Tūkstančiams jau žuvus mūšio lauke, sprendimas į kovą pašaukti dar 300 000 rezerve esančių karių – ir jo sukelta dar didesnė emigracijos banga – sugriovė V. Putino planus jau šiais metais pradėti populiacijos stabilizavimą.
Bet gyventojų skaičius mažėja ne tik dėl karo: populiacijos krizė Rusijoje prasidėjo dar 10-ajame dešimtmetyje. Po Sovietų Sąjungos žlugimo prasidėję ekonominiai sunkumai smarkiai sumažino gimstamumą šalyje. Nepriklausomas demografas Aleksejus Rakša tai pavadino „pražūtinga audra“.
V. Putino vyriausybė planavo nuo 2022 m. pradėti stabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą, o populiacijos augimas, pagal jų planus, turėjo vėl būti pastebimas 2030 m. Tačiau likus kelioms savaitėms iki V. Putino skelbimo apie dalinę mobilizaciją, neviešam susirinkimui parengta vidaus ataskaita parodė, kad jau tuomet pareigūnai žinojo, jog toks planas yra nerealistiškas.
Atsižvelgiant į koronaviruso pasekmes ir emigracijos mastus, ataskaitoje teigiama, kad 2030 m. Rusija vis dar neteks 416 700 žmonių.
Jeigu artėjančiais mėnesiais kariniai veiksmai toliau tęsis (o jie tikriausiai tęsis), Rusijoje kitąmet gims kiek mažiau nei 1,2 mln. naujagimių. Kaip teigė „Gaidar“ instituto Maskvoje demografijos tyrėjas ir specialistas Igoris Efremovas, toks gimstamumas bus mažiausias per visą moderniąją Rusijos istoriją. Rusijoje kasmet miršta apie 2 mln. žmonių, bet dėl pandemijos pernai šis skaičius išaugo iki 2,5 mln.
„Didžiausias smūgis“
„Didžiausią smūgį gimstamumui turės netiesioginiai veiksniai, kadangi didžiosios dalies šeimų planai bus sugriauti, – sakė I. Efremovas. – Ir kuo ilgiau tęsis ši mobilizacija, tuo didesnį poveikį ji turės.“
Rusija susidūrė su rimtomis demografinėmis problemomis. Jos ekonomikai jau dabar trūksta jaunų darbuotojų, šaliai gresia stagnacija, kuri gali užtęsti ir karui pasibaigus. „Bloomberg Economics“ skaičiavimais, potencialus Rusijos gyventojų prieaugis šiemet sieks 0,5 proc., dviem procentiniais punktais mažiau nei prieš karą.
„Renaissance Capital“ ekonomistai šio mėnesio ataskaitoje nustatė, kad nepalanki Ukrainos sričių, kurias Putinas planuoja aneksuoti, demografija tik dar labiau padidins populiacijos mažėjimo iššūkius, su kuriais susiduria Rusija.
Nors demografiniai nuosmukiai paprastai išsivysto per kelis dešimtmečius, invazijos pasekmės didina pačių blogiausių scenarijų išsipildymo galimybę. Ir tikėtina, kad jie išsipildys daug greičiau, nei numatyta.
Mobilizacija sukrėtė šeimas pačiu blogiausiu laiku Rusijos demografijai. Vaisingo amžiaus moterų skaičius per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo beveik trečdaliu. Rusija taip pat turi vieną didžiausių mirtingumo rodiklių pasaulyje, o jos darbo rinka yra išsekusi ir sparčiai žilstanti. Negelbėja ir emigracija iš Rusijos bei abejonės dėl šios valstybės gebėjimo pritraukti darbuotojus iš užsienio.
V. Putinui, kuriam neseniai sukako 70, Rusijos demografija jau seniai tapo egzistencine problema. Dar pernai jis paskelbė, kad „Rusijos žmonių išsaugojimas yra mūsų svarbiausias nacionalinis prioritetas.“ Jis bandė laimėti laiko, priimdamas brangius sprendimus, kurie turėjo įtakos staigiam vidutinės gyvenimo trukmės pailgėjimui: nuo vienkartinių išmokų pagimdžiusioms moterims iki būsto paskolų lengvatų jaunoms šeimoms.
Tačiau dar prieš prasidedant Rusijos invazijai į Ukrainą, šalis artėjo prie didžiausio metinio mirčių skaičiaus nuo Antrojo pasaulinio karo – tam daug įtakos turėjo pandemija – o populiacija traukiasi jau nuo 2018 m. Rugpjūčio 1 d. Rusijoje gyveno 145,1 mln. gyventojų – nuo metų pradžios, šis rodiklis sumažėjo 475 500 asmenimis. Palyginus su 1991 m., kai žlugo Sovietų Sąjunga, gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija pasidaro dar aiškesnė – anuomet Rusija turėjo 148,3 mln. gyventojų.
Kaip teigė I. Efremovas, karinės kampanijos ir mobilizacijos tęsimas iki kito pavasario pabaigos būtų katastrofiškas. Pasak eksperto, per 12 mėnesių iki 2024-ųjų vidurio, gimstamumas šalyje sumažėtų iki beveik milijono. Jo skaičiavimais, vienai moteriai gali tekti 1,2 vaiko. Tokį rodiklį Rusija yra mačiusi tik kartą – 1999-2000 m.
Siekiant išlaikyti stabilų populiacijos lygį be imigracijos, vienai moteriai turėtų tekti 2,1 vaikai.
„Tikėtina, kad tvyrant nežinomybei, dauguma porų kuriam laikui atidės šeimos pagausėjimo planus, iki kol situacija stabilizuosis, – sakė Elena Churilova, „Higher School Economic‘s International Laboratory for Population and Health“ mokslinė bendradarbė. – 2023-aisiais, tikėtina, gimstamumas mažės ir toliau.“
