„Siūlome kreiptis į tarybą ir skyrių narius su paraginimu partijos pirmininkui pasitikrinti savo mandatą“, – portalui tv3.lt sakė Pakruojo skyriaus pirmininkė Erika Kižienė.
„Žmonės kalbėjo, kad tokie sprendimai kaip siūlyti Seimo pasileidimą ar Vyriausybės atsistatydinimą nesitariant su partijos skyriais, nediskutuojant, yra gana vienašališki. Manoma, kad esamoje situacijoje tai buvo ne laiku ir nepamatuota. Tai jeigu laikoma, kad Seimui reikėjo pasitikrinti savo mandatą prieš rinkėjus, tai lygiai taip pat pirmininkas turėtų pasitikrinti mandatą prieš skyrių narius“, – teigė skyriaus pirmininkė.
Pasak pašnekovės, pirmininkas pasitikėjimą turėtų pasitikrinti eiliniame partijos suvažiavime, kuris turėtų vykti rudenį.
Dar pirmadienį prieš balsavimą dėl priešlaikinių Seimo rinkimų, G. Landsbergis teigė nesvarstantis apie atsistatydinimą iš partijos pirmininko pareigų, jeigu nutiktų taip, kad didelė dalis konservatorių frakcijos neparemtų pirmalaikių rinkimų.
Antradienį taip ir įvyko: G. Landsbergio idėją parėmė 34 konservatorių frakcijos nariai, 14 balsavo prieš ir 2 parlamentarai susilaikė. Tai buvo galima prognozuoti, nes kai kurie politikai apie nepritarimą tokiai krypčiai kalbėjo visiškai viešai.
„Tokio svarstymo neturiu“, – apie galimybę atsistatydinti teigė konservatorių pirmininkas.
Viskas prasidėjo nuo to, kad Lietuvoje diskutuojant apie savivaldos politikų nesąžiningumą švaistant su tarybos narių darbu susijusias išlaidas į kairę ir į dešinę, iš konservatorių pradėta prašyti pasiaiškinti, kodėl jie žadėjo aukštesnę politinę kultūrą, bet Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikai elgiasi lygiai taip pat kaip socialdemokratai, darbiečiai, valstiečiai žalieji ar konservatorių ypač pašiepiamas Visvaldas Maitijošaitis bei jo komiteto nariai, sūnus. Kaunas pasižymėjo ypatingu reguliavimu, kai iš politikų net nebuvo prašoma atnešti įrodymų, kur išleistos atsiskaitytinai skiriamos lėšos.
Iškilo 3 ministrų problema, mat buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Liberalų sąjūdžio deleguotas kultūros ministras Simonas Kairys praeityje buvo Kauno miesto tarybos nariai ir, kaip ir kiti, puikiausiai naudojosi sistema jos net nekvestionuodami.
Konservatoriai pasijuto puolami. Ši politinė partija nėra pripratusi prie kritikos, be to, G. Landsbergis jau anksčiau pastebėjo, kad pačių konservatorių nariai pradėjo tikėtis pasislėpti už ministrų nugarų ir tyliai „praslysti“. Premjerė I. Šimonytė stojo ginti J. Šiugždinienės, kuri neatlaikė spaudimo ir atsistatydino. G. Skaistė grąžino dalį lėšų, liberalų deleguotas S. Kairys nesureagavo niekaip, pabuvo tyliai. Premjerė pasijuto taip, tarsi miniai suplėšyti atiduodamas vienas asmuo.
Tokiu būdu gegužės 19 dieną G. Landsbergis spaudos konferencijoje išsakė idėją, kad jeigu jau visi tokie susitepę, nėra kaip išplauti munduro, tai tuomet reikia rengti priešlaikinius Seimo rinkimus, o jeigu ne, tuomet Vyriausybė svarstys apie atsistatydinimą. Šią žinią jis paskui nunešė į partijos prezidiumą ir kažkaip sugebėjo įtikinti daugumą prezidiumo narių, neva tai geras sprendimas.
I. Šimonytė sustiprino žinią gegužės 21 dieną pareiškusi, kad tikrai trauksis iš pareigų. „Jeigu Seimas neras savyje valios perkrauti save, turint minty, kad labai sunku, matyt, kad šitoje istorijoje rasti baltų, pūkuotų ir teisiųjų, kurie galėtų teisti kitus. Tokiu atveju, tiesiog aš teiksiu savo atsistatydinimo prašymą, kas reiškia, kad Vyriausybė atsistatydins po NATO summito“, - sakė premjerė.
Tačiau po nepavykusio balsavimo dėl priešlaikinių rinkimų, I. Šimonytė sušvelnino toną, kad pasisakydama anksčiau sau leido pernelyg daug.
