mobilizacija

Ukrainos moterys, nebijodamos technikos ar sunkaus fizinio darbo, vis dažniau renkasi stereotipiškai „vyriškas“ profesijas, nors iki 2017 metų Ukrainoje moterims buvo draudžiama dirbti daugiau nei 450 darbų, kurie buvo laikomi vyriškais. O dabar situacija darbo rinkoje pasikeitė kardinaliai – dėl vyrų mobilizacijos daugeliui sektorių trūksta darbuotojų. Todėl Ukrainos moterys vis dažniau renkasi traktorininkių, apsaugininkių ar net kalnakasių profesijas.

Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė įstatymą dėl karo prievolininkų iki 25 metų amžiaus, kurie dėl sveikatos būklės yra pripažinti netinkamais karinei tarnybai taikos metu ir ribotai tinkamais – karo metu, atleidimo nuo mobilizacijos. Tai „Telegram“ kanale pranešė liaudies deputatas Jaroslavas Železniakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak parlamentaro, įstatymo projektas Nr.11379-d buvo priimtas 311 balsų.

Vis labiau trūkstant karių puolimui Ukrainoje, Rusija, siekdama išvengti nepopuliarios mobilizacijos pasikartojimo, didina išmokas samdomiems kariams. Kartu yra nedaug ženklų, kad tai duoda rezultatų. Apie tai rašo agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais Kremliuje ir Rusijos gynybos ministerijoje. Rusijos ginkluotosios pajėgos nesulaukia pakankamai naujų karių, kad kompensuotų nuostolius fronto linijoje, kurie yra didžiausi nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 m. vasarį.

Per septynis šių metų mėnesius Rusijos karo teismai išnagrinėjo per 5 tūkst. bylų dėl neteisėto tarnybos vietos palikimo. Tai daugiau nei per visus 2023 m., rašo rusų nepriklausomas leidinys „Mediazona“. Šis rodiklis auga rekordiniais tempais ir rodo dešimteriopą augimą nuo 2022 m., kai per tą patį laikotarpį Rusijos teismai priėmė apie 500 bylų tokių bylų.

Nuo Rusijos okupacinių pajėgų įsiveržimo pradžios daugiau kaip 23 000 18–59 metų amžiaus vyrų nelegaliai kirto Ukrainos ir Moldovos sieną, kad išvengtų mobilizacijos, skelbia „Radio Svoboda“. „Statistiniai duomenys, kuriuos „Radio Svoboda“ pateikė pasieniečiai ir Generalinė migracijos inspekcija, rodo, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. apie 23 500 ukrainiečių vyrų [į Moldovą] įvažiavo nelegaliai, t. y. apeidami kontrolės punktus“, – skelbia „Radio Svoboda“. Kaip žurnalist...

Rusija patiria didelių nuostolių mūšio lauke, jai trūksta amunicijos ir karių, kad galėtų pradėti plataus masto puolimą Ukrainoje, skelbia „Reuters“. „Manome, kad norėdama vykdyti realias puolamąsias operacijas, Rusija turės iš kitų šalių užsitikrinti dideles amunicijos atsargas, be tų, kurias jau gauna iš Irano ir Šiaurės Korėjos.

Ukrainos žiniasklaidoje skelbiama, kad 2022-ųjų kovą Kyjivo Vaikų socialinės ir psichologinės reabilitacijos vaikų ir Vaikų reikalų tarnybos valdininkai išsiuntė savo artimuosius kaip vaikus palydinčius asmenis į Vakarus. Po to, kai vaikus perėmė globos tarnybos Vokietijoje, palydintys asmenys kažkur dingo, o į Ukrainą jau nebegrįžo.

Rusijos puolimas prieš Europos šalis iš hipotetinio scenarijaus „virsta realybe“, kadangi nėra dienos, kad Kremlius negrasintų Baltijos šalims, Lenkijai ar Suomijai raketų smūgiais ar invazija, rašo „Foreign Policy“, kurį cituoja UNIAN. „Todėl nenuostabu, kad 2022 m. 80 proc. apklaustų suomių teigė esantys pasirengę ginti savo šalį. Tais pačiais metais Varšuvos verslumo institutas nustatė, kad 66 proc.

Kareivių trūkumas yra egzistencinė Ukrainos problema. Iki metų pabaigos į kariuomenę turi būti mobilizuota 200 000 žmonių, rašo Vokietijos leidinys „Die Welt“. Pažymima, kad šalyje išplėsta mobilizacija, o kariuomenė vykdo vyrų patikrinimus net gatvėse. Tokiuose miestuose kaip Kyjivas kai kurie vyresni nei 25 metų vyrai, kurie, nepaisydami nurodymų, neužsiregistravo į kariuomenę ir bijo būti pašaukti, beveik neišeina iš namų.

Ukrainos valdžios institucijos turėtų pakeisti požiūrį į mobilizaciją, ir tada kariuomenė neturės problemų verbuojant naujus žmones. Jei tai nebus padaryta, regionai ir toliau bus prarandami, žmonės žus, o Ukrainai kils pavojus pralaimėti karą. Taip interviu leidiniui „Ukrainska Pravda“ sakė Ukrainos atskirosios šturmo brigados 3-iojo bataliono vadas Dmytro Kucharčiukas.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pasirašė 10 metų trukmės dvišalį saugumo susitarimą, kuriuo siekiama sustiprinti Ukrainos gynybą, praneša „Reuters“. Svarbiausi įvykiai: 23:33 | Zelenskis: saugumo susitarimas su JAV – tiltas į narystę NATO Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sakė, kad naujasis 10 metų trukmės dvišalis saugumo susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis yra tiltas į Ukrainos narystę NATO.

Rusijoje mobilizuotų ir į Ukrainą išsiųstų karių žmonų organizacija, siekianti šių vyrų sugrąžinimo iš Ukrainos, penktadienį buvo paskelbta „užsienio agentu“. „Užsienio agento“ etiketę, primenančią sovietinių laikų terminą „liaudies priešas“, Maskva naudoja Kremliaus kritikams tildyti.

Rusijos pajėgos planuoja didelę antro pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo apgultį, o Ukrainos pajegos tam ruošiasi. Apie tai, remdamasis savo šaltiniais, skelbia vokiečių leidinys „Bild“. Pranešama, kad Rusija šiai krypčiai gali panaudoti iki 40 tūkst. karių.  Svarbiausi įvykiai: 23:44 | Australija siunčia Ukrainai dar vieną 100 mln. JAV dolerių vertės gynybos paketą Australija paskelbė apie naują karinės pagalbos paketą Ukrainai, jo vertė siekia 100 mln.

Trečiadienį paskelbtas naujasis Ukrainos mobilizacijos įstatymas, kurį pasirašė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Nuo gegužės 18 d. šaukimas į Ukrainos kariuomenę prasidės pagal visiškai naujas taisykles. Nuo šiol kiekvienas ukrainietis, išeidamas iš namų, privalės su savimi turėti karinį pažymėjimą. Priešingu atveju jis gali tiesiai iš gatvės atsidurti karo prievolės ir komplektavimo tarnyboje, o po kelių mėnesių – kare.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį antruoju skaitymu priėmė atnaujintą mobilizacijos įstatymą, skirtą karių gretoms praplėsti, pranešė parlamentaras Jaroslavas Železniakas. Įstatymas buvo priimtas kitą dieną po to, kai iš projekto buvo išimta nuostata dėl ilgai fronte esančių karių demobilizacijos.

Ukrainos Aukščiausioji Rada pirmuoju svarstymu priėmė įstatymo projektą, kuriuo leidžiama mobilizuoti kalinius, nuteistus už nesunkius nusikaltimus. Per pirmąjį svarstymą 281 deputatas balsavo už įstatymo projekto priėmimą. Mobilizuotų tik nuteistus už nesunkius nusikaltimus Įstatymo projekte numatomas savanoriškas nuteistųjų dalyvavimas karo veiksmuose.

Izraelio kariuomenė nori mobilizuoti raketinės gynybos rezervistus – įvertinus esamą padėtį, buvo nuspręsta didinti karių skaičių ir pašaukti rezervistus oro gynybai sustiprinti trečiadienį vakare pranešė Izraelio ginkluotosios pajėgos. Kariuomenė konkrečios mobilizacijos priežasties nenurodė. Izraelio žiniasklaidoje teigiama, kad taip daroma dėl grasinimų iš Teherano.

Kitą savaitę Rusijoje tarnauti kariuomenėje bus pašaukti tūkstančiai jaunuolių, tokiu būdu siekiant papildyti šalies karines pajėgas ir suformuoti karinį rezervą. Maskvos teigimu, šauktiniai į Ukrainą nebus siunčiami, tačiau dukart per metus vykstantis šaukimas rengiamas tuo metu, kai visuomenėje baiminamasi, kad gali įvykti nauja mobilizacijos kariauti Ukrainoje banga.

Ukrainos karių jėgos trūkumas kare su Rusija vėl tapo svarbiausiu darbotvarkės klausimu ir atspindi, kaip pasikeitė nuotaikos šalyje. Prieš praėjusių metų kontrpuolimą Ukraina pasitikėjo savimi. Tačiau dabar jaučiama, kad reikia ne tik įvesti naujus karius, bet ir jų turi būti daugiau. Ukrainai pastaruoju metu nepavyko pasiekti reikšmingų laimėjimų, nes Rusijos gynybą įveikti pasirodė daug sunkiau, o mūšio erdvėje ėmė dominuoti bepiločiai orlaiviai, skelbia CNN.

Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Ukrainoje demaskuota daugiau kaip 360 organizuotų nusikalstamų grupių, kurios padėdavo šaukiamojo amžiaus vyrams nelegaliai kirsti šalies sieną. Tai per nacionalinį televizijos maratoną pranešė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Deja, mėginimai nelegaliai kirsti sieną tęsiasi „žaliajame“ sienos ruože, t. y už kontrolės punktų ribų.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymus, patvirtinančius jo įsakus dėl karinės padėties ir visuotinės mobilizacijos pratęsimo Ukrainoje nuo vasario 14 d. 90-čiai parų, t. y. iki gegužės 13 d. Tai praneša „Ukrinform“, remdamasi Aukščiausiosios Rados tinklalapyje paskelbta informacija. Pažymima, kad V. Zelenskis vasario 12 d. pasirašė įstatymus „Dėl Ukrainos prezidento įsako „Dėl karinės padėties Ukrainoje galiojimo pratęsimo“ patvirtinimo“ (Nr.

Ukrainos pajėgoms trūksta ne tik amunicijos, bet ir pėstininkų, karių gretas papildo nedaug naujokų, o fronto linijų kovotojai yra išsekę ir demoralizuoti, skelbia amerikiečių leidinys „The Washington Post“. Ukrainos kariuomenė susiduria su kritiniu pėstininkų trūkumu, todėl fronto linijose jaučiamas išsekimas ir žema kovotojų moralė. Taip leidiniui šią savaitę sakė kariai tiesiai iš fronto.

Naujame Ukrainos mobilizacijos įstatymo projekte apibrėžiamos bausmės karo prievolininkams, vengiantiems karinės tarnybos. Tarp jų siūloma galimybė nuo mobilizacijos bėgančius asmenis paduoti į teismą, apriboti jiems išvykimą į užsienį, teisę vairuoti, taip pat konfiskuoti jų turtą. Ukrainos Aukščiausiosios Rados interneto svetainėje skelbiamas naujas įstatymo projektas, numatantis sankcijas nuo mobilizacijos bėgantiems šalies vyrams.

Ukrainoje netylant kalboms dėl būtinybės keisti šiuo metu galiojančią mobilizacijos tvarką, Volodymyras Zelenskis pripažino – dabartinėje tvarkoje yra problemų. Rados deputatas Dmytro Natalucha pareiškė, kad šalyje yra 3,4 mln. „skradžiai žemę prasmegusių“ šaukiamo amžiaus vyrų. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis vokiečių ARD pripažino, kad mobilizuotųjų „gaudymas gatvėse“ turėtų būti išgyvendintas.

Valdančiosios Ukrainos frakcijos „Liaudies tarnas“ vadovas Davidas Arachamija pasiūlė siųsti į karinius apmokymus ir visus šalies valdininkus su deputatais, kartu su eiliniais Ukrainos piliečiais, kurie sulaukia mobilizacinio šaukimo. Toks sprendimas, jo teigimu, turėtų motyvuoti žmones nebebijoti mobilizacijos. Valdančiųjų vadovas paaiškino, kad tai būtų „daliniai apmokymai“, o ne visą dieną vykstantis parengimas. „Aš nesakau, kad mes vietoje sesijos vyksime į apmokymus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai aplankė Lietuvą, Latviją ir Estiją, o tarp aptariamų klausimų buvo šaukiamojo amžiaus vyrų, apsigyvenusių Baltijos šalyse, galimas sugrįžimas arba sugrąžinimas į Ukrainą. Panašūs klausimai kelti ir Lenkijoje, kurioje prieglobstį rado antra pagal dydį ukrainiečių pabėgėlių bendruomenė Europoje.  Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 10 tūkst.

Labai tikėtina, kad 500 tūkst. į Rusijos ginkluotąsias pajėgas 2023 m. pritrauktų žmonių skaičius yra gerokai išpūstas, sakoma socialiniame tinkle X paskelbtoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos atnaujintoje žvalgybos informacijos suvestinėje, pranešė „Ukrinform“. Sausio 11 d. Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad 2023 m. į Ukrainoje kariaujančias Rusijos ginkluotąsias pajėgas įstojo 500 tūkst.

Po 2024 m. kovo 17 d. Rusijoje prasidės trečioji mobilizacijos banga, kurios metu planuojama pašaukti 350–450 tūkst. Rusijos Federacijos piliečių, tvirtina tarptautinio judėjimo „Govorite gromče!“ (rus. „Kalbėkite garsiau!“) lyderis Andrejus Sidelnikovas.  Maskvoje gimęs ir Rusijos apšauktas užsienio agentu A. Sidelnikovas mano, kad dėl to, jog Vladimirui Putinui reiks skelbti naują dalinę mobilizaciją, nėra jokių abejonių.

Ukrainoje buvo atskleista dar viena schema, pagal kurią šaukiamojo amžiaus vyrai bandė bėgti į užsienį nuo mobilizacijos. Kaip skelbia Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), naująjį pabėgimo kelią atvėrė tarptautinė nusikalstama grupuotė.  SBU tyrimo duomenimis, vengti karinės prievolės šaukiamojo amžiaus vyrams padėjo du Rusijos kariuomenės kontroliuojamo Moldovos regiono Padniestrės gyventojai, turintys Ukrainos ir Moldovos pasus, ir jų bendrininkai iš Moldovos ir Ukrainos.

Rusijoje, kur viešas pasipriešinimas yra retas, moterys Vladimiro Putino reikalauja sugrąžinti jų vyrus iš Ukrainos. Nors Rusija turi priešiškų judėjimų slopinimo istoriją, tačiau šio judėjimo jie pernelyg suspausti negali – jam priklauso net V. Putino režimui palankios moterys. „Mes norime visiškos demobilizacijos. Civiliai neturėtų dalyvauti kovose“, – sako 34 metų Marija Andrejeva. Ši moteris yra viena iš neoficialių naujai besiformuojančio pilietinio judėjimo lyderių.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno laisvai samdoma patarėja Alla Martyniuk pareiškė, kad mobilizuotųjų artimiesiems nereikėtų kelti „isterijos“, nes visi „vis tiek mirsime“. Tokį teiginį ji išsakė duodama interviu televizijos kanalui „Islandija“, praneša „UNIAN“. Pasak jos, neretai, mobilizuotųjų motinos „beveik isteriškai atsisveikina su savo sūnų gyvenimu“, kai jie gauna šaukimą.

Per 2023 m. Ukrainos pasieniečiai sulaikė apie 8 tūkst. vyrų, kurie bandė kirsti šalies sieną ne kontrolės punktuose, ir 3 tūkst. vyrų, kurie kontrolės punktuose pateikė suklastotus dokumentus.  Apie tai komentare „Ukrinform“ kalbėjo Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos pirmininkas Andrijus Demčenka. Dažniausiai sieną bando kirsti geru oru Pasak pasieniečių vado, rudens mėnesiais bandymų neteisėtai kirsti sieną skaičius, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, sumažėjo.

Ukraina imasi griežtesnių priemonių prieš mobilizacijos vengiančius asmenis. Gruodžio 25 d. Ukrainos ministrų kabinetas Aukščiausiojoje Radoje įregistravo įstatymų projektus, kuriuose numatyti esminiai pakeitimai, turėsiantys įtakos piliečių mobilizacijai ir karinei registracijai.

Jau beveik dvejus metus nuo Rusijos besiginančioje Ukrainoje vyksta mobilizacija, kuri susiduria su daugybe iššūkių. Kaip rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ), dažnai į kariuomenę šaukiami vyrai, kurie negali ištverti visų fizinių karo sunkumų. Žurnalistų teigimu, Ukrainai reikia atstatyti savo kariuomenę. Pėstininkai, kuriems tenka didžiausia kovų našta, patiria didžiausius nuostolius, palyginti su kitomis kariuomenės dalimis. Todėl pėstininkų gretose nuolat trūksta vyrų, rašo WSJ.

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas nori į kariuomenę pašaukti užsienyje gyvenančius ukrainiečių vyrus. Kaip skelbia vokiečių leidinys „Welt“, kitąmet už Ukrainos ribų gyvenantys šalies piliečiai turėtų atvykti tarnauti į Ukrainos kariuomenę. Pasak leidinio, visiems, kurie neįvykdys prašymo, bus taikomos sankcijos.

Ukrainos kariuomenės pareigūnai mano, kad reikia mobilizuoti dar iki 450 tūkst. žmonių, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Sky news“. Apie tai jis kalbėjo antradienį surengtoje spaudos konferencijoje. Volodymyras Zelenskis: karinis štabas pasiūlė šaliai mobilizuoti dar 400–450 tūkst.

Ukraina pralaimi karą, jeigu žiūrėti bendrą situacijos vaizdą, o į kariuomenę patenka žmonės, kurie net nenori kariauti ir nėra pasirengę tam moraliai, interviu TSN tvirtino Ukrainos kariuomenės majoras Kyrylas Veresas. Ukrainos kariuomenei atėjo sunkūs laikai – jie pralaimi karą, o ukrainiečiai nenori kariauti, rašoma „Focus“. Straipsnyje remiamasi Ukrainos kariuomenės 54-osios mechanizuotos brigados, bataliono „K2“ vado Kyrylo Vereso interviu vietos televizijai.

Ukrainoje pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau kalbų apie galimybę mobilizuoti ir šalies moteris. Pasak parlamentarės Inos Sovsun, Ukraina gali mobilizuoti moteris, jei tai būtina gynybai. Fronte kariaujantys kariai taip pat palaiko tokią iniciatyvą. „Konceptualiai iniciatyva turėtų kilti iš vyriausiojo kariuomenės vado. Taip yra dėl gynybos sumetimų.

Siekdami išvengti išvykimo į frontą, kai kurie ukrainiečiai imasi įvairių schemų, kad tik nebūtų mobilizuoti. Kartais šios schemos atrodo visiškai teisėtos ir patikimos, tačiau praktiškai jos visai neveikia. Vieną iš tokių schemų aprašė Ukrainos teisininkė Kristina Ochkur. Anot jos, pasitaiko atvejų, kai moterys siekia teisiškai atsisakyti motinystės teisių į vaiką tam, kad tėvas liktų vienintelis globėjas. O pagal įstatymą vyrui, vienam auginančiam nepilnametį vaiką, mobilizacija netaikoma.

Ukrainos miesto Užhorodo karinės registracijos ir įdarbinimo biuro darbuotojai apsilankė vienoje iš vietinių sporto salių. Vizito metu jie patikrino vyrų, tinkamų karinei tarnybai, dokumentus, įteikė jiems šaukimus. Vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti sporto klube šaukimus gaunantys vyrai, paviešinti vietiniame miesto „Telegram“ kanale „Uzhhorod LIVE | Zakarpattja“. Dalis gavo šaukimus Kanalo autoriai paskelbė vaizdo įrašą, kaip teigiama, nufilmuotą Užhorodo sporto salėje.

Užsitęsęs karas Ukrainoje ir klampūs mūšiai priverčia šalies valdžią keisti požiūrį į mobilizaciją. Jeigu pirmąjį pusmetį buvo netgi raginama neskubėti imti ginklą, tai šiuo metu pripažįstama susiduriant su žmonių jėgos trūkumu fronte. Volodymyro Zelenskio komanda nuo kitų metų žada struktūrinius pokyčius ir naujoviškus būdus privilioti žmones į kariuomenę.

Neterminuotai mobilizacijai nepritariantys Rusijos šauktinių artimieji susivienijo ir paskelbė manifestą, kuriame teigia, kad Rusijos valstybė „atsuko nugarą tiems, kurie pirmieji atsiliepė į jos pagalbos šauksmą“. Jie renka parašus dėl mobilizuotųjų grąžinimo namo ir tarnybos limito nustatymo. Kreipimasis buvo paskelbtas „Telegram“ kanale „Put Domoj“. „Pasirodo, kad mes nesame rinkėjai ir ne piliečiai, o gal ir visai nebe žmonės... Mus išduoda ir naikina saviškiai.

Kai kurios Ukrainos aukštosios mokyklos ir darbdaviai padeda piliečiams išvengti mobilizacijos. Apie tai interviu „My-Ukraina“ pasakojo Sausumos pajėgų rezervistų tarybos vadovas Ivanas Tymočko. Pasak jo, Ukrainai mobilizacijos srityje reikėtų sutvarkyti tam tikrus dalykus, ypač susijusius su rezervacija ir aukštuoju mokslu. I. Tymočko sako, kad kai kurie Ukrainos universitetai piktnaudžiauja galimybe į mokymus priimti šaukiamojo amžiaus studentus.

Pasipiktinusi Ukrainos miesto Dnipro gyventoja nufilmavo vaizdo įrašą, kuriame parodė savo 86 metų močiutei įteiktą kariuomenės šaukimą.  „Aš tiesiog ištikta šoko. Šis šaukimas buvo išsiųstas mano močiutei, nes ji turi medicininį išsilavinimą“, – „Telegram“ paviešintame vaizdo įraše sako mergina. Ji paaiškino, kad savo močiutę iš Bachmuto, Rytų Ukrainos, išsivežė 2022 m. kovą. Šeima persikėlė į Dniprą, čia jie turi laikiną registraciją.

Kariuomenės dalinių, kurie dislokuoti Ukrainos rytuose, gretose „katastrofiškai trūksta žmonių“, o vidutinis karių amžius kai kuriose brigadose siekia 54 metus, pareiškė Ukrainos prezidento administracijos patarėjas Serhijus Leščenka. „Kariuomenė turi permąstyti savo požiūrį, nes tai, ką girdime, nėra normalu. Negali šalis kariauti su 54-erių šturmuotojais.

Rusijos mobilizuotų karių giminaičiai paskelbė manifestą prieš neterminuotą mobilizaciją Rusijoje. Jų kreipimasis buvo paskelbtas „Telegram“. Kreipimesi mobilizuotųjų šeimos teigia, kad Rusija „atsuko nugarą tiems, kurie pirmieji atsiliepė į jos pagalbos šauksmą“. Artimieji renka parašus dėl okupantų grąžinimo namo ir tarnybos termino nustatymo. „Pasirodo, mes nesame nei rinkėjai, nei piliečiai, o gal apskritai nesame žmonės... Mus išduoda ir naikina mūsų pačių žmonės.

Rusų okupantai pradeda pavargti nuo karo Ukrainoje ir ima skųstis represijomis. Tai liudija pasiklausyti karių telefoniniai pokalbiai, kurių detalėmis dalijasi „Associated Press“. Artėjant antrajai karo žiemai, kuomet tęsiasi karo veiksmai, kartu daugėja ir rusų karių, norinčių pabėgti iš fronto.

Nuo karo pradžios, vengdami šaukimo į kariuomenę, iš Ukrainos pabėgo beveik 20 000 vyrų, atskleidė BBC. Kai kurie jų, norėdami palikti šalį, plaukė pavojingomis upėmis. Kiti tiesiog išėjo, bandydami kirsti sieną savo kojomis, kartais sėkmingai, o kartais ne. Kyjivas patvirtino, kad dar 21 113 vyrų bandė pabėgti, bet buvo sugauti Ukrainos valdžios institucijų. Po Rusijos invazijos daugumai 18–60 metų amžiaus vyrų buvo uždrausta išvykti iš šalies.

Rusijos Federacija nori sugriežtinti bausmes vengiantiems mobilizacijos ir kariams savanoriams, kurie savo pareigas atlieka „netinkamai“. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai. „Rusijos vyriausybė svarstė pataisas, kurios sugriežtintų bausmes tiems, kurie vengia mobilizacijos, taip pat savanoriams kariams, kurie „netinkamai“ atlieka savo pareigas“, – rašoma pranešime.