Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad jei žiema išsilaikys šilta, didesnių kainų už dujas neturėtume sulaukti, jos gal net ir mažės. Vis tik rizika, kad įvyks kas nors netikėta visada išlieka.
„Kalbant apie Vilnių ir Lietuvą, yra kelios dedamosios, kodėl tos kainos kilo iki šiol ir kodėl jos truputį mažėjo. Tikriausiai ne paslaptis, ir viešoje erdvėje buvo, kad visgi Vilnius pradėjo kūrentis mazutu, dalinai tai atpigino šildymą gyventojams. Ir pagrindinis veiksnys, kodėl taip atpigo tas šildymas, todėl, kad dujų kainos mažėjo ir jos grįžo praktiškai į ikikarinį lygį (iki karo Ukrainoje, kurį sukėlė agresorė Rusija)“, – pasakojo V. Janulevičius.
Pasak jo, gerų naujienų gali būti ir daugiau.
„Ir yra tikimybė, kad ta kaina, jeigu žiema laikysis šilta, sąlyginai šilta, tai tas dujų vartojimas bus mažesnis ir, jei išsilaikys tokios tendencijos, tai galime matyti ir dar pigesnį šildymą. Ir atvirkščiai, aišku, jeigu žiema bus šaltesnė“, – dėstė jis.
Dujų kainas itin atidžiai seka Lietuvos pramonininkai, nes jos yra svarbi žaliava gaminant prekes. Kuo mažiau jų reikia šildymo sezonui, tuo pramonininkams geriau, nes nuo paklausos priklauso ir kainos, bet to, yra nerimo, kad dujų tiekimas pramonei gali būti ir ribojamas, jei jo trūktų miestų šildymui.
„Jeigu trūks dujų, rezervuarai tuštės greičiau, sparčiau, negu buvo planuota, tai gali būti ribojimų pramonei, – svarstė V. Janulevičius. – Jeigu žiema bus šilta, tai tų dujų tikrai bus pakankamai ir jų kaina tada neaugs. Išloš visi: kaip žmonės, kurie naudoja šildymui, taip ir pramonė.“
Jis pakomentavo, kokius pokyčius su biokuro kainomis pastebi pramonininkai, pridurdamas, kad palyginti šilti žiemos orai pamažintų ir jo kainas.
„Biokuras, turėdamas savo prekybinę biržą, lygiai taip pat reaguoja į tuos pačius pokyčius, kaip ir dujos, nes didesnė paklausa, kuo daugiau reikia šildytis. Daugelis lietuviškų savivaldybių turi biokurą", – sakė V. Janulevičius.
Jis priduria, kad jei anksčiau biokuras buvo palyginti pigi žaliava, dabar taip nebėra.
„Mes matėme, kad buvo vienos žemiausių (kainų - aut. past.) per mūsų istoriją, kai pradėjome naudoti biokurą, bet brangstant biokurui, atitinkamai reaguojant į tas pačias dujas, brangsta, aišku, ir šildymas“, – sakė V. Janulevičius.
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas sako, kad dabar stebėdami dujų kainas sulaukiame malonių žinių.
„Turbūt visi, kas stebi dujų kainų kitimą, mato, kad dujų kainos šiam mėnesiui ir tos momentinės kainos, kainos sausio mėnesiui, yra sumažėjusios galbūt iki 75 eurų už kWh. Praktiškai jau visiškai priimtinos kainos, kuriomis būtų galima gyventi. Dabar klausimas tik, tai kaip ilgai tos kainos išsilaikys? Aišku, jos sumažėjo dėl to, kad pirmiausia, žiema šilta, kad Europos Sąjungoje šalys sugebėjo prisipildyti saugyklas. Atrodo, kad galima tą žiemą pragyventi“, – pasakojo ekspertas.
Anot jo, tikėtina dar viena priežastis yra Kinija, kuri sunaudoja mažiau dujų dėl problemų su COVID-19 ir šalies ekonomika.
„Visa tai lėmė, kad mes turime tas mažesnes kainas, tikėkimės, kad tos kainos, jeigu tik tai nepapūs baisiai šiaurūs vėjai, šalčiai dideli neateis, tai tos dujų kainos tokios pakenčiamos gali ir išsilaikyti visą žiemą“, – kalbėjo V. Jankauskas.
Ko galima tikėtis 2023 m.?
Energetikos ekspertas sako, kad problemų gali kilti ne tik jei atšals oras, bet ir dėl neužpildytų dujų saugyklų. Ko galime tikėtis 2023 metais?
„Mano kolegos atliko studiją, analizavo, kokios būtų prognozės kitai žiemai kainų. Pirmiausia, jie sieja su tuo, kiek pavasarį liks gamtinių dujų saugyklose. Jeigu dujų saugyklose liks labai mažai, jei liks 10-20 porc. tos saugyklos bus beveik tuščios, tai dujas reikės pirkti vėl, kad saugyklas užpildytų iki rudens. Tas pirkimas jau bus tik tai iš kitų šalių, ne iš Rusijos. Nes praktiškai, jeigu dar 2022 metų pirmąjį pusmetį iš Rusijos dujos tekėjo, tai jau kitais metais bus labai menka dalis, kur dar teka kažkiek per Turkiją ir per Ukrainą. Bet tai yra labai menka dalis“, – sako V. Jankauskas.
Jis sako, kad jei bus problemų užpildant dujų saugyklas, dujų reikės daug pirkti, ir gali būti, kad tie poreikiai užkels kainas.
„Jeigu vis dėlto žiema ir toliau išsilaikys tokia gera, šilta, pavasarį dujų jų saugyklose dar visai nemažai bus likę. Jeigu dar pavyks, ką Europa, man atrodo, tvirtai pažadėjusi, tai bandysime visi kartu pirkti tas dujas. Rugpjūčio mėnesį kainos buvo labai užkeltos dėl to, kad vyko konkurencija tarp pačių Europos Sąjungos šalių, visi norėjo kuo greičiau savo saugyklas užpildyti ir nežiūrėdami, kokia kaina, pirko jas. Jeigu tai būtų buvęs bendras pirkimas, būtų buvę galima tikėtis mažesnių kainų. O 2023 metais galime tikėtis, kad pavyks bent jau sutarti, kad tų kainų taip aukštai neužkelt“, – pasakojo V. Jankauskas.
Ekspertas prognozuoja, kad 2023 metais biokuro kainos išliks stabilios. Kartu jis aptarė, kodėl biokuro kainos išliko daugmaž stabilios.
„Dėl biokuro, manau, kad stabilizavosi dalykai. Iš tikrųjų, buvo toks truputį šokas netekus didelio biokuro tiekimo iš Baltarusijos, kuris buvo labai sugadinęs visą biokuro rinką Lietuvoje, dėl to, kad didelė dalis pigaus biokuro atvažiuodavo iš Baltarusijos. Tiesiog vietiniai biokuro gamintojai buvo išstumti iš tos rinkos, jiems buvo sunku konkuruoti ir dabar vietiniai gamintojai po truputį atsigauna.
Manau, dar buvo svarbus sprendimas, kad Valstybinė urėdija pradėjo ruošti biokurą. Ir todėl tos biokuro kainos išliks gana stabilios kitais metais“, – sakė jis.
Svarbus ir taupymas
Be to, nepaisant energijos kainų, ekspertai atkreipia dėmesį ir į kitą aspektą.
Šiemet energijos taupymas svarbus kaip niekada dėl pabrangusių energijos resursų ir dėl siekio suvartoti kuo mažiau energijos.
„Žinių radijo" laidoje dalyvavęs „Danfoss" projektų vadovas Gintaras Aleksiūnas pasakojo, kad Lietuvos žmonės dabar daugiau domisi taupymo galimybėms.
„Žmonės supranta jau, kad į taupymą, į priemones taupymo, į reguliavimo šilumos priemones – reikia investuoti, nes mes turėtume galvoti, kad tai neišlaidavimas, o tai yra investavimas, kuris tikrai daug atsiperka ir greit atsiperka (tie investuoti pinigai)“, – apibendrino jis.
Teksto autorė: Austėja Eglynaitė.
