebesilaikė rekordiškai žemame 2,4 proc. lygyje, parodė federalinės valstybinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Pasak portalo „Trading Economics“, šis rodiklis rodo, kad Rusija toliau kovoja su tebesitęsiančia darbo jėgos krize, kurią sukėlė Kremliaus paskelbta mobilizacija karui Ukrainoje ir jos paskatinta masinė darbingo amžiaus vyrų emigracija.

Nedarbo lygis Jungtinėje Karalystėje (JK) antrą ketvirtį netikėtai sumenko iki 4,2 proc., o atlyginimų augimas sulėtėjo iki žemiausio lygio per beveik dvejus metus, antradienį parodė oficialūs duomenys. Antro ketvirčio nedarbo lygio įvertis yra mažesnis, palyginti su 4,4 proc. nedarbo lygiu trijų mėnesių laikotarpiu iki gegužės pabaigos, pareiškime pažymėjo Nacionalinis statistikos biuras (ONS). Analitikai tikėjosi, kad lygis šiek tiek padidės.

Nedarbo lygis 2024 m. antrąjį ketvirtį sudarė 6,9 proc. ir, palyginti su šių metų pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 1,3 procentinio punkto, remdamasi Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, praneša Valstybės duomenų agentūra. Palyginus su 2023 m. antruoju ketvirčiu, nedarbo lygis padidėjo 1 procentiniu punktu. Vyrų nedarbo lygis 2024 m. antrąjį ketvirtį buvo 7,6 proc., moterų – 6,3 proc.

Nedarbo lygis tiek euro zonoje, tiek Europos Sąjungoje (ES) gegužę išliko stabilus ir siekė, atitinkamai,  6,4 proc. ir 6 proc. praneša Eurostatas. Tuo metu Lietuvoje nedarbo lygis gegužę išaugo 0,2 proc. ir siekė 7,7 proc. Eurostato duomenimis, bedarbių skaičius 20 euro zonos šalių gegužės mėn. siekė apie 11 mln. Lyginant su balandžiu, tai 38 tūkst. asmenų daugiau. Tuo metu lyginant su 2023 m. balandžio mėn. euro zonoje yra 3 tūkst. daugiau bedarbių. Tuo metu visoje ES gegužės mėn.

Nedarbo lygis praėjusį mėnesį buvo didžiausias nuo 2021-ųjų gegužės – 10,2 proc., skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Pernai gegužę nedarbas šalyje siekė 9 procentus. Bedarbių šalyje per metus padaugėjo 33 tūkst. iki 299 tūkst., o dirbančiųjų sumažėjo 35 tūkst. iki 2,645 milijono. Užimtumo lygis praėjusį mėnesį sudarė 70,9 proc., darbo jėgos aktyvumo lygis – 73,2 procento.

Registruoto nedarbo lygis Estijoje per praėjusį mėnesį nukrito 0,5 procentinio punkto iki 7,0 proc., pirmadienį skelbia Draudimo nuo nedarbo fondas. Oficialiai registruotų bedarbių sumažėjo nuo 52,08 tūkst. iki 48,71 tūkst., iš jų 9,83 tūkst., arba 20,2 proc. visų, buvo riboto darbingumo asmenys. Gegužę užregistruota 6,16 tūkst. naujų bedarbių – 7,2 proc. mažiau nei balandį. Didžiausias registruotas nedarbas šalyje išliko Rytų Viru apskrityje (12,5 proc.

Nedarbo lygis Jungtinėse Valstijose gegužę pakilo nuo 3,9 proc. mėnesiu anksčiau iki 4 proc., pasiekęs aukščiausią nuo 2022 metų sausio lygį, parodė Darbo departamento penktadienį paskelbti duomenys. Nedarbo lygio pakilimas nustebino rinkas, kuriose buvo prognozuojama, kad šis rodiklis per mėnesį nepakis, rašo portalas „Trading Economics“. Bedarbių skaičius padidėjo 157 tūkst. iki 6,649 mln., o užimtųjų sumažėjo 408 tūkst. iki 161,083 milijono.

Nauja analizė parodė, kad po aštuonių karo mėnesių nedarbas Gazos Ruože siekia 79,1 proc. Izraelio okupuotame Vakarų Krante, kur smarkiai išaugo susirėmimų tarp palestiniečių, žydų naujakurių ir karių skaičius, nedarbo rodiklis yra 32 proc., penktadienį pranešė Tarptautinė darbo organizacija (ILO) kartu su palestiniečių statistikos biuru. ILO pabrėžia, jog tikėtina, kad skaičiai yra dar didesni. Realusis bendrasis vidaus produktas Gazos Ruože per aštuonis mėnesius susitraukė 83,5 proc.

Vidutinis nedarbas euro zonoje balandį sumažėjo iki 6,4 proc. nuo ankstesnius penkis mėnesių fiksuoto 6,5 proc., rodo Eurostato ketvirtadienį paskelbti duomenys. Vidutinis nedarbas visoje Europos Sąjungoje praėjusį mėnesį išliko 6,0 procento. Bedarbių gretos ES balandį retėjo 103 tūkst. iki 13,149 mln., o vien tik euro zonoje – 100 tūkst. iki 10,998 milijono. Per metus (palyginti su 2023-ųjų balandžiu) bedarbių ES padaugėjo 95 tūkst., tuo tarpu euro zonoje – sumažėjo 101 tūkst. žmonių.

Faktinis nedarbas Latvijoje praėjusio mėnesio pabaigoje sudarė 6,9 proc. ir buvo 0,3 procentinio punkto mažesnis už patikslintą rodiklį prieš mėnesį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Vidutinis faktinis vyrų nedarbas per mėnesį sumenko 0,4 punkto iki 7,4 proc., moterų – 0,2 punkto iki 6,4 procento. Praėjusio mėnesio pabaigoje Latvija turėjo 65,4 tūkst. bedarbių – 2,9 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį, bet 5,5 tūkst. daugiau nei prieš metus.

Nedarbo lygis Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 8,2 proc. ir, palyginti su 2023-ųjų metų paskutiniuoju ketvirčiu, padidėjo 0,8 proc. punkto. Palyginti tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, nedarbo lygis padidėjo 0,5 proc. punkto, remdamasi Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Vyrų nedarbo lygis pirmąjį ketvirtį buvo 8,3 proc., moterų – 8 proc. Jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis siekė 14,6 proc.

Vidutinis nedarbo lygis Jungtinėje Karalystėje gruodį-vasarį, palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais, pakilo 0,3 procentinio punkto iki 4,2 proc., antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba ONS. „Trading Economics“ kalbinti analitikai pranašavo jo augimą iki 4 procentų. Bedarbių padaugėjo 85 tūkst. iki 1,44 mln., o dirbančiųjų sumažėjo 156 tūkst. iki 32,98 milijono. Ekonominio neveiklumo lygis pakilo 0,3 procentinio punkto iki 22,2 procento.

Nedarbo lygis euro zonoje vasarį siekė 6,5 proc. ir atitiko patikslintą sausio mėnesio rodiklį, rodo Eurostato trečiadienį paskelbti duomenys. Vidutinis nedarbas visoje Europos Sąjungoje per mėnesį taip pat nepakito – 6,0 procento. Bedarbių gretos ES vasarį retėjo 13 tūkst. iki 13,249 mln., tuo tarpu vien tik euro zonoje – gausėjo 17 tūkst. iki 11,102 milijono. Per metus (palyginti su 2023-ųjų vasariu) bedarbių ES padaugėjo 156 tūkst., o euro zonoje – sumažėjo 30 tūkst. žmonių.

Praradę darbus gyventojai registruojasi į Užimtumo tarnybą, vėliau kreipiasi į „Sodrą“ ir pragyvenimui vidutiniškai, per mėnesį gauna apie 500 eurų. Nusprendę imtis savarankiškos veiklos gyventojai norėtų neprarasti šių pinigų. Tačiau nedarbo išmokų mokėjimas  jiems nutraukiamas. Tačiau gyventojams, pirmus metus dirbantiems savarankiškai, „Sodra“ siūlo lengvatas. Tačiau jos džiugina ne visus.

Praradę darbą vis daugiau gyventojų kreipiasi į „Sodrą“ dėl nedarbo išmokos. Ji skaičiuoja, kad išmoka nuo šių metų padidėjo ir dabar gali siekti beveik 1200 eurų per mėnesį. Tiesa, norintiems gauti išmoką nieko neveikiant taikomi tam tikri reikalavimai – tarp jų ir darbo stažo. Užimtumo tarnybos duomenimis, kovo 1 d. šalyje darbo ieškojo 165,7 tūkst. asmenų. Užsiregistravę tarnyboje jie gali kreiptis į „Sodrą“ dėl nedarbo išmokos, kuri šiemet išaugo.

Užimtumo tarnyba (UŽT) praneša, kad 2023 m. ūkio sektoriuose darbo paklausa buvo gana stabili. Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai pažymi, kad 2024 m. tikėtina mažesnė darbuotojų samda. Didžiausius nedarbo rodiklius šių metų pradžioje fiksavusios savivaldybės tikina pastebinčios, kad nedarbą lemia ne tik darbo vietų stoka, anot jų, didelę reikšmę turi ir žmonių įpročiai.

2024 m. sausį pagal sezoniškumą pakoreguotas nedarbo lygis euro zonoje buvo 6,4 proc., t. y. sumažėjo nuo 6,5 proc. gruodį ir nuo 6,6 proc. 2023 m. sausį, skelbia Eurostatas. Europos Sąjungos nedarbo lygis 2024 m. sausį siekė 6 proc. ir buvo nepasikeitęs nuo gruodžio, bet mažesnis nei 2023 m. sausį. Eurostatas apskaičiavo, kad 2024 m. sausį bedarbių buvo 13,144 mln. ES gyventojų, iš kurių 11,009 mln. euro zonoje. Palyginti su 2023 m. gruodžiu, nedarbas ES sumažėjo 7 tūkst.

Vidutinis nedarbo lygis Latvijoje 2023 metais, palyginti su 2022-aisiais, sumažėjo 0,4 procentinio punkto iki 6,5 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti darbo rinkos tyrimų duomenys. Pernai Latvija turėjo vidutiniškai 61,5 tūkst. 15-74 metų amžiaus bedarbių – 3,7 tūkst. mažiau negu užpernai. Vidutinis moterų nedarbas sumenko nuo 5,6 proc. iki 5,4 proc., vyrų – nuo 8,1 proc. iki 7,6 procento.

Nedarbas Suomijoje sausį pasiekė aukščiausią lygį nuo praėjusių metų gegužės – 8,3 proc., antradienį skelbia vyriausybė, remdamasi darbo rinkos tyrimų duomenimis. Praėjusio mėnesio pabaigoje šalyje buvo 231 tūkst. bedarbių, 2,561 mln. dirbančiųjų. Darbo jėgos aktyvumo lygis praėjusį mėnesį sudarė 67,3 proc., užimtumo lygis – 61,8 procentus. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai sausiu) nedarbo lygis Suomijoje pakilo 0,7 procentinio punkto.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse gruodį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, nepakito ir sudarė 4,8 proc., pranešė organizacija, remdamasi negalutiniais duomenimis. Vidutinis moterų ir vyrų nedarbas paskutinį praėjusių metų mėnesį nepakito – atitinkamai 5,0 proc. iki 4,7 procento. 2023-aisiais EBPO narėse darbo neturėjo vidutiniškai 33,2 mln. žmonių – mažiausiai nuo tokio rodiklio skaičiavimo pradžios 2001-aisiais.

Užimtumo tarnyba praneša, kad  sausio mėnesį darbo pasiūlymų skaičius augo beveik visose savivaldybėse bei daugiau nedirbančių gyventojų pradėjo dirbti. „Šiemet suaktyvėjusi darbuotojų paieška sąlygojo ūgtelėjusius grįžtančiųjų į darbo rinką srautus. Intensyvesnis grįžimas į darbo rinką fiksuotas 55 šalies savivaldybėse“, – išplatintame pranešime cituojama Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja J. Zemblytė.

Įsigaliojus naujiems teisės aktams, Užimtumo tarnyba ėmė lanksčiau vertinti  klientus, kurie atsisako siūlomo tinkamo darbo: bedarbio statuso netenkama po antro tokio atsisakymo per 12 mėnesių. Tačiau tuo pačiu remiantis naujo įstatymo nuostatomis imta taikyti griežtesnė atsakomybė tiems, kurie nelegaliai dirba ar vykdo nelegalią veiklą, gauna nelegalias pajamas.

Nedarbo lygis 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo 7,4 proc. ir, palyginti su 2023 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 1,2 procentinio punkto, remdamasi Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, praneša Valstybės duomenų agentūra. Vyrų nedarbo lygis sudarė 8,3 proc., moterų – 6,6 proc. ir per ketvirtį padidėjo atitinkamai 1,3 ir 1,2 procentinio punkto. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis sudarė 18,3 proc. ir per ketvirtį padidėjo 6,4 procentinio punkto.

Nedarbas gruodį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,2 punkto, o per mėnesį tiek pat sumenko ir gruodį siekė 6,3 procento. Darbo neturėjo 100 tūkst. žmonių, iš jų 14 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 0,1 punkto iki 12,9 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,6 proc. – tiek pat, kiek prieš metus ir prieš mėnesį. Estijoje – 6,3 proc.

Nedarbas lapkritį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,4 punkto, o per mėnesį nepakito ir lapkritį siekė 6,5 procento. Darbo neturėjo 104 tūkst. žmonių, iš jų 15 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 0,7 punkto iki 13,3 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,6 proc. – 0,3 punkto mažiau nei prieš metus, bet 0,1 punkto daugiau nei prieš mėnesį. Estijoje – 6,1 proc.

Sudėtinga situacija pernai vertė įmones stabdyti plėtrą, mažinti darbuotojų skaičių. Dalis jų bankrutavo. Specialistai vardija, ką daryti gavus įspėjimą apie atleidimą iš darbo ir kam priklauso didesnės nei 2 tūkst. išmokos praradus darbą. Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė skaičiavo, kad per 2023 m. 11 mėnesių buvo gauta 58 pranešimai apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus. Daugiau dirbančiųjų atleista apdirbamosios gamybos (+0,4 tūkst.) ir statybos (+0,2 tūkst.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse spalį padidėjo iki 4,9 proc. nuo 4,8 proc. rugsėjį, tai yra nuo žemiausio lygio nuo šio rodiklio skaičiavimo pradžios 2001-aisiais, pranešė organizacija, remdamasi negalutiniais duomenimis. Pranešime pažymima, 5 proc. ribos vidutinis nedarbas EBPO narėse nesiekia 16-ą mėnesį iš eilės. Bedarbių šioje valstybių grupėje spalį padaugėjo nuo 33,32 mln. iki 33,42 mln. mln.

Nedarbas spalį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,4 punkto, o per mėnesį - sumažėjo0,4 punkto ir spalį siekė 6,5 procento. Darbo neturėjo 103 tūkst. žmonių, iš jų 15 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 1,4 punkto iki 8,6 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,5 proc. – 0,5 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 6,3 proc.

Faktinis nedarbas Latvijoje per praėjusį nepakito – 6,3 proc., penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo apytikriai 60,2 tūkst. bedarbių – 0,3 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį ir 4,3 tūkst. mažiau nei prieš metus. Registruoto nedarbo lygis, Valstybinės užimtumo tarnybos duomenimis, per mėnesį taip pat nepakito – 5,3 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai spaliu) registruotas ir faktinis nedarbas sumažėjo 0,4 punkto.

Nedarbo lygis Švedijoje praėjusį mėnesį nukrito iki 7,4 proc. nuo 7,7 proc. ankstesnį mėnesį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį Švedija turėjo 416 tūkst. bedarbių, 5,237 mln. dirbančiųjų. Užimtumo lygis sudarė 68,9 proc., darbo jėgos aktyvumo lygis – 74,4 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai spaliu) nedarbas šalyje padidėjo 0,3 procentinio punkto.

Nedarbo lygis Latvijoje šių metų trečiąjį ketvirtį sudarė 6,5 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos reguliariai atliekamų darbo rinkos tyrimo naujausi duomenys. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, nedarbo lygis pakilo 0,1 procentinio punkto, o palyginti su 2022 metų pirmuoju ketvirčiu – nukrito 0,4 punkto. Šiemet liepos-rugsėjo mėnesiais Latvija turėjo vidutiniškai 61,5 tūkst. darbingų 15-74 metų amžiaus bedarbių – 0,9 tūkst. daugiau nei ankstesnį metų ketvirtį, bet 4,9 tūkst.

Nedarbas Estijoje trečiąjį metų ketvirtį pasiekė aukščiausią lygį nuo 2020-ųjų – 7,3 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys, paremti reguliariai atliekamais darbo rinkos tyrimais. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, nedarbo lygis pakilo 1,7 procentinio punkto, bedarbių padaugėjus 14,2  tūkst. iki 54,8 tūkst. žmonių. Vidutinis moterų nedarbas liepą-rugsėjį sudarė 7,7 proc., vyrų – 6,9 procento.

Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad pastaruoju metu Lietuvoje auga darbo netekusių gyventojų skaičius. Darbą praradę gyventojai kreipiasi į „Sodrą“ dėl nedarbo išmokos. Daugiausiai darbo netekusiems žmonėms mokama 1,1 tūkst. eurų per mėnesį. Nieko neveikiant išmoką galima gauti kelis mėnesius. Užimtumo tarnyba pirmą kartą šiais metais fiksavo didesnį nei pernai registruotą nedarbą – spalio pradžioje darbo ieškančių asmenų buvo 6,9 tūkst. (4,8 proc.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse rugpjūtį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, nepakito – 4,8 proc., ketvirtadienį skelbia organizacija. Pranešime pažymima, 5 proc. ribos vidutinis nedarbas EBPO narėse nesiekė 14-ą mėnesį iš eilės. Bedarbių šioje valstybių grupėje rugpjūtį padaugėjo 33 tūkst. iki 32,984 mln. žmonių. Vidutinis moterų nedarbas per mėnesį per mėnesį nepakito – 5,0 proc., o vyrų – padidėjo nuo 4,6 proc.

Nedarbo lygis Turkijoje rugpjūtį smuko nuo 9,4 proc. mėnesiu anksčiau iki 9,2 proc., pasiekęs žemiausią lygį nuo 2014 metų sausio, parodė šalies statistikos instituto antradienį paskelbti duomenys. Bedarbių sumažėjo 56 tūkst. iki 3,223 mln., o užimtųjų skaičius padidėjo 1 tūkst. iki 31,646 mln., rašo portalas „Trading Economics“. Vyrų nedarbo lygis pasiekė 7,5 proc., o moterų – 12,6 procento.  Darbo jėgos aktyvumo lygis paskutinį vasaros mėnesį smuktelėjo nuo 53,4 proc.

Oficialius nedarbas rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, traukėsi 0,1 procentinio punkto iki 8,3 proc., skelbia Užimtumo tarnyba.  Darbo ieškančių žmonių skaičius per mėnesį sumažėjo 0,2 tūkst. ir spalio 1-ąją siekė 148,8 tūkst.     Užimtumo tarnybos stebėsenos ir analizės vadovė Jurgita Zemblytė teigia, kad tokia tendencija rugsėjį pastebima kasmet.  „Kasmet rudens pradžioje nedarbas sumažėja – tai natūralus darbo rinkos reiškinys.

Lietuvos ekonomikos šiemet patiria nuosmukį, tačiau kitąmet prognozuojama, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) vėl turėtų augti. Vis tik kitais metais augs nedarbas, brangs paslaugos, tačiau atlyginimai vis tiek augs, todėl gyventojų perkamoji galia atsities – prognozavo INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. INVL prognozavo, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 0,5 proc., o kitąmet BVP turėtų augti 1,8 proc.

Nedarbas Graikijoje rugpjūtį nepakito, išlikdamas žemiausiame lygyje nuo 2009-ųjų gruodžio – 10,9 proc., rodo pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys. Nedarbių šalyje per mėnesį sumažėjo 2 tūkst. iki 512 tūkst., dirbančiųjų – 47 tūkst. iki 4,171 milijono. Palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, darbo ieškančių asmenų sumažėjo 12,2 proc., o dirbančiųjų padaugėjo 0,7 procento.

Nedarbas rugpjūtį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,1 punkto, o per mėnesį – sumenko 0,3 punkto ir rugpjūtį siekė 6,1 procento. Rugpjūtį darbo neturėjo 94 tūkst. žmonių, iš jų 7 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 2,8 punkto iki 8,6 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,6 proc. – 0,4 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 7,6 proc.

Faktinis nedarbas Latvijoje per praėjusį mėnesį nepakito – 6,5 proc., trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Moterų realus nedarbas per mėnesį nepakito – 4,7 proc., vyrų – sumažėjo nuo 8,3 proc. iki 8,2 procento. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo apytikriai 61,5 tūkst. bedarbių, iš jų 22,2 tūkst. buvo moterys, 39,4 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių sumažėjo 0,7 tūkst., per metus – 5,5 tūkstančio.