Rusų naikintuvas-bombonešis SU-34 rėžiasi į daugiabučius.
„Greičiau, draugužiai. Vargšai žmonės, vargšai žmonės.“
Po smūgio devynaukščių komplekse akimirksniu kyla milžiniškas gaisras, aidi sprogimai.
Gyvenamieji namai liepsnoja ir sproginėja ne okupantų su žeme lyginamoje Ukrainoje, o pietvakariniame Rusijos Jeisko mieste, Krasnodaro srityje.
„Daugiabutis, Boria... Žmonės, ten gi žmonės.“
Dabar rusai gali savo kailiu patirti, tai ką patys jau beveik devynis mėnesius daro ukrainiečiams. Štai moteris verkia savo namuose likusių vaikų.
„Ten mano vaikai namuose...“
Rusijos tarnybos skelbia, kad naikintuvui įsirėžus į namus žuvo mažiausiai trylika žmonių, tarp jų – 5 vaikai nuo 4-erių iki 12 metų. Dar devyniolika namo gyventojų sužaloti.
Tačiau abu naikintuvo pilotai gyvi. Jiems pavyko katapultuotis. Vienas jų iškart pasako, kad naikintuvo niekas nenumušė.
Oficiali Rusijos gynybos ministerija versija tokia: naikintuvas prie Azovo jūros esančiame mieste nukrito po to, kai pakilimo metu užsidegė vienas iš jo variklių ir nurodė, kad naikintuvas neva kilo ne žmonių Ukrainoje žudyti, o mokomajam skrydžiui.
Tačiau kruvinas V. Putino režimas ir toliau laikosi plano pergalių siekti ne mūšio lauke, o teroru prieš civilius su tikslu palaužti ukrainiečių tautą. Mykolajive okupantai naktį smogė S-300 raketomis ir pražudė mažiausiai vieną žmogų.
Iš sugriauto namo gelbėti tenka ir persigandusius civilius, ir jų augintinius.
„Be penkiolikos dvi pabuvome nuo labai garsaus sprogimo. Neįmanoma jo nupasakoti. Mūsų kaimynas, deja, mirė. Jis buvo arčiau sprogimo epicentro, mes – kiek toliau“, – kalba Mykolajivo gyventoja Ksenia.
Dnipre Ukrainos pareigūnai skelbia, dvi rusų raketos pataikė į miesto šiluminę elektrinę.
Nors ukrainiečiams ir pavyko numušti dalį okupantų raketų, naujų atakų šįryt neišvengė ir Kyjivas bei Žytomyras. Čia okupantai taikėsi į elektros ir vandens tiekimo objektus. Anot V. Zelenskio, okupantai vos per aštuonias dienas sunaikino trečdalį Ukrainos elektros stočių. Akivaizdu, prieš žiemą V. Putinas ukrainiečius siekia palikti ir be šilumos, ir be elektros, ir be vandens.
„Rusija neturi jokių šansų mūšio lauke. Ir savo karinius pralaimėjimus bando pridengti teroru. Pasaulis gali ir turi sustabdyti šį terorą. Kai kalbame apie Ukrainos oro ir raketinės gynybos poreikį, kalbame apie žmonių gyvenimus, kuriuos atima teroristai“, – teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tačiau ukrainiečiai laikosi. Kyjive po iranietiškų dronų-kamikadzių smūgių, senyva moteris savo balkone tiesiog groja Ukrainos himną.
O kiti Kyjivo gyventojai naktį rinkosi prie Irano ambasados pasmerkti Teherano paramos Rusijai dronais-žudikais ir išpuolio, per kurį Kyjive žuvo 4 žmonės, įskaitant šeštą mėnesį nėščią moterį ir jos vyrą.
„Irane ar kitur nėra tokio ginklo, kuris galėtų palaužti tautą, kuri žino, už ką kovoja ir ko niekada neatleis priešui“, – tvirtina V. Zelenskis.
Beje, vakar įvyko belaisvių mainai tarp Ukrainos ir Rusijos. Jų metu Ukraina susigrąžino 108-ias moteris – 96-ias kares, 37-ias „Azovstal“ gamykloje buvusias ukrainietes ir 12 okupantų rankose atsidūrusių civilių.
Ukrainos vėliavomis pečius apsigaubusios moterys nesulaiko ašarų ir negali patikėti, kad po ilgų mėnesių kankynės netrukus išvys savo artimuosius.
„Važiuosiu pas dukrą. Labai noriu pamatyti dukrą. Mes iki paskutinio momento nežinojome, kad vykstame į mainus. Mus pervežė lėktuvu. O po to, kai važiavome, pamatėme šiek tiek kelio ir supratome, kad važiuojame link Zaporižios. Labai džiaugėmės, bet negalėjome patikėti“, – pasakoja „Azovo“ bataliono medikė Viktorija Obidina.
Tuo metu švedų dienraštis „Expressen“ dalijasi pažeisto „Nord Stream 1“ dujotiekio vaizdo įrašu, kurį 80-ies metrų gylyje nufilmavo povandeniniu dronu. Tai – pirmas kartas, kai galime pamatyti, kokią žalą padarė dujotiekį sugadinę sprogimai. Sunaikinta daugiau nei 50 metrų vamzdyno. Jo tiesiog nebeliko arba jis palaidotas jūros dugne, kur matyti ilgi plyšiai. Švedijos valdžios institucijos jau anksčiau atliko povandeninę dujotiekio apžiūrą ir, kaip sako, apžiūra tik patvirtino įtarimus dėl sabotažo. Dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir Nord Stream 2“ netinkami rusiškoms dujoms į Europą pumpuoti tapo po juos sudrebinusių smūgių rugsėjo pabaigoje, dėl kurių Vakarų akys krypsta į Rusiją.
