tomas janeliūnas

Prezidento Gitano Nausėdos ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio konfliktas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip dviejų viena kitos nemėgstančių asmenybių dvikova, bet iš tiesų viskas yra daug paprasčiau – vyksta kova dėl galios. Konservatoriai iš šalies vadovo nori atimti tai, ką į savo rankas buvo perėmusi prezidentė Dalia Grybauskaitė: tai yra atstovavimą Europos Vadovų Taryboje ir galutinį žodį skiriant ambasadorius užsienio valstybėse.

Rusijos prezidento rinkimai, vyksiantys 2024 m. kovą, ekspertų nestebina – Vladimiro Putino pergalė yra labiausiai tikėtina. Nors dauguma žmonių supranta, jog šie rinkimai yra farsas, tačiau Rusija ir toliau laikosi savo „demokratinės linijos“, net ir šalindama Kremliui nepalankius kandidatus. Kodėl Rusijai reikia vaizduoti rinkimus ir kiek laiko dar truks šis spektaklis? Vasario 5 d. pasaulį apskriejo žinia, kad Borisas Nadeždinas negalės dalyvauti Rusijos prezidento rinkimuose.

Politologai sutaria, kad Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) sprendimas nedalyvauti artėjančiuose prezidento rinkimuose ir remti dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos kandidatūrą yra logiškas žingsnis, kurį buvo galima nuspėti. Visgi jie mano, kad šis „socialdemokratų reveransas“ nebūtinai išpildys partijos lūkesčius. Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorės Rimos Urbonaitės teigimu, socialdemokratai greičiausiai ėjo pragmatišku keliu, taupydami partijos resursus.

2022–2023 m. galimo Rusijos poveikio Lietuvai įvertis – 3,13 balo iš 10, teigia tyrimą apie Maskvos daromą įtaką atlikęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas. Kaip praneša portalas lrt.lt, tyrimo metu buvo analizuojama situacija kibernetikos, ekonomikos, energetikos, karinio saugumo, politinio ir informacinio poveikio bei poveikio visuomenei srityse.

Dauguma į Lietuvą atvykusių pabėgėlių iš Ukrainos artimiausiu metu neplanuoja palikti Lietuvos, didžioji dauguma norėtų siekti ir Lietuvos pilietybės. Įdomus yra ir į mūsų šalį atvykusių vyrų iš Ukrainos klausimas, kurie tarsi pateko į „pilkąją zoną“ ir nenori atkreipti dėmesio į save. Rytų Europos studijų centras (RESC) paskelbė tyrimą „Migrantų iš Ukrainos adaptacija ir integracija Lietuvoje“, kuriame apklausta daugiau nei 200 į Lietuvą atvykusių ukrainiečių.

Šį mėnesį elektros vidutinė kaina, pagal rugsėjo 1–19 d. duomenis, kol kas yra didžiausia šiais metais ir siekia 0,126 Eur/kWh be PVM – tai 23 proc. daugiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,102Eur/kWh, praneša Lietuvos energetikos agentūra. O už dujas Lietuvos gyventojai šiuo metu priversti mokėti maždaug trečdaliu brangiau nei jos kainuoja rinkoje. Taip nutiko, nes „Ignitis“ užsipirko brangių dujų.

Seimas praėjusią savaitę patvirtino valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus pertvarką, pagal kurią nuo kitos kadencijos žymiai padidės darbo užmokestis Seimo nariams, ministrams bei premjerui.

Kilus audringai diskusijai dėl Latvijoje uždaromo rusiško opozicinio „TV Rain“ („TV Dožd“) kanalo, pasigirdo abejonių ar mes tikrai žinome, kas yra rusiška opozicija, kokie tai žmonės ir ką jie galvoja. Pasak portalo tv3.lt kalbintų politologų ir diplomatų, nereikia visiems klijuoti vienodų etikečių, bet skubėti įsileisti dar daugiau rusų – taip pat nevalia.  Žinia, kad „TV Rain“ nesilaikė Latvijos įstatymų ir prarado transliacijos teises, tarp rusų opozicijos sukėlė audringą reakciją.

Labai tikėtina, kad Lenkijoje prie Ukrainos sienos sprogusi ir du žmones užmušusi raketa buvo paleista Ukrainos ginkluotųjų pajėgų siekiant numušti vieną iš Rusijos raketų. Rusai kaip tik antradienį paleido ištisą raketų lietų į Ukrainos infrastruktūrą, palikdami daugybę gyventojų be elektros, vandens ar šildymo.

Elektros tarifus didinanti „Perlas energija“ toliau praranda šimtus klientų. Žmonės net į įmonės biurą eina nutraukti sutarčių. Energetikos ministras Kreivys elektros tiekėjo sprendimą keisti sutartis vadina neteisėtu ir reikalauja atšaukti. Antraip grasina atimti teisę prekiauti elektra.   Dėl kilusio skandalo ministras savo atsakomybės kratosi, nors opozicija ir reikalavo tokiu įtemptu kainų šokinėjimo metu neversti žmonių rinktis vadinamąjį nepriklausomą elektros tiekėją.

Ilgą laiką sunkiai „kovoję“ su šildymo kainomis, Lietuvos gyventojai rado naują priešininką – elektrą. Gavę naujausias sąskaitas, vartotojai nustėro. Jos šį kartą yra rekordinės ir padidėjo daugiau nei trečdaliu. Energetinių tyrimų instituto ekspertas Tomas Janeliūnas sako, kad greito sprendimo šiai situacijai nėra, o vienintelis būdas vartotojui kažką pakeisti – pamėginti taupyti.

Įtampa dėl Taivano auga. Kinija per „itin provokuojamas“ karines pratybas kirto Taivano sąsiaurio vidurio liniją, o tuo metu JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi pasakė, kad Jungtinės Valstijos neleis Kinijai izoliuoti autonominės salos. Ar susidariusi įtampa gali iššaukti JAV ir Kinijos karą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas ir Seimo narys Arūnas Valinskas. Pone Janeliūnai, užduosiu visiškai provokatyvų klausimą.

Nepriklausomam elektros tiekėjui „Perlas Energija“ paskelbus apie fiksuotų kainų planų naikinimą, energetikos ekspertas Tomas Janeliūnas sako, jog įmonė iš esmės iškrenta iš šios rinkos. „Perlas Energija“ kaip tiekėjas iš esmės iškrenta iš rinkos su tokiu pareiškimu“, – BNS penktadienį sakė Energetinių tyrimų instituto vadovas. „Sunkiai įmanoma, kad klientai be niekur nieko, be jokių priekaištų rinktųsi tą variantą, kurį dabar siūlo „Perlas Energija“, – pridūrė jis.

Lietuvos paskelbta žinia apie tai, kad bus pradedamas riboti tam tikrų prekių tranzitas į Kaliningradą, Rusijoje sukėlė tikrą įniršį, o Vladimiro Putino pakalikai netgi pradėjo grasinti Lietuvai. Europarlamentaras Petras Auštrevičius sako, kad dėl šio klausimo Briuselyje dabar yra itin karšta. Tuo metu politologas Tomas Janeliūnas pastebi, kad dabartinė situacija gali sukelti didelę politinę krizę.

Ketvirtadienį trečią kartą prezidentas Gitanas Nausėda Seime stojo skaityti metinio pranešimo. Savo kalboje valstybės vadovas palietė daug sričių – nuo socialinių reikalų iki susiskaldymo Seime, o pagrindiniais pranešimo akcentais tapo Rusijos karas Ukrainoje ir pagalba užpultai valstybei, kritika Vyriausybei dėl COVID-19 pandemijos valdymo.

Nors persiplėšk. Taip būtų galima apibūdinti Vakarų valstybių dilemą. Paskelbti Europoje embargą rusiškai naftai, gabenamai tanklaiviais, buvo vertybiškai teisingas sprendimas, bet naftos kaina dėl to nekris, o gal net ir kils. Jeigu kils – tuomet Rusijai bus visai neblogai, nes daugiau pinigų pateks į jos biudžetą. Bet bent jau Europa nefinansuos ukrainiečių žudymo.

Karas Ukrainoje kasdien darosi vis įtemptesnis ir reikalauja vis daugiau aukų, tačiau Vakarai neskuba įsitraukti į kovą tiesiogiai. Ekspertai tiki, kad bet koks realus NATO įsikišimas į konfliktą galėtų įžiebti pasaulinį karą. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo politologas Tomas Janeliūnas. Šiandien girdime aktyviai siūlant, kad Vakarai įsitrauktų į konfliktą Ukrainoje, kad būtų paskelbta neskraidymo zona virš Ukrainos. Kaip jūs vertinate tokį siūlymą? Iš tikrųjų, emocijų yra daug.

Ekspertai sako, kad dabartinė Ukraina yra susivienijusi ir kaip niekad anksčiau pasiruošusi kovoti prieš Rusijos agresiją. Jei Ukraina atlaikys Rusijos puolimą, netrukus seks kita fazė, ne tokia naudinga Vladimirui Putinui – ateis jo eros pabaiga. Ketvirtadienį ryte Rusija užpuolė Ukrainą. Vis dėlto nuojauta, kad taip gali įvykti, tvyrojo jau kurį laiką.

Lietuva tampa panaši į Vakarų Berlyną Šaltojo karo metais, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, Lietuvai dabar itin svarbu karinių pajėgų stiprinimas, mat Rusija gali pateikti bet kokį įmanomą scenarijų.

Nors trečiadienį buvo žadėtas judėjimo atlaisvinimas tarp kai kurių savivaldybių, Vyriausybė nusprendė atsitraukti ir sprendimą perkelti į kitą savaitę. Tai – jau ne pirmas kartas, kai žadėti karantino laisvinimai nukeliami. Politologų teigimu, tokia Vyriausybės komunikacija jos įvaizdžiui tikrai nepadeda, tačiau situacija esą tokia dinamiška, kad kito pasirinkimo paprasčiausiai nėra.

Porinkiminėje spaudos konferencijoje konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sakė, kad neatmeta galimybės, jog koalicijoje išvysime ir save Seimo rinkimuose išsikėlusių politikų. G. Landsbergis konkrečių pavardžių neįvardijo, tačiau politologai sako, kad durys į koaliciją bus atviros tikrai ne visiems.

Seimas nepatvirtino algų priedų medikams opozicijai užblokavus valdančiųjų projektą. Prezidentas Nausėda tokį Seimo darbą pavadino fiasko ir pareiškė, kad kalti – visi. Dalis apžvalgininkų prezidento pareiškimą vadina populizmu. Kas kaltas ir kas populistas – klausiame politologo Tomo Janeliūno. Sveiki. Sakote, kad jums šlykštų ir gėda dėl Seimo, kuris nesugebėjo antradienį patvirtinti atlyginimų priedų medikams.

Visuotinis karantinas gali būti tik laikina viruso epidemijos suvaldymo stadija, nes jis gelbsti žmonių gyvybes, bet žudo ekonomiką, tvirtina „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis ragino jau dabar pasiruošti alternatyvias socialinio atsiribojimo priemones, nes Lietuvos ekonomika gali ir neatlaikyti dar vieno visuotinio karantino pratęsimo po Velykų.

Londone vykusiame NATO lyderių susitikime teko įveikti nemenką įtampą, kilusią po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono žodžių apie tai, kad „NATO ištiko smegenų mirtis“. Lietuvai gali kelti nerimą ir Macrono noras draugauti su Rusija, kurią oficialiai norima įvardinti kaip galimą grėsmę. Apie tai, kaip NATO lyderiams sekasi susitarti, kalbėjome su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Tomu Janeliūnu.

Daug atgarsio sulaukęs profesoriaus Tomo Janeliūno laiškas sulaukė Agnės Širinskienės atsako. Politikė tvirtino, kad valdžia yra vis dar valstiečių rankose, o politologas tik prisideda prie opozicijos pastangų valstybėje kelti chaosą.

Švietimo įstaigų bendruomenei tebetęsiant kovą dėl didesnių atlyginimų ir didesnio Vyriausybės dėmesio švietimo finansavimui, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas parašė viešą laišką valdantiesiems, kuriuos vadina parazitais, nebeturinčiais valdžios.

Aktyviai užsienio politikos besiimančiam prezidentui Nausėdai teko įsitikinti S. Skvernelio prieš pusmetį pasakytų žodžių, jog latviai mums ne broliai, o konkurentai, teisumu. Net po dviejų valandų pokalbis nepakeitė latvių pozicijos – jie ir toliau žada pirkti elektrą iš Astravo, o sieną jūroje tvirtins keturis metus.  Latvijos Prezidento Egilo Levito ir Gitano Nausėdos susitikimas prasideda Daukanto aikštės rūmuose.

Naujojo prezidento inauguracija – didelė šventė ne tik išrinktam prezidentui, bet ir visuomenei. Taip pat visiems ne ką svarbesnis iškilmingas priėmimas Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų vidiniame kieme.

Paskutinę rinkimų savaitę desperatiški bandymai mobilizuoti premjero Sauliaus Skvernelio rinkėjus neišdegė. Premjerą išdavė kone visos savivaldybės, kuriose palaikymą deklaravo jų vadovai. Kaune po ilgo laiko mobilizavosi konservatorių rinkėjai, į antrą turą išstūmę Ingridą Šimonytę, Šiaulių rajonas meilę „valstiečiams" išmainė į Gitano Nausėdos pažadus. Prarastas ir dešimtmečius tvirtai rankose laikytas Ignalinos bastionas. „Valstiečių“ keltas S. Skvernelis gavo 19,72 proc.

Jei dabartinis premjeras Saulius Skvernelis gegužę bus išrinktas prezidentu, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) teks ieškoti naujo Vyriausybės vadovo. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai išskiria tris galimus kandidatus, tačiau pažymi, kad jiems ministro pirmininko kėdėje nebūtų lengva. 2016 metų gruodį S. Skvernelis prisiekė būti ministru pirmininku, tačiau šių metų pavasarį politikas tikisi premjero postą iškeisti į kabinetą S. Daukanto aikštėje.

Nuo pat pastarųjų Seimo rinkimų pabaigos, kai valstiečiai pasuko kitu keliu ir nesudarė koalicijos su konservatoriais, šių partijų vadai nevengia vienas kitam pakedenti plunksnų tiek posėdžių salėje, tiek socialiniuose tinkluose. Dabar kalbama, kad jiedu nesėdo ir prie bendro stalo prezidentūroje.

Praėjusią savaitę paviešintas buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio ir šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimas įžiebė aršias diskusijas, kurias dar labiau kaitino prezidentės tyla. Nors prezidentūra oficialią poziciją išsakė, D. Grybauskaitė prabilo tik trečiadienį. Ką atskleidžia šalies vadovės pasisakymas? Interviu LRT D. Grybauskaitė patvirtino susirašinėjusi su E. Masiuliu elektroniniu paštu, tačiau laiškų turinys liko nepatvirtintas.

Kinijai atsisakant prezidento kadencijų ribojimo ir telkiant valdžią į vienas rankas, Lietuvos santykiai su Pekinu toliau suksis aplink ekonomiką ir iš esmės nesikeis, sako analitikai.

Nors paskutinio 2017 metų mėnesio rezultatai džiuginantys – žmonių iš šalies išvyko mažiau nei atvyko, apskritai žiūrint Lietuva atsiduria tarp šalių, labiausiai kenčiančių nuo gyventojų mažėjimo. Remiantis paskutinėmis tendencijomis apskaičiuota, kaip Lietuva ir likusi Europa atrodys po 32 metų. Labiausiai „nukraujavusi“ šalis 2050 metais – Moldova, netekusi kiek mažiau nei pusė savo gyventojų, o iš karto po jos – Lietuva.

Įtempta kova dėl šiltos kėdės S. Daukanto aikštėje prasidės tik po pusantrų metų, tačiau išdrįsusius pakeisti dvi kadencijas šalį valdžiusią Dalią Grybauskaitę turbūt žinosime jau šiemet.

Socialdemokratams palikus valstiečius vienus ant ledo valdančiojoje koalicijoje, pastariesiems teks suformuoti mažumos Vyriausybę. Nors toks politinis scenarijus nėra pirmasis Lietuvos istorijoje, įgyvendinti savo partijos programą valstiečiams bus išties sudėtinga. Negana to, politologai prognozuoja, kad galime tikėtis ir pirmalaikių rinkimų. Kaip rašoma Konstitucijoje, viena galimybių rengti pirmalaikius Seimo rinkimus numatoma, kai to pageidauja ne mažiau nei 3/5 Seimo narių.

Šiaurės Korėjos vandenilinės bombos bandymas ir dėl to auganti įtampa – galvos skausmas ne tik Jungtinėms Valstijoms. Pasirodo, išprotėjusio Pchenjano režimo triukai gali liesti ir Lietuvą. Esama svarstymų, kad ne kas kitas, o Rusija galėjo padėti Šiaurės Korėjai pasigaminti galingą vandenilinę bombą. Gal net tam, kad atitrauktų mūsų pagrindinių sąjungininkų – amerikiečių – dėmesį nuo kitų Rusijos planuojamų nešvarių darbų.

Buvusiam Darbo partijos lyderiui Viktorui Uspaskichui paskelbus norą grįžti į partiją, pasigirdo svarstymai apie tikruosius jo ketinimus. Dabar V.Uspaskichas tikina esąs kone priverstas imtis gelbėtojo vaidmens – gelbės ir partiją nuo mirties, ir visą Lietuvą nuo blogos valdžios. „Buvo paklydimų, bet Lietuvai mes nieko blogo nepadarėm, žmonėms irgi nieko blogo nepadarė. Kad buhalterija apskaičiavo ne visus pinigus – nenukentėjo valstybėj žmonės.

Darbo partijos įkūrėjui europarlamentarui Viktorui Uspaskichui ketinant grįžti į partiją, politologas mano, kad Darbo partijai gresiant visiškai išnykti iš politikos žemėlapio, buvusiam jos lyderiui gali būti patrauklu imtis gelbėtojo vaidmens. Pasak Tomo Janeliūno, tai rodo, kad V.Uspaskichui politika vis dar yra įdomi.

Valdančiųjų „valstiečių“ populiarumui toliau smukant, politologas sako, jog žmonės, tikėtina, nusivylė valdančiosios daugumos veikla, ir tai yra rimtas skambutis valdančiajai valstiečių ir žaliųjų partijai. „Tendencija ne tai, kad konservatoriai iškilo, bet labai ryški tendencija, kad jau kelis mėnesius iš eilės aiškiai krenta valstiečių ir žaliųjų populiarumas.

Didžiosios Britanijos valdžia pagaliau prabilo, kas po šalies išstojimo iš Europos Sąjungos laukia emigrantų lietuvių. Britų premjerė ramina, kad ilgiau nei penkerius metus šalyje gyvenantys emigrantai tikrai nebus išvaryti ir turės visas socialines garantijas. Tiesa, neaiškus nei terminas, nuo kada bus skaičiuojami tie penkeri metai, nei kas laukia trumpiau ten esančių emigrantų. Ekspertai sako – Britanija dabar siekia, kad į ją atvyktų kuo mažiau naujų svetimšalių.

Metiniame pranešime prezidentė gana kritiškai įvertino valdančiųjų darbą, mano politologai. Anot Rimos Urbonaitės, ypač nejaukiai turėjo jaustis švietimo ministrė. Visa valdžia „gavo ledinio vandens kibirą“, - mano politologė. Šalies vadovė Seime sakė, kad švietimo reforma primena imitaciją. „Vietoj kokybinių pertvarkų – dešimčia dienų pailginti mokslo metai ir kurpiami pastatų perskirstymo ir parceliavimo planai. Panašu į reformos imitaciją.

Blogiausias scenarijus pildosi. Po Italijos referendumo neapibrėžtumas Europoje dar labiau padidėja. Jau išgyvenanti „Brexit“ scenarijų, Europos Sąjunga (ES) susidurs su rinkimais Prancūzijoje, Vokietijoje, o dabar didėja šansas, kad ir Italijoje. Politologai ir ekonomistai tvirtina, Europos Sąjungai – sunkūs laikai. Referendumas dėl šalies premjero Matteo Renzio vyriausybės siūlomų valstybės valdymo pertvarkų susilaukė didžiulio italų susidomėjimo. Balsuoti atėjo apie 70 proc.

Paskelbtame „gerųjų“ šalių reitinge įvertinta ir Lietuva. Vertinant atsižvelgiama ne tik į tai ar šalis rūpinasi savo piliečiais, bet ir ar prisideda prie kitų šalių gyventojų gyvenimo pagerinimo. Pasirodo, iš Baltijos šalių kitais rūpinamės mažiausiai. Reitingas sudarytas atsižvelgiant į 7 kriterijus. Vertinamas indėlis į kultūrą, planetos išsaugojimą, mokslą ir technologijas, sveikatą, pagalbos suteikimą kitoms šalims, savanoriavimą, prisidėjimą prie pasaulinės taikos.

Baltijos šalių kreipimasis į NATO dėl saugumo dabar skamba jau ne tik garsiau, bet ir kur kas aiškiau ir detaliau. Keturi ekspertai - buvęs Estijos atstovas prie NATO ir ambasadorius Rusijoje Jurijus Luikas, buvęs NATO Jungtinės pajėgų vadavietės vadas Egonas Ramsas, buvęs NATO vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado pavaduotojas Richardas Shirreffas ir buvęs vyriausias NATO pajėgų vadas Europoje Wesley Clarkas – parengė atskaitą, parodančią, kad Baltijos šalys yra lengvas kąsnelis Rusijai, o NATO y...

Už šnipinėjimą Lietuvoje skiriamos pernelyg švelnios bausmės, teigia karinė žvalgyba. Teismų sistemos atstovai savo ruožtu atkreipia dėmesį, kad Lietuvos žvalgyba leidžia šnipams veikti ilgą laiką. Krašto apsaugos ministerijai pavaldaus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento 2015 metų ataskaitoje rašoma, kad švelnios bausmės Lietuvoje veikiančių šnipų neatgraso nuo tokios veiklos.

Vienas iš svarbiausių praėjusių metų įvykių – Europą užplūdusi pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos ir Azijos banga. Vokietijai iš pradžių atvėrus sienas ir pakvietus migrantus, o vokiečiams entuziastingai pasitinkant juos, vėliau situacija ėmė keistis, kai atvykėlių į šalį ėmė plūsti vis daugiau, o Europos valstybės ėmė taikyti skirtingas politikas pabėgėlių atžvilgiu.

Politologas Tomas Janeliūnas neapgalvota „dovana propagandinėms klišėms“ vadina buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Gedimino Grinos siūlymą naikinti tautinių mažumų mokyklas. „Pats siūlymas tai daryti yra neapgalvotas“, - BNS trečiadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių mokslų ir instituto dėstytojas. Pasak jo, toks pareiškimas gali paskatinti kaltinimus Lietuvai pažeidinėjant tautinių mažumų teises.

Kol nafta vėl gerokai pabrangs, gali praeiti net ketvirtis amžiaus. Ekspertų manymu, jei taip nutiktų, išsipildytų prasčiausias mūsų planetai scenarijus. Pasak jų, pigi nafta stabdo naujų energijos gavybos technologijų raidą. Skatina tinginiauti „Jei tik Artimuosiuose Rytuose nekils karas, į kurį būtų įtrauktos naftą eksportuojančios šalys, pasaulio ekonomika ir toliau galės naudotis atpigusios naftos teikiamais pranašumais.