Seimo nariai pateikimo stadijoje galės apsispręsti dėl patobulinto nutarimo projekto, kuriame siūloma atsisakyti suteikti valstybės pripažinimą religinei bendrijai „Romuva“. Tokį sprendimą siūloma priimti, „vertinant tai, kad Seimą sudaro tautos atstovai, o Seimas nepritarė valstybės pripažinimo suteikimui Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ ir savo nepritarimu sukėlė abejonių dėl šios bendrijos turimos pakankamos atramos visuomenėje“.
Tuo metu alternatyviame nutarimo projekte Seimui siūloma suteikti valstybės pripažinimą „Romuvai“, atsižvelgus į Teisingumo ministerijos išvadą, kad ši religinė bendrija atitinka įstatymo reikalavimus.
„Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ atitinka Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo nurodytus reikalavimus valstybės pripažinimo siekiančiai religinei bendrijai”, – sakoma ministerijos išvadoje.
Joje pažymima, kad „Romuva“ Lietuvoje veikia 25 metus ir atitinka įstatyme nustatytą teisėtos veiklos Lietuvoje periodo reikalavimą. „Romuvos“ mokymas ir apeigos, anot Teisingumo ministerijos, neprieštarauja Lietuvos įstatymams ir bendrai priimtoms moralės normoms.
„Nors „Romuva“ puoselėja lietuviškas tradicijas, ji nėra uždara, palaiko ryšius su giminingomis kitų šalių ir kultūrų bendruomenėmis, dalyvauja tarpreliginiame dialoge ir palaiko ryšius su tokį dialogą puoselėjančiomis tarptautinėmis organizacijomis. (…) Ji neabejotinai yra didžiausia tradicine nelaikoma religinė bendrija – „baltų tikėjimą“ 2011 m. nurodė išpažįstantys 5118 (0,17 proc.) Lietuvos gyventojų”, – pažymi Teisingumo ministerija.
„Romuva“, kaip etninę kultūrą puoselėjanti religinė bendrija, anot ministerijos, yra reikšminga Lietuvos kultūrinio ir dvasinio gyvenimo dalis.
Seimui pernai rudenį antrą kartą nesuteikus valstybės pripažinimo „Romuvai“, šį bendrija, manydama, kad yra pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, antrą kartą kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).
„Nors „Romuva“ atitinka teisės aktais keliamus reikalavimus religinės bendrijos valstybiniam pripažinimui, toks statusas yra nesuteikiamas piktnaudžiaujant Seimo nariams suteikta laisve", – šių metų sausio mėnesį pranešime spaudai sakė Senovės baltų religinės bendrijos Romuva vadovė – krivė Inija Trinkūnienė.
Į EŽTT „Romuva“ kreipėsi dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kai kurių straipsnių (Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, Minties, sąžinės ir religijos laisvė, Diskriminacijos draudimas, Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę) pažeidimų.
ELTA primena, kad „Romuva“ dėl valstybės pripažinimo į Seimą kreipėsi dar 2017 m. gegužės 17 d. Tačiau parlamentui nesuteikus jai valstybinio pripažinimo statuso, 2019 m. Romuva kreipėsi į EŽTT.
2021 m. birželio 8 d. EŽTT nusprendė, jog Seimas, nesuteikdamas „Romuvai“ valstybinio pripažinimo statuso, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos nuostatas.
Teismas pažymėjo, jog valstybės valdžios institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus paaiškinimo, kodėl bendrija vertintina kitaip, nei kitos religinės bendrijos, kurios buvo atitinkamai panašioje padėtyje, o Seimo nariai, kurie balsavo prieš valstybės suteikimo pripažinimą, nebuvo neutralūs ir nešališki, įgyvendindami savo teisėkūros įgaliojimus.
Po EŽTT sprendimo, 2023 m. rugsėjo 19 d. Seimas dar kartą svarstė nutarimo projektą dėl „Romuvos“ pripažinimo ir Seimo nariai vėl valstybės pripažinimo jai nesuteikė.
