laima liucija andrikienė

Seimo pirmininkė penktadienį pareiškė užuojautą dėl politikės Laimos Liucijos Andrikienės tėčio mirties. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarei, politikei, Europos Audito Rūmų atstovei Laimai Liucijai Andrikienei dėl tėčio politinio kalinio Marcelino Galdiko mirties, rašoma pranešime.

Seimas antradienį pritarė Užsienio reikalų komiteto pirmininkės konservatorės Laimos Liucijos Andrikienės kandidatūrai į Europos Audito Rūmus.  Už balsavo 111 Seimo nariai, prieš ir susilaikė po vieną.    Politikė į šią poziciją deleguojama gegužę pasibaigus buvusio šalies atstovo Rimanto Šadžiaus kadencijai.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovė konservatorė Laima Liucija Andrikienė sako, kad Europos Komisijos (EK) išaiškinimas dėl Kaliningrado tranzito yra kompromisinis, o šiuo metu Europos valstybėms svarbiausia laikytis vienybės ir nepadėti Rusijai skaldyti demokratinės bendruomenės. „Pirma, niekam neturėtų kilti abejonių, kad Lietuva savo nuosekliais veiksmais telkdama partnerius prieš Rusijos brutalią agresiją Ukrainoje griežtai pasisako už tolesnį sankcijų Rusijai stiprinimą.

Ilgai laukta atomazga: iš Briuselio Lietuva gavo nurodymą atnaujinti sankcionuotų prekių tranzitą į ir iš Kaliningrado. Tiesa, krovinius rusai galės vežti tik geležinkeliais, ne vilkikais. Europos Komisijos išaiškinime atsiranda ir kvotos:  rusai negalės prekių per musu šalį gabenti daugiau nei iki sankcijų. Opozicija jau dabar kala prie kryžiaus Lietuvos užsienio politiką, neva sąjungininkų akyse gavome dar ir nepatikimų partnerių etiketę.

Vakarų pasaulis turi padaryti viską, kad demokratija laimėtų, nes dabartinis laikotarpis apspręs gyvenimą dešimtmečiams į priekį, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovė Laima Liucija Andrikienė Vilniuje vykstant konferencijai su JAV, Taivano, Ukrainos ir kitų pasaulio valstybių atstovais.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su naująja Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininke konservatore Laima Liucija Andrikiene. Pasak prezidento atstovo spaudai Rido Jasiulionio, valstybės vadovas su Seimo komiteto pirmininke aptars „vieningos, konsensusu paremtos Lietuvos užsienio politikos vykdymą“. L. Andrikienė URK vadovo poste pakeitė atsistatydinusį kitą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narį Žygimantą Pavilionį.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nariai trečiadienį nauja komiteto vadove išrinko konservatorę Laimą Liuciją Andrikienę. Jos kandidatūrai pritarta vienbalsiai. Galutinį sprendimą dėl naujo komiteto pirmininko skyrimo priims visas Seimas. Naujas URK pirmininkas renkamas po to, kai jo vadovas Žygimantas Pavilionis, paragintas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, pasitraukė iš pareigų.

Konservatorių siūloma kandidatė į Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkus Laima Liucija Andrikienė teigia pasigendanti bendro sutarimo užsienio politikoje. Ji tvirtino, kad jeigu bus paskirta, pirmiausia jo sieksianti ir komiteto darbe. „Konstruktyvus, pozityvus darbas. Ne Seimo Užsienio reikalų komitetas daro užsienio politiką Lietuvoje.

Įtampa Lietuvos ir Baltarusijos santykiuose toliau tvyro. Minsko režimas kreipėsi į Lietuvą prašydamas apklausti prezidentą Valdą Adamkų dėl galimo dalyvavimo baltarusių genocide, į Lietuvą pro Baltarusijos sieną pradėjo plūsti nelegalūs migrantai, o iš lėktuvo pagrobtas Ramanas Pratasevičius vis dar nelaisvėje. Ekspertai teigia, kad Minskas naujais savo veiksmais pramuša vieną dugną po kito, o silpna Vakarų reakcija gali iššaukti dar ne vieną provokaciją.

Baltarusija nori apklausti prezidentą Valdą Adamkų dėl dalyvavimo baltarusių genocide, Aliaksandras Lukašenka šalį pavertė praktiškai kalėjimu, kai iki minimumo sumažino galimybę baltarusiams išvykti iš šalies, o Lietuvai Minsko diktatorius grasina nelegalių migrantų antplūdžiu. Ko galime tikėtis ateityje iš Aliaksandro Lukašenkos ir jo režimo. Apie tai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuos politologas Vytis Jurkonis ir Seimo narė Laima Liucija Andrikienė.

Ne visi Lietuvos deleguoti politikai į Europos parlamentą gali pasidžiaugti dideliais turtais. Iš 11 europarlamentarų tik dviejų turtas yra milijoninis, rodo naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys.  Turtingiausias europarlamentaras – multimilijonierius Antanas Guoga. Kartu su žmona Aiste A. Guoga 2017 m. deklaravo turto už daugiau nei 31,7 mln. eurų, 4,04 mln. eurų jų sudaro skolos, o daugiausiai turto A. Guoga turi akcijose – 24 mln. eurų. Per metus šeimos turtas išaugo 3 mln.

Europos Parlamento narė Laima Liucija Andrikienė teigia, kad Europos Parlamentas ir kitos ES institucijos turėtų siekti ES viduje nustatyti bendras taisykles, reglamentuojančias ES šalių ginkluotės pardavimą trečiosioms šalims.

Per rinkimus, vykstančius Lietuvoje, rinkėjai jau ne pirmą kartą turi teisę reitinguoti partijų sąrašus. Ir šia teise naudojasi gana aktyviai, nors reikšmingų pokyčių retai kada pavyksta pasiekti. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Europos Parlamento (EP) rinkimų biuletenių, kuriuose nurodyti pirmumo balsai, rasta gana daug - vidutiniškai 75 proc. balsavusių žmonių reitingavo pasirinktos partijos kandidatus.

Trečiadienį kalbėdamas Europos Parlamente Strasbūre, Čekijos ministras pirmininkas Mirekas Topolánekas patikino, jog šios šalies parlamento pareikštas nepasitikėjimas jo vyriausybe nesukliudys sėkmingam Čekijos pirmininkavimui ES Tarybai. Tai politikas sakė pristatydamas kovo 19-20 d. surengto Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo rezultatus. M. Topolanekas pasidžiaugė, jog šiame susitikime sutarta skirti 400 mlrd. eurų (arba 3,3 proc. ES BVP) ekonomikos gaivinimui.

Rinkimai į Europos Parlamentą vyks kitų metų birželio 7 dieną. Seimas antradienį priėmė nutarimą, kuriuo nustatė rinkimų į EP datą. Rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje vyksta sekmadienį, kuris yra tuo pačiu laikotarpiu, kai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vyksta rinkimai į Europos Parlamentą. Rinkimų datą skelbia Seimas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki nurodyto laikotarpio sekmadienio. Europarlamentarai renkami 5 metų kadencijai.

Vilniuje nuo pirmadienio tris dienas viešinti Europos Parlamento santykių su Baltarusija delegacija su šios šalies opozicija bei Lietuvos politikais ir visuomenininkais aptars padėtį po Baltarusijos parlamento rinkimų. ES politikos Baltarusijos atžvilgiu pokyčius po rugsėjo pabaigoje vykusių Baltarusijos parlamento rinkimų EP delegacija pirmadienį aptars su nevyriausybinių organizacijų, skatinančių demokratinius procesus Baltarusijoje, atstovais.

ES taikomos sankcijos užsienio šalims bus veiksmingos tik tuomet, kai Sąjungos narės laikysis vienodo požiūrio ir nedarys kompromisų vardan savo prekybinių ar ekonominių interesų.

Pekino olimpiada yra gera proga dar kartą atkreipti dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje, įsitikinusi Europos Parlamento narė dr. Laima Liucija Andrikienė. Interviu Eltai politikė pažymėjo, kad Kinijos valdžios veiksmai žmogaus teisių srityje neturi nieko bendra su olimpine dvasia, todėl jau pats sprendimas rengti olimpines žaidynes Pekine - kontraversiškas ir skandalingas.

Šią savaitę Europos Parlamento rūmuose Strasbūre vyksta grupė renginių, skirtų Baltarusijos tautinės respublikos paskelbimo 90-osioms metinėms. Ši respublika buvo paskelbta 1918 m. kovo 25 d., baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, o po metų ją palaužė Raudonoji bei Lenkijos armijos. Jubiliejaus proga į Strasbūrą atvyko gausi Baltarusijos opozicijos delegacija. Susitikę su europarlamentarais, svečiai teigė esą pasiryžę sujungti opozicijos jėgas rugsėjį numatytuose šalies parlamento rinkimuose.

Trečiadienio vakarą Briuselyje vykusiame plenariniame posėdyje Europos liaudies partijos nariai Vytautas Landsbergis ir Laima Liucija Andrikienė ragino Europos Parlamentą ryžtingiau reaguoti į nedemokratines apraiškas Rusijoje.

Pirmadienį Strasbūre prasidėjusioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje nutarta atidėti balsavimą dėl padėties Artimuosiuose Rytuose iki liepos mėn. sesijos. Vis dėlto antradienio rytą EP Pirmininkas Hans-Gert Pöttering perskaitys pareiškimą apie pastarojo meto įvykius Palestinoje. Tuo tarpu ketvirtadienio popietę europarlamentarai skirs dėmesio padėčiai Kuboje. Sesijos pradžioje vienos minutės kalbas pasakė ir du Lietuvoje išrinkti europarlamentarai, priklausantys Europos liaudies partijai.