Jis socialiniame tinkle pastebėjo sulaukiantis nemažai privačių žinučių su klausimais apie skiepus, jų sukeliamas pašalines reakcijas, apie atliekamus antikūnų testus, jų reikšmes, mat žmonės juos darosi, bet niekas atsakymo jiems nepakomentuoja.
Antikūnų kiekybiniai testai, kaip pasiruošti skiepui ir ko nedaryti, nėštumas ir skiepai – pastebėjimais apie visa tai Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro vyresnysis gydytojas otorinolaringologas dr. D. Rauba sutiko pasidalinti ir su portalo tv3.lt skaitytojais.
„Atrodė, kad karštis, gera vasara virusui neleis daugintis ir plisti, todėl bent iki rudens galėsime savęs visai neriboti, o dar ir kaukių dėvėjimas uždarose patalpose išliko privalomas, ko nebuvo praeitą vasarą. Optimizmo buvo, tačiau nerimą kėlė tai, kad atsiranda pavojingos, labiau virulentiškos ir lengviau plintančios viruso atmainos, kurios jau puolė ir jaunus žmones, sukeldamos jiems sunkesnius simptomus, nei pradinis COVID virusas.
Nerimą kėlė ir tai, kad vakcinuotis panoro mažiau nei pusė mūsų gyventojų, o dar labiau kėlė nusistebėjimą, kad mūsų senoliai gana atsainiai ir senamadiškai pažiūrėjo į šią riziką ir dalis jų atsidūrė aršioje kritikų prieš vakcinas grupėje. Taip pat pastebėjau, kad net tie, kurie pasiskiepijo, daugelį savo dabartinių ligų simptomų, sveikatos problemų atsiradimą sieja su vakcina nuo Covido: skaudėjo tik petį, o dabar visą kūną, negyja kaulų lūžimas, nebeturiu visai sveikatos, sąnarių skausmai paaštrėjo, gerklę peršti ištisai, krenkščiu ir t.t. Žodžiu, jei iki vakcinos dar judėjo kažkiek, tai po jos, jau viskas eina tik blogyn“, – rašė jis.
Kiekybinis antikūnų tyrimas
Pirmiausia gydytojas aptarė kiekybinį SARS-CoV-2 IgG antikūnų prieš S baltymo receptorių sujungiantį domeną tyrimą prieš ir po vakcinos.
„Viena rašo: „Pas mane po vakcinos 4 tūkst., pas kolegą 14 tūkst. ar dar daugiau. Arba praėjus keliems mėnesiams po vakcinos pas vieną 3 tūkst., o pas kitą – tik 190. Visada žiūrėdami į tokį tyrimą atkreipkite dėmesį į tyrimo normos ribas. Vienose laboratorijose atliktų antikūnų teigiama apatinė norma yra >0.7, kitų >50, kitų – dar daugiau.
Jei antikūnų skaičius yra didesnis nei minimali norma – tai, vadinasi, jų yra pakankamai. Taigi aš paskiepytas „Pfizer-BioNTech“ vakcina du kartus sausio mėn. Balandžio mėnesį (3 mėn. po vakcinavimo) AK kiekis pas mane buvo 4080 kAU/L (norma virš 50) – tai 80 kartų daugiau nei minimali norma.
Dabar pakartotinai atliktas tyrimas, praėjus 6 mėn. po antros vakcinos dozės, – atsakymas 1787AU/ml (kitokie matavimo vnt. nei balandžio mėn., tai negalima absoliučiai lyginti, bet žiūrim į normą – virš 50). Tai 35 kartus viršija minimalų skaičių.
Taigi santykinis antikūnų skaičius mažėja, bet jis dar daug kartų viršija minimalias vertes, o dar neužmirškime apie ląstelinį imunitetą, jo atmintį, kurio paprasti klinikiniai tyrimai neparodo, bet kuris yra gal net svarbesnis prisimenant anksčiau persirgtas ligas ir skiepus“, – dėstė jis.
Kaip elgtis prieš skiepą ir po jo?
„Kadangi atvejų skaičius didėja ir jau stipriai viršija praeitos vasaros šio laiko skaičius, tai aš visgi tikiu sveiku žmonių protu, kurie delsė, galvojo, kad virusas savaime išnyks, kad neapsimoka vasarą skiepytis, kai dar liga toli, palauksiu rudens – ilgiau veiks vakcina, užteks antikūnų iki kito pavasario ir jie per rugpjūtį–rugsėjį pasiskiepys.
Yra daug abejonių dėl pašalinių skiepų reakcijų, visokių mitų, ką vartoti, kaip elgtis prieš skiepą ir po, ką daryti sunkiomis ligomis sergantiems, nėščioms ar planuojančioms pastoti moterims. Tad surinkau visiems prieinamą medžiagą, ją suvirškinau ir bandau pateikti jums“, – rašė D. Rauba.
Toliau jis pateikia ilgą sąrašą patarimų, kaip pasiruošti skiepams ir kaip elgtis jį gavus:
1. Skiepijimosi dieną dėvėti rūbus trumpomis rankovėmis, kad būtų lengvai pasiekiamas petys ir deltinis raumuo.
2. Jei buvote paskiepyti bet kokiu kitu skiepu nuo kitų ligų, palaukite 14 d. iki COVID-19 skiepo, taip pat, pasiskiepijus prieš COVID-19, 14 d. nesiskiepykite skiepais nuo kitų ligų. Yra išimčių. Pavyzdžiui, jūs užmynėte ant surūdijusios vinies ir jums skubiai reikalingas antitetaninis (nuo stabligės) serumas, taip pat jei įkando laukinis gyvūnas ir jums reikalinga vakcina nuo pasiutligės – būtina gauti šias vakcinas iš karto, nors nepraėjo 14 d. po COVID-19 skiepo.
3. Jei vakcinos tipas (pvz. „Pfizer“, „AstraZeneca“) reikalauja antro skiepo, būtina jį gauti, net jei po pirmo skiepo buvo kažkokios pašalinės reakcijos. Jei pašalinės reakcijos buvo labai sunkios, tai prieš antrą vakciną reikia pasitarti su savo gydančiu gydytoju. Nepasiskiepijus antrą kartą, gali būti gaunamas per silpnas organizmo imuninės sistemos atsakas. Yra įrodymų, kad persirgusiems COVID-19 pirma vakcinos dozė jau veikia kaip antra skiepo dozė, bet kol tai nėra priimta visuotinai – skiepykitės antrą kartą.
4. Žmogus laikomas pilnai vakcinuotas praėjus 2 savaitėms po antro skiepo („Pfizer-BioNtech“ ar „Moderna“) arba 2 savaitėms po vienos „Janssen“ vakcinos. Kol nepraėjo 2 sav., reikėtų laikytis visų atsargumo priemonių tam, kad neapsikrėstume COVID-19 virusu.
Rekomenduoja nenutraukti gydymo vaistais
5. Daugumai pacientų yra rekomenduojama nenutraukti gydymo vaistais, kuriuos naudoja gydant lėtines ligas (vaistų nuo spaudimo, diabeto, astmos ir kt.). Jei hormoniniai preparatai (prednizolonas, medrolis) naudojami lėtinėms ligoms – jų nutraukti nereikėtų, bet jei planuojate juos pradėti vartoti dėl atsiradusio nugaros ar sąnarių skausmo, rekomenduojama tai daryti po skiepo.
Priešvėžinė terapija (hemoterapija, biologinė terapija), imuninę sistemą slopinantys preparatai (imunosupresantai), preparatai skiriami gydyti reumatines ligas, neturėtų būti nutraukiami prieš skiepijantis.
6. Nerekomenduojama PROFILAKTIŠKAI, kad būtų silpnesnės šalutinės reakcijos, prieš skiepijantis vartoti nereceptinių vaistų (ibuprofeno, paracetamolio, aspirino) uždegimui ir skausmui mažinti. Nėra tyrimų, kaip šie vaistai veikia organizmo atsaką į pačią vakciną, todėl gali būti, kad jie šį atsaką sumažins.
Jei priešuždegiminiai vaistai naudojami pastoviai sergant tam tikromis ligomis (reumatologiniai susirgimai, širdies-kraujagyslių sistemos susirgimai), jų nutraukti prieš skiepą nereikėtų. Taip pat nerekomenduojama prieš skiepą profilaktiškai vartoti antihistamininių (vaistų nuo alergijos) preparatų, nes nėra įrodymų, kad tai padeda sumažinti stiprias alergines reakcijas po vakcinos. Taip pat jie gali prislopinti alerginius simptomus po skiepo, todėl bus sunkiau diagnozuoti alerginę reakciją ir laiku paskirti reikiamą gydymą.
7. Jei po skiepo labai stipriai skauda dūrio vietą, skauda sąnarius, krečia šaltis, pakilo aukšta temperatūra – tada rekomenduojama išgerti ibuprofeno arba paracetamolio. Neužmirškite, kad pašalines reakcijas sukelia organizmo imuninės sistemos atsakas ir didesnis atsakas sukelia daugiau pašalinių reakcijų. Jei po pirmos dozės buvo pašalinės reakcijos, tai antrą dozę pasirinkite taip, kad po jos turėtumėte galimybę vienas arba dvi dienas pabūti namuose (pvz., pasiskiepyti penktadienį).
8. Prieš skiepijimąsi vartokite daugiau skysčių, gerai pavalgykite, išsimiegokite – tai sumažins ir pašalinių reakcijų poveikį, o esant vandens trūkumui ir kraujas darosi tirštesnis, atsiranda didesnė rizika krešuliams susidaryti. Venkite vartoti alkoholį bent kelias dienas prieš skiepą, nes tai sukelia ne tik organizmo dehidrataciją (didėja krešulių susidarymo rizika), bet ir apsunkina kepenų veiklą bei susilpnina imuninę sistemą, gali išprovokuoti didesnes pašalines reakcijas.
Nėra ryšio, kad žmonėms, kurie alergiški maisto, aplinkos alergenams, būtinai išsivystys alerginė reakcija į skiepą. Alergiją turintiems pacientams siūloma po skiepo pasilikti iki 30 min stebėjimui skiepijimosi vietoje. Anafilaksinės reakcijos dažniausiai išsivysto per pirmas minutes.
9. Kadangi gali keletą dienų skaudėti ranką dūrio vietoje, tai prašykite, kad skiepą suleistų į ne dominuojančios rankos petį.
10. Jei anksčiau po skiepų yra išsivysčiusios stiprios pašalinės ar alerginės reakcijos, reikia pasitarti su gydančiu gydytoju dėl vakcinos prieš COVID-19. Jei buvo reakcija į gyvą vakciną, reikėtų rinktis mRNR pagrindu pagamintas vakcinas.
11. Dieną prieš ir po skiepo reikėtų vengti sunkių fizinių treniruočių.
12. Rekomenduojama vartoti vitaminų A ir D, jei jų yra nepakankamas kiekis, nes tyrimais įrodyta, kad po gripo skiepų organizmas geriau sureaguoja, kai šių vitaminų pakanka.
13. Jei sunkiai sirgote COVID-19 ir ligoninėje buvote gydyti monokloniniais antikūnais ar kraujo plazma, rekomenduojama 90 dienų pertrauka iki pirmo skiepo.
14. Negalima skiepytis, jei skiepijimosi dieną karščiuojate, jaučiate peršalimo simptomus, nes tai gali būti COVID-19 ligos simptomai.
Nėščiosioms primygtinai rekomenduoja skiepytis
15. Nėra mokslinių įrodymų (bus žmonių, kurie įdės iš dangaus trauktus įrodymus), kad skiepai nuo COVID-19 sukelia nevaisingumą. Nėštumo metu padidėja rizika susirgti COVID-19 infekcija, ypač sunkesne jos forma, todėl nėščioms moterims rekomenduojama skiepytis.
Nėščioms moterims patariama skiepytis „Pfizer-BioNtech“ ar „Moderna“ vakcinomis, nes daugiausia šia vakcina yra paskiepyta nėščių moterų JAV (virš 130 000; Škotijoje iki gegužės – 4000) ir nebuvo jokių pavojingų reakcijų, galėjusių sukelti nėštumo komplikacijų. Jei maitinate krūtimi, vakcinuotis taip pat galima, nes vakcinos sudėtinės dalys nepatenka kūdikiui per pieną.
Norint visiškai atmesti bet kokias galimas rizikas nėštumui ir vaisiui, rekomenduojame geriausiai skiepytis antrą arba trečią nėštumo semestrą, tačiau, kad būtų pavojinga skiepytis pirmas 12 sav. – nėra duomenų. Taip pat svarbus klausimas: jei prieš nėštumą moteris buvo paskiepyta „AstraZeneca“ vakcina, o po to pastojo, kokią vakciną rinktis antrai dozei? Rekomenduojama skiepytis tos pačios kompanijos vakcina, nes tik antra dozė pilnai apsaugo nuo sunkių ligos komplikacijų. Yra studijų, kurios jau tyrė žmones gavusius skirtingų tipų vakcinas ir nerasta, kad tai nesaugu, tačiau pastebėta, kad gavus skirtingas vakcinas buvo daugiau trumpai trunkančių pašalinių reakcijų.
16. Ir pabaigai. „Pfizer-BioNtech“ ir „Moderna“ vakcinos yra mRNR vakcinos, todėl savyje neturi gyvų virusų ir todėl negali sukelti COVID-19. mRNR vakcinos negali paveikti mūsų genų ar DNR, nes mRNR nepatenka į ląstelės branduolį, kur mūsų DNR yra saugoma.
„Gal daug kam, kas dar abejoja arba planuoja, bet bijo skiepytis bus lengviau apsispręsti, bus mažiau šundaktariškų patarimų ir visokių apsisaugojimo nuo skiepų pašalinių reakcijų, kurios būna prie visų skiepų, ypač jei skiepas padarytas gyvų virusų ar bakterijų pagrindu“, – pridūrė gydytojas.
