Prasidėjus Baltarusijos ir Rusijos bendroms pratyboms, šalia Lietuvos sienos, iš anksto yra pasiruošiama įvairioms grėsmėms atremti. Ne paslaptis, jog priešiškos valstybės gali bandyti dar aktyviau skleisti dezinformaciją per socialinius tinklus, o ypatingai per tokią programėlę kaip „TikTok“.
Apie tai ir daugiau kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius, politologas Tomas Janeliūnas.
Ekspertas sakė, kad „TikTok“ algoritmai, pirmiausia, įtraukia vartotojus dėl trumpų vaizdo įrašų, o vėliau pradeda siūlyti politinį turinį, taip darydami įtaką nuomonės formavimui.
„Mykolas Katkus ganėtinai detaliai yra paaiškinęs, kaip veikia „TikTok“ algoritmai ir kaip agresyviai jie įtraukia vartotojus į savotišką priklausomybę.
Visų pirma, tai vyksta per trumpus vaizdo įrašus, tačiau vėliau vartotojams dažnai pradedamos siūlyti įvairios politinės žinutės“, – sakė jis.
„TikTok“ vartotojai pripranta prie dezinformacijos
Pasak pašnekovo, tarp politinių žinučių gali būti visiškai nežinomų, radikalių veikėjų, kurių turinys tampa prieinamas plačiai auditorijai. Tokiu būdu „TikTok“ vartotojai pripranta prie dezinformacijos, kuri kitose platformose ar tradicinėje žiniasklaidoje galbūt net nepasirodytų.
Dažnai šie veikėjai yra radikalūs, anot eksperto, antisisteminiai, prorusiški, faktiškai nefiltruojami, nereguliuojami ir turintys daugiau galimybių pasiekti auditoriją nei kitose platformose.
Politologas teigė, kad „TikTok“ politinis turinys daro žalą žmonių kritiniam mąstymui, nes pranešimai įsitvirtina jų sąmonėje ir suteikia radikaliems veikėjams populiarumo bei legitimumo.
„Ši „TikTok“ pusė, kuri iš dalies gali būti net politiškai sustyguota, daro didelę žalą žmonių sąmonei ir gebėjimui priimti adekvačią informaciją.
Siūlomi vaizdai ar politiniai pranešimai nugula į vartotojų atmintį, o veikėjai tampa atpažįstami, pripažįstami ir net legitimuojami“, – akcentavo VU TSPMI profesorius.
„TikTok“ kaip įrankis politinei propagandai skleisti
T. Janeliūno nuomone, „TikTok“ gali tapti galingu įrankiu politinei propagandai, galinčiai lemti rinkimų rezultatus ir kelti grėsmes demokratijai.
„Jie įgyja populiarumą, kaip nutiko Rumunijoje, kur mažai kam žinomas prorusiškas kandidatas galiausiai gavo daugiausiai balsų pirmame prezidento rinkimų ture.
Tyrimai parodė, kad šį rezultatą jam pavyko pasiekti daugiausia per „TikTok“, naudojantis botais bei prorusiškais kanalais. Tai aiškus precedentas, turintis pavojingų politinių pasekmių“, – komentavo jis.
Ekspertas pastebi, jog ši programėlė ypač efektyviai naudojama rusiškai propagandai, manipuliuoja vartotojais ir kelia didžiausią riziką dėl jų nekritiško informacijos priėmimo.
„Todėl galima teigti, kad rusiška propaganda labai efektyviai išnaudoja socialines platformas, tačiau „TikTok“ yra turbūt pati žalingiausia iš didžiųjų.
Čia jau nebegalime kalbėti apie vartotojo pasirinkimo laisvę – žmonės dažnai nesupranta, kada jais manipuliuojama, ir informaciją priima nekritiškai.
Būtent manipuliacijos yra didžiausia rizika, kylanti iš „TikTok“ programėlės“, – dalinosi mintimis jis.
Valstybė kol kas nesugeba įsikišti ir pažaboti „TikTok“ naudojimo
Kaip pabrėžė T. Janeliūnas, kol valstybės institucijos nesugeba kontroliuoti „TikTok“ grėsmių, sprendimą naudotis platforma tenka priimti pačiam vartotojui, o JAV svarstė priemones dėl platformos pardavimo ar išskaidymo dėl jos ryšių su Kinijos valdžia.
„Valstybės institucijos kol kas nesugeba efektyviai suvaldyti šių grėsmių, tad pradžioje sprendimai tenka kiekvienam asmeniškai – pavyzdžiui, apsispręsti, ar naudoti šią platformą.
JAV institucijos jau bandė imtis veiksmų, svarstydamos, kad „TikTok“ turi būti parduotas ne kinų bendrovei arba išskaidytas, nes platformą valdo autoritarinės valstybės kontroliuojama kompanija, galinti perduoti duomenis Kinijos valdžiai“, – kalbėjo politologas.
Jis atkreipė dėmesį, kad nors JAV pripažįsta „TikTok“ keliamas grėsmes ir svarsto sprendimus, Lietuva kol kas pasyvi, o efektyviausia kontrolė būtų Europos Sąjungos lygmeniu, nes pati platforma yra labai populiari ir naudojama verslo bei žiniasklaidos tikslams.
„JAV valdžia šią grėsmę supranta ir yra priėmusi sprendimų, nors jie dar atidėliojami. Apie rizikas kalbama seniai, tačiau Lietuva kol kas pasyviai stebi situaciją, nes mano, jog pati vien tikrai negali įvesti ribojimų.
Realistiškiau, kad tokie sprendimai būtų veiksmingi Europos Sąjungos lygmeniu. Kita vertus, pati „TikTok“ platforma yra labai populiari, o jos potencialą aktyviai naudoja tiek verslas, tiek žiniasklaida, siekdami pasiekti naujus vartotojus“, – dalinosi jis.
„TikTok“ nesuteikia patikmos informacijos
T. Janeliūnas taip pat pastebėjo, kad „TikTok“ daugiau kenkia nei duoda naudos, nes ji nesuteikia patikimos informacijos. Ją vartotojai turėtų rinktis atsakingai, kaip pasirenkant sveiką maistą.
„Vis dėlto, mano nuomone, platforma iš esmės sukuria daugiau žalos nei naudos. Informacijos šaltinių šiais laikais netrūksta, todėl reikėtų rinktis patikimus kanalus, kurie užtikrina objektyvumą, turi savireguliacijos mechanizmus ir šalina dezinformaciją.
„TikTok“ šito nedaro. Situaciją galima palyginti su maisto pasirinkimu: galima maitintis vien greitu maistu ir gauti kalorijų, bet ilgainiui tai pakenks sveikatai“, – teigė jis.
VU TSPMI profesorius užsiminė, kad panašiai yra su informacija – ji formuoja ne kūną, o sąmonę ir psichiką. Šiuo metu mažai rūpinamės savo sąmonės higiena, o „TikTok“ tampa savotišku virusu.
Programėlė, anot jo, daro žalingą poveikį, pradedant nuo dopamino pliūpsnių, kurie skatina priklausomybę nuo nuolatinio skrolinimo, ir baigiant dezinformacija, kuri žmones paverčia „informaciniais zombiais“, nekritiškai vartojančiais turinį ir nesusimąstančiais apie pasekmes.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
