Ministro pirmininko pateiktame projekte siūloma arba ribotą laiką perduoti mokyklas, išskyrus pradines, valstybės pavaldumui, arba tikslinių dotacijų administravimą ir skirstymą perduoti savivaldybėms.
Esminiai pokyčiai
Pagal premjero pateiktą projektą, valstybė taikytų „intervencines priemones“ pertvarkyti silpniausias mokyklas ir skirtų joms tikslinį finansavimą. Projekte pateiktas ir siūlymas iki 2022 metų šalyje panaikinti jungtines klases vidurinio ugdymo įstaigose.
Pats S. Skvernelis anksčiau yra sakęs, kad optimizuoti mokyklų tinklą trukdo tai, kad mokyklos priklauso savivaldybėms, tačiau finansavimą joms skiria valstybė.
Taip pat projekte numatoma ilgalaikė vizija – siūloma ankstinti privalomąjį ugdymą ir ilginti pradinį ugdymą, be to, įtrauktos nuostatos dėl pedagogų rengimo, švietimo pagalbos ir kitų švietimo sistemai svarbių sričių stiprinimo.
Siekiant šių tikslų, partijoms siūloma sutarti didinti švietimo sistemos finansavimą iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto 2030 metais.
Tarpinis variantas
Optimizuotas mokyklų tinklas leistų užtikrinti geresnius moksleivių pasiekimus ir geresnes jų mokymosi sąlygas, mano Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, Kauno KTU inžinerijos licėjaus direktorius dr. Dainius Žvirdauskas.
Vertindamas du S. Skvernelio pasiūlytus kelius optimizuoti mokyklų tinklą, D. Žvirdauskas abiejuose įžvelgia ir privalumų, ir trūkumų. Jo manymu, savivaldybės geriau žino situaciją savo valdomose mokyklose.
„Tas perėmimas laikinas visų įstaigų, išskyrus pradinio ugdymo, vadovaujantis duomenimis, skaičiais, mokinių socialiniais tam tikrais rodikliais, jis turi daug privalumų. Bet gali atsirasti tokių dalykų, kad nebus įvertintas kažkoks kontekstas. Vis tiek savivalda labai gerai žino tą kontekstą viduje. Bet, nors ir žino, savivalda dabar turi visus įrankius sutvarkyti tinklą, o ir dabar yra savivaldybių, kur tinklas vis dar nesutvarkytas“, – tv3.lt kalbėjo D. Žvirdauskas.
Kauno KTU inžinerijos licėjaus direktorius pastebi, kad Vyriausybė, perėmusi mokyklų tinklą savo žinion, tikrai greičiau įgyvendintų reformas, tačiau D. Žvirdauskas linkęs siūlyti tarpinį variantą.
„Aš galvočiau – Vyriausybė surenka tuos duomenis, žino kiekvienos savivaldybės mokinių skaičių, mokyklų plotus, būvį pastatų, moksleivių pasiekimus ir teikia siūlymus savivaldybei, o tada savivaldybė turi pateikti argumentus, kodėl nenori atsižvelgti į ministerijos arba Vyriausybės pasiūlymus“, – siūlė pašnekovas.
Daugiau galių savivaldybėms
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas sako, kad esminiams mokyklų tinklo optimizavimo pokyčiams dabartinei valdžia liko per mažai laiko – viso labo devyni mėnesiai iki rinkimų.
Vis dėlto specialistas mano, kad iš S. Skvernelio pasiūlytų dviejų kelių tinkamiausias – dotacijų skirstymą mokykloms perduoti į savivaldybių rankas.
„Savivaldybėms atiduoti pinigus būtų protingiau, nes dabar didžiausia bėda yra, kad mokykloms du trečdalius pinigų skiria valstybė, o trečdalį savivaldybė. Tada negali savivaldybė tinklo optimizuoti, nes negali nusipirkti geltonųjų autobusiukų, įrengti laboratorijų, nes yra įkaitė pinigų“, – tv3.lt kalbėjo G. Sarafinas.
Jo manymu, jei savivaldybėms būtų iškelti konkretūs tikslai, joms pavyktų greičiau ir efektyviau įgyvendinti pokyčius.
Nereikia laukti iki 2022 m.
G. Sarafinas taip pat sutinka su premjero siūlymu naikinti jungtines klases, tačiau stebisi, kodėl projekte jas siūloma panaikinti tik iki 2022 metų.
„Pernai atėjo, pavyzdžiui, Raseinių meras ir nuo sausio 1 dienos neliko Raseinių rajone nė vienos jungtinės klasės. Atėjo, darė, padarė, užmiršo. Tai apie kokius 2022 metus kalbėti, jeigu galima padaryti nuo 2020 metų rugsėjo 1-osios. Jau kiek buvo nuspręsta dėl tų mokyklų tinklo, tai nieko neįvyko. Jau šią rugsėjo 1-ąją galėjo būti viena problema išspręsta, bet nebuvo“, – stebėjosi G. Sarafinas.
Jo manymu, savivaldybės, kaip mokyklų steigėjai, mato švietimo įstaigas kamuojančias problemas ir puikiausiai gali susitvarkyti su jomis, jei turi ryžto.
„Jau dešimt Lietuvos savivaldybių yra susitvarkiusios tą tinklą mokyklų, kas daryta, tas padaryta. Bet kitur merai turi kitų tikslų, uždavinių ir jie piktnaudžiauja. Jie verkia, kad pinigų stinga. Gali priversti jų pilnas kišenes, bet tikslas nėra toks, tikslas yra atsisukti į vaiką“, – sakė G. Sarafinas.
Tuo metu D. Žvirdauskas nepritaria G. Sarafino nuomonei, kad jungtinių klasių reikėtų atsisakyti tuoj pat, anot Kauno KTU inžinerijos licėjaus direktoriaus, būtinas pereinamasis laikotarpis.
„Švietime visada turi būti tam tikras pereinamasis laikotarpis. Bent metai. Jaučiu, kad pati Vyriausybė arba Švietimo ir mokslo ministerija turi tam tikrą išskaičiavimą su žingsniais suplanuotą, kaip tai neskausmingai padaryti iki 2022 metų. Aš net neabejoju, kad taip bus“, – sakė D. Žvirdauskas.
Kritika dėl nesutvarkyto tinklo
Lietuva jau ne vienerius metus girdi Europos Komisijos priekaištus dėl itin išsiplėtusio mokyklų tinklo.
Dar 2017 m. Valstybės kontrolė audite „Ar gali gerėti Lietuvos mokinių pasiekimai“ išsakė kritikos dėl per lėtai optimizuojamo mokyklų tinklo ir akcentavo, kad mažos ir jungtinės klasės neužtikrina gerų moksleivių rezultatų. 2018 m. iš 1089 Lietuvos mokyklų 381 mokykla turėjo jungtinių klasių.
Audite pažymima, kad išlaidos mažoms klasėms išaugo daugiau nei 2,5 karto, o jungtinių klasių turėjo apie 30 proc. audituotų mokyklų.
Nors 2014–2016 m. mokinių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 14 tūkst., mokyklų – 49-iomis, finansavimas švietimui išaugo 61,7 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir 51,3 mln. eurų iš savivaldybių biudžetų. 2019 metų duomenimis, mokinio ugdymas mažoje mokykloje 7,5 karto brangesnis nei didelėje.
