Vyriausybės nutarimo projekte teikiami siūlymai, kad nuo rugsėjo 13 d. neturintiems galimybių paso gyventojams asmens sveikatos priežiūros paslaugos, išskyrus būtinąją pagalbą, nebūtų teikiamos.
Projektą lydinčiuose dokumentuose nurodoma, kad sveikatos priežiūros įstaigos yra padidintos rizikos zonos, kadangi jose lankosi sutrikusios sveikatos asmenys: „Operacijų vadovo sprendimu bus nustatoma, kad įėjimas į sveikatos priežiūros įstaigas planinėms paslaugoms gauti galimas tik turint neigiamą 48 val. testą, persirgus ar pasiskiepijus. Būtinai pagalbai ši nuostata negalios. Vyriausybė užtikrins nemokamą testavimą sveikatos paslaugų suteikimui.“
Portalas tv3.lt primena, kad prieš atliekant operacijas pacientai ir dabar jau kuris laikas turi atlikti testą. Tiesa, neseniai tvarka pakeista, kad tyrimo nereikia persirgusiems ir pasiskiepijusiems asmenims.
Paprašytas detalizuoti, ar kalbama tiek apie mokamas, pavyzdžiui odontologiją, tiek nemokamas paslaugas, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kol kas jokių detalių pateikti negalėjo.
„Šitiems dalykams dar rengsime [tvarką], užtat turime ir atskirą protokolą, kad Sveikatos apsaugos ministerijai turime numatę [laiko] iki rugsėjo 6 d., kad pasirengtume visas teisines prielaidas, kaip tas turėtų reguliuojama. Taigi į tokius detalesnius klausimus galėsime atsakyti vėliau“, – sakė jis po Vyriausybės posėdžio.
Kelias į medikų ir pacientų supriešinimą
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Astafjeva įsitikinusi, kad jei tokie planuojami sprendimai išvys dienos šviesą, tai tik dar labiau neišvengiamai supriešins pacientus su medikais.
„Vėl liks kalti gydytojai, nes pacientas nepateko, jei jam būklė pablogėjo, o medikai sakys, kad negali priimti, nes pagal įsakymą žmogus neturi 48 val. galiojančio PGR testo“, – sakė A. Astafjeva.
„Vėl liks kalti gydytojai, nes pacientas nepateko, jei jam būklė pablogėjo, o medikai sakys, kad negali priimti, nes pagal įsakymą žmogus neturi 48 val. galiojančio PGR testo. Papildomai gydymo įstaigos turės kiekvienu atveju tikrinti sistemoje, ar asmuo skiepytas, ar turi galimybių pasą, nes ne kiekvienas turės su savimi tai patvirtinančius dokumentus. Tam reikės skirti papildomai resursų. Taip, yra išimtis teikiant skubiąją pagalbą.
Mes, šeimos gydytojai, susiduriame su mažiau ūmiais atvejais, kai pagalbą galima gauti per parą. Bet, įsivaizduokime, pacientui sutino koja, o mes sakome, kad nueitų pasidaryti testą, o kur tą padaryti, kada, kiek laiko tai užtruks, niekas nežino. Taigi tai vėl bus eilinis supriešinimas“, – konstatavo ji.
Pašnekovė pažymėjo, kad šeimos gydytojai jau įdėjo daug darbo skatinant pacientus skiepytis ir toliau tą darys, bet tokie ribojimai kelia daug klausimų.
Taps dar vienu pretekstu neiti pas gydytojus
Pašnekovė sutiko, kad ateityje kaip tik užleistų būklių pacientų gydymas gali atsieiti daugiau, nei šiuo metu būtų galima nauda įvedus tokį ribojimą.
„Mes matome pacientus, kurie ir taip per karantiną turi užleistą sveikatos būklę. Jie jau nesikreipė į gydymo įstaigą, o dabar atsirastų dar vienas pretekstas neateiti – nes testo neturiu ar nepasiskiepijau, nes galbūt negaliu pasiskiepyti ar neturėjau galimybių ir panašiai“, – kalbėjo ji.
Profesinės sąjungos atstovė teigė, jog pacientai bijo lankytis gydymo įstaigose, nors ir akcentuojama, kad čia laikomasi infekcijų kontrolės, reguliuojami srautai.
Gydymo įstaigos jau yra įdėjusios nemažai pastangų, kad pacientui būtų saugu čia ateiti: „Mes ir dabar rūšiuojame turinčiuosius simptomų nuo visų kitų. Vadinasi, dabar turėsime atskirti dar ir neskiepytus asmenis. Reikės papildomo laiko patikrinti, ar asmuo skiepytas, nes šiuo metu registruojant vizitui negalima to fakto patikrinti.“
Teks tikrintojų funkcija
Ji priminė, kiek ir taip pirminiame lygyje yra darbo, o dabar dar kils papildomų kliūčių.
„Registratūros darbuotojas turės jungtis, greičiausiai jis tų duomenų nemato, tada turės kiekvienas medikas jungtis, tikrinti. Nes tokios informacijos pirminis lygis, ar mūsų pacientai skiepyti, neturime, tai ką mes darysime, kai reikės tikrinti kiekvieną besikreipiantį?
Jei reikės nuskanuoti QR kodus, tai įstaigos ir išlaidų patirs. Kiek kils konfliktų, kodėl greitai netikrina pacientų, kodėl neteikia paslaugos ir panašiai. Kiek yra vyresnio amžiaus žmonių, kurie neturi jokių dokumentų ir sakys – tai jūs patikrinkit. Ir tada visos gydymo įstaigos patirs dar didesnį krūvį, nes turėsime vykdyti tikrintojo funkciją“, – įspėjo šeimos gydytoja.
Neaiški ir tvarka dėl ligos išmokų
Pašnekovė vylėsi, kad dar pavyks turėti dėl to kokią diskusiją su Sveikatos apsaugos ministerija, mat kol kas dėl to tartasi su šeimos gydytojus atstovaujančia organizacija nebuvo.
Ne mažiau problemų A. Astafjeva įžvelgia ir dėl ruošiamų įstatymo pataisų nemokėti ligos išmokų, jei koronavirusu susirgs neskiepytas žmogus.
„Ir vėl bus šeimos gydytojai atsidurs konfliktinėse situacijose, kai pacientai klaus, kodėl jūs man neduodat nedarbingumo, ką man daryti, kodėl nemokami pinigai? Sakys, kad aš sergu, moku mokesčius, man tai priklauso. Ir medikui vėl reikės aiškinti, kodėl to negaliu daryti. Bus išliejamas didžiulis nepasitenkinimas šeimos gydytojo ar kito gydytojo atžvilgiu.
Gal bus susitarimai, kad mes tik išduosime pažymėjimus ir „Sodra“ spręs, kam ką apmokėti, bet apie tai su mumis irgi nebuvo kalbėta“, – dėstė gydytoja.
Ji pridūrė, kad šeimos gydytojams neabejotinai svarbi pacientų sveikata, kad jie laiku gautų pagalbą. Be kita ko, skatina skiepytis visus pacientus, nes tik taip galima suvaldyti šią situaciją.
Priemonės ne tik pateisinamos, bet skatintinos
Savo ruožtu Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė šiuo klausimu buvo daug kategoriškesnės nuomonės apie paruoštą ribojimų paketą. Jos įsitikinimu, tokios priemonėmis ne tik pateisinamos, bet ir turi būti skatinamos.
„Iš tikrųjų manau, kad Vyriausybė atsakinga už visą visuomenę, ne tik už vieną jos dalį. Ir norėtųsi, kad drąsiau elgtųsi ir ryžtingiau, sektų galbūt kaimyniniu Latvijos pavyzdžiu, kad nesiskiepijantys žmonės gali būti atleidinėjami iš darbo ir su visomis kitomis pasekmėmis.
Žmonės, kurie nusprendžia kažką daryti, turi ne tik teises, bet ir atsakomybes, o mūsų erdvėje šie punktai kažkaip yra pamirštami ir visiškai ignoruojami. Negana to, Vyriausybė pataikauja šiems žmonėms. Tai norėtųsi, kad mažiau to būtų ir tie, kurie yra sąmoningi, būtų valstybės prioritetas“, – dėstė ji.
Neturintieji galimybių paso kelia riziką
Anot LMS atstovės, yra du būdai pasiekti tikslą – arba skatinti žmones per sąmoningumą, arba bauginti.
„Kadangi bauginimai nelabai padeda, reikia skatinti per sąmoningumą, kad skiepas visgi yra privalumas ir žmogus, kuris saugo save ir savo aplinkinius, būtų labiau vertinamas, negu tas, kuris nesaugo.
Ir jeigu žmogui rūpi jo sveikata, jis ras būdų, kaip patekti pas gydytoją. Ir tas būdas yra labai paprastas. Jei jis pats save gydo ir žino geriau negu gydytojas, tai tegu ir pats save gydo“, – pabrėžė A. Gerliakienė.
Anot medikės, rizika šiuo atveju būtų ne sumažinti sveikatos paslaugų prieinamumą, bet kad žmogus atėjęs į gydymo įstaigą užsikrėtęs ar nežinantis, kad yra užsikrėtęs, gali užkrėsti visus kitus, kurie yra šalia.
„Jeigu žmogui rūpi jo sveikata, jis ras būdų, kaip patekti pas gydytoją“, – sakė A. Gerliakienė.
„Žinome, kad dalis serga ir pasiskiepijusių žmonių, tai kuo jie kalti? Kodėl turi būti skatinami tie žmonės, kurie neatsakingi. Reikia saugoti tuos, kurie dirba kurie sąmoningi, tuos, kurie yra pilietiški, juos reikia saugoti, nes tai yra vertybė“, – savo nuomonę dėstė ji.
Abejoja, ar priims ribojimus
Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras taip pat sutiko, kad nepasiskiepijusieji ir nepersirgę asmenys į gydymo įstaigą turėtų patekti turėdami neigiamą COVID-19 testą. Visgi jis teigė abejojantis, kad tokie ribojimai būtų priimti.
„Tai dar yra prielaida, bet jei šis nurodymas bus priimtas, ypač kalbant apie stacionarines paslaugas, tai nėra gerai, nes lėtinės būklės gali paūmėti. Bet manau, kad toks sprendimas nebus priimtas“, – sakė jis.
Kita vertus, poliklinikos vadovas pabrėžė, kad ir paskiepytieji neturi rizikuoti, kad nebūtų užkrėsti, todėl ir tokie ribojimai turėtų motyvuoti aktyviau skiepytis.
„Kadangi administruojame LITEXPO vakcinacijos centrą, šiandien matome suaktyvėjusį besiskiepijančių asmenų srautą. Ir vakar buvo 1000 daugiau žmonių nei prieš savaitę. Manau, kad žmonės, kurie iki šiol abejojo, pasiskiepys. Ir jei toliau taip vakcinuosis, mes pasieksime 70 proc. ir daugiau ir nepatogumas galimybių pasui – testavimasis – nebus įvestas šioms paslaugoms“, – sakė K. Štaras.
Teisininkas mato galybę spragų
Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė taip pat teigė stipriai abejojantis, kad dabartinis Vyriausybės pasitarime svarstytas dokumentas galėtų išvysti dienos šviesą.
„Bent kol kas tame nutarime neradau tokių dalykų, ar tie testai bus apmokami, ar ne [galimybių pasui sveikatos paslaugoms gauti]. Apskritai susidaro toks įspūdis, kad tos visos tvarkos, apie kurias ministerija garsiai kalba, jų, visų pirma, dar nėra. Yra rašytiniai projektai, o kiti tik ministerijos galvose.
Antras dalykas, ar tie projektai bus tokie, kokie yra pristatyti Vyriausybės pasitarime, labai abejoju. Nes skaitant tuos projektus matosi akivaizdžios teisinio reguliavimo spragos ir akivaizdus ydingas teisinis reguliavimas. Manau, kad toks tekstas tikrai nebus priimtas pirmadienį“, – kalbėjo jis.
„Skaitant tuos projektus matosi akivaizdžios teisinio reguliavimo spragos ir akivaizdus ydingas teisinis reguliavimas“, – sakė I. Vėgėlė.
Jis teigė, kad iš esmė susidaro toks įspūdis, kad tai greičiau pandemijos valdymo instrumentas: „Panašu, kad tai žmonių skatinimas skiepytis iki rugsėjo 13 d. darant spaudimą, grasinant kažko neteikti arba riboti žmonių teises ir laisves.“
I. Vėgėlė pridūrė, kad grupė asmenų, kuriai ruošiamasi įvesti ribojimus, kelia labai daug klausimų.
„Paslaugos, kurioms pasirinkta įvesti ribojimus, toks įspūdis, kad ne visos pataiko į tą tikslą, kuris skirtas pandemijai mažinti arba gerinti visuomenės sveikatą. Ar etiška taip elgtis, gąsdinti žmones? Tokia yra politika, ne man vertinti, bet teisiškai tokiais ribojimais labai abejoju, nes kai kurie dalykai per daug akivaizdžiai pažeistų konstitucines teises ir laisves“, – apibendrino teisininkas.