Malkų į ugnį buvo įmetusi ir pati I. Šimonytė, kai pareiškė, jog tikrai teiks atsistatydinimo prašymą po NATO vadovų susitikimo, jei parlamentas nesutiks persikrauti. Tačiau po žlugusio balsavimo premjerė sušvelnino poziciją pasakydama, kad anksčiau leido sau pasakyti per daug ir galutinį sprendimą priima partijos prezidiumas.
Viskas po senovei
Prezidiumas penktadienį pareiškė nepritariantis ministrės pirmininkės ir Vyriausybės atsistatydinimui, nes tai reikštų, kad ji asmeniškai ir instituciškai prisiimtų atsakomybę dėl vyravusios ydingos savivaldybių tarybų narių veiklai skiriamų lėšų naudojimo ir apskaitymo tvarkos.
Ši partijos institucija taip pat pareiškė paramą Vyriausybei tęsiant darbus, teikiant naują kandidatą į švietimo, mokslo ir sporto ministrus bei išsakė pasitikėjimą partijos lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu. Iš Pakruojo skyriaus G. Landsbergiui buvo atskriejęs pasiūlymas pasitikrinti pasitikėjimą partijos suvažiavime.
Konservatorių prezidiumas taip pat pritarė, kad iki kadencijos pabaigos būtų dirbama toje pačioje koalicijoje su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija bei pritarė koalicijos partnerių siūlymui kurti koalicinę tarybą. Koalicinę taryba turėtų sudaryti premjerė I. Šimonytė, G. Landsbergis, Aušrinė Armonaitė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, visų partijų frakcijų seniūnai ir po vieną papildomą frakcijų atstovą.
Tačiau čia pat konservatoriai išstatė ir sąlygas koalicijos partneriams. Jie nutarė, kad svarbios sąlygos tęsti koalicijos sutartį ir Vyriausybės programos įgyvendinimą būtų atsakingo ir subalansuoto 2024 m. biudžeto priėmimas, sklandus karinės infrastruktūros projektų įgyvendinimas, konsensuso ieškojimas mokesčių pertvarkai, savivaldybių veiklos skaidrinimui svarbių projektų priėmimas šioje pavasario sesijoje, desinchronizacija iš BRELL žiedo, principingos, aktyvios, vertybinės užsienio politikos tąsa.
Šiuo savo sprendimus konservatoriai motyvuoja tuo, kad Seime kelią skinasi iniciatyva skaidrinti savivaldybių tarybų narių veiklai skiriamų lėšų apskaitymo tvarką, taip pat tuo, jog Seimas nepalaikė pirmalaikių rinkimų iniciatyvos bei kad nėra kito būdo perkrauti savivaldos.
„Pati Ingrida irgi buvo patenkinta, nereikėjo ten jos įkalbinėti“, – juokėsi vienas politikas iš konservatorių prezidiumo.
Kaip pasakoja konservatorių politikai, iš esmės visi sutarė, kad reikia stabilumo ir ministrų kabineto veiklos tęstinumo, priešingų nuomonių šiuo klausimu nebuvo. Vienintelis šiek tiek kitaip kalbėjęs buvo Andrius Kubilius, kuris vis tiek siūlė grįžti prie valstybinio audito dėl savivaldos lėšų naudojimo, bet iš esmės dauguma prezidiumo narių norėjo kuo greičiau uždaryti temą ir nebegrįžti prie svarstymų.
Tačiau vienas politikas sutiko, kad po visos istorijos konservatoriai ir lyderis G. Landsbergis atrodo prastai, nors apie tai stengtasi nekalbėti: „Aš sutinku, kad mes atrodom blogai, partijos pirmininkas irgi atrodo blogai, bet situacija stabili. Visi supranta, kad buvo sudėtingas taktinis žaidimas, gal chaotiškas, gal pridžiazuotas, gal nepasitarta, bet iš esmės situacija šiuo metu yra stabilesnė nei buvo ir mes turime ją palaikyti. Bet nebuvo tokių, kad sakytų, oi jūs čia durniai. Tikrai ne. Va, aname prezidiumo posėdyje tai buvo, aname buvo karšta, žmonės nepritarė pasirinkta keliui, sprendimui. Šiuo atveju visi vieningi, nes supranta, kas buvo tai buvo“.
Košę užvirė patys
Idėją apie Seimo persikrovimą ir potencialiai galimą Vyriausybės atsistatydinimą, jei paskelbti priešlaikinių rinkimų nepavyksta, paskelbė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis G. Landsbergis. Konservatorių pirmininkas argumentavo, kad visai politinei sistemai reikia persikrovimo dėl savivaldą sukrėtusio čekučių skandalo, kuris palietė ir Vyriausybę, nes ministrų kabinete dirbo trys politikai, kurie anksčiau yra buvę Kauno miesto tarybos nariai ir kurie neturėjo jokio pagrindimo savo išlaidoms, nes to nereikalavo savivaldybės reglamentas.
Visi trys ministrai pasirinko skirtingas išeitis: švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždienienė atsistatydino, finansų ministrė Gintarė Skaistė nutarė grąžinti dalį lėšų, o Liberalų sąjūdžio į Vyriausybę deleguotas kultūros ministras Simonas Kairys nereagavo iš viso.
Konservatoriai skaičiavo, kad priešlaikiniams rinkimams galėtų pritarti vos kelios partijos iš opozicijos, bet manė, kad išloš abiem atvejais: jei rinkimai įvyktų, partija esą būtų spėjusi puikiai pasiruošti, o jei neįvyktų, tuomet galėtų sakyti, kad Seimas suteikė amnestiją visai politinei sistemai čekučių skandale. Po žlugusio balsavimo G. Landsbergis laikėsi šios strategijos, teigdamas, kad Seimas iš esmės paskelbė visuotinę politinės sistemos amnestiją.
„Esminė skirtis tarp to balsavimo, kaip aš vertinu, tai yra arba Seimas nusprendžia, kad jis yra atsakinga institucija, dalyvaujanti situacijos sprendime, arba jis skelbia tam tikrą amnestiją: kitaip tariant, šventesnių čia nėra, Seimas nusprendžia, kad visa situacija yra tinkama ir priimtina ir aš tai pavadinčiau visuotine politinės sistemos amnestija“, - teigė politikas.
Tačiau valdančiosios koalicijos partneriai Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija nesuprato tokios partnerio elgsenos bei argumentacijos ir apskritai buvo šokiruotos dėl vienašališkų konservatorių sprendimų. Partijos lyderių sprendimų nesuprato ir patys konservatoriai: už priešlaikinius rinkimus iš 50 Seimo frakcijos narių balsavo 34 politikai, 14 buvo prieš ir dar 2 konservatoriai susilaikė. Praėjusiame prezidiumo posėdyje netgi kilo konfliktas tarp partijos lyderio G. Landsbergio bei jo senelio, partijos garbės pirmininko Vytauto Landsbergio, mat pastarasis nesuprato, kurių galų reikia mėtyti rinkėjų suteiktą mandatą ir atiduoti valdžią kairiesiems.
