Vilniaus Lazdynų mikrorajono gyventojai skundėsi, kai kai kuriuose butuose šiluma siekia vos 17 ar 18 laipsnių.
„Rašėme, skambinome daugiabučio administratoriui, tačiau niekas nieko nedaro.
Tačiau, ar normalu šalti, kai už šildymą mokame po 100 eurų kas mėnesį ir dar neaišku, kokios sąskaitos bus sausį ir vasarį“, – piktinosi gyventoja.
Problemai jau 30 metų
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) sakė, kad už šildymo kokybę atsakingos yra daugiabutį administruojančios įmonės.
„Joms gyventojai turi išsakyti savo problemas, paprašyti pagalbos. Nesulaukus atsako, verta pasikalbėti su kaimynais, gal reikėtų keisti namo valdytoją (administratorių ar bendriją), o gal užtarimo verta ieškoti Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje.
Net ir praėjus trims dešimtmečiams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dalis žmonių nežino, kur ieškoti pagalbos. Įprasta dėl šildymo kokybės kaltinti šilumos tiekėjus. Tai suprantama: jei kas nors sako, kad tiekia šilumą, išrašo sąskaitas, tai tas ir turi užtikrinti, kad iš tikrųjų būtų nei per karšta, nei per šalta, kad šiluma būtų naudojama taupiai ir pan.“ – komentavo asociacija.
Pasak asociacijos, Lietuvoje šildymo procesas organizuojamas labai painiai ir dažnai net neaišku, kur ieškoti teisybės.
„Šilumos tiekėjas, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, karšto vandens tiekėjas, šalto vandens tiekėjas ir pan. – visos institucijos, atrodo, tik tam ir sukurtos, kad nusikratytų atsakomybės ir kruopščiai rinktų pinigus iš bejėgiškoje padėtyje atsidūrusių gyventojų.
Vis dėlto didžiosios dalies Lietuvos gyventojų šilumos problemos yra istorinis sovietmečio palikimas. Jos negali būti išspręstos per atstumą ir neišsispręs savaime. Todėl labai svarbu šias problemas geriau suprasti ir patiems rasti būdus, kaip išsiveržti iš užburto šilumos kokybės problemų rato. Namo bendraturčiai turi daug galimybių modernizuoti savo turtą, tik retai jomis pasinaudoja“, – atkreipė dėmesį šilumos tiekėjai.
Skundžiasi, kad šąla arba kaista
Vilniaus šilumos tinklų energetinio efektyvumo vadovas Juozo Paulėko teigimu, klientai skundžiasi, kad tame pačiame daugiabutyje vieni gyventojai šąla, o kitiems per karšta.
„Deja, tokioje situacijoje šilumos tiekėjų rankos surištos, nes problema slypi namo viduje. Šilumos tiekėjas šilumą iki pastato šilumos punkto visiems tiekia vienodos temperatūros, tačiau negali daryti įtakos tam, kaip šiluma pasiskirsto namo viduje.
Šilti namai yra komandinis darbas, todėl mes rūpinamės, kad šiluma pasiektų namo šilumos punktus. Namo administratoriai ir namo vidaus šildymo sistemų prižiūrėtojai atsakingi už tai kad šiluma namo viduje būtų paskirstoma sklandžiai, rūpinasi namo šilumos punktu ir kitais įrenginiais“, – komentavo specialistas.
Pasak J. Paulėko, pagrindinė tokios nemalonios situacijos priežastis – nesubalansuota namo vidaus šildymo sistema, kuriai įtakos šilumos tiekėjas nedaro ir negali daryti. Taigi šios problemos priežastys glūdi namo vidaus sistemose.
„Netolygaus šildymo problema name gali atsirasti dėl kelių priežasčių. Viena jų – netinkamai veikianti šilumos balansavimo įranga. Šioje vietoje sprendimas paprastas – kreiptis į namo administratoriaus paskirtą namo vidaus sistemų prižiūrėtoją, kuris turėtų patikrinti įrangą ir jos pagalba šilumos tiekimą į butus subalansuoti.
Netolygaus šildymo problema gali atsirasti ir dėl pačių gyventojų veiksmų. Pavyzdžiui, buto remonto metu gyventojas radiatorius pasikeičia į galingesnius negu numatyta pastato projekte ir taip išbalansuoja viso namo vidaus šildymo sistemą. Dėl to vieni gyventojai priversti gyventi kiek vėsiau, o kiti jaučiasi lyg pirtyje. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į namo administratorių, kad jis inicijuotų komisiją ir išsiaiškintų situaciją. Paprastai tokie pakeitimai privalo būti suderinami su namo administratoriumi“, – patarė specialistas.
Jis atkreipė dėmesį, kad dėl netolygaus šildymo gali būti „kaltas“ ir šilumos punktas, kuriame išvis nėra sumontuota šildymo sistemos balansavimo įranga.
„Tokiu atveju rekomenduojame pasinaudoti net iki 80 proc. siekiančia parama ir atnaujinti ne tik visą šilumos punktą, bet ir įsirengti vidaus šildymo sistemų balansavimo įrangą.
Modernus, efektyviai veikiantis šilumos punktas užtikrins komfortišką šildymą ir padės sutaupyti net iki 15 proc. šilumos energijos“, – skaičiavo J. Paulėkas.
Tačiau jo teigimu, sakyti, kad kaimynai vieni iš kitų vagia šilumą yra neteisinga.
„Vis dėlto pasitaiko situacijų, kai gyventojai, norėdami sutaupyti, elgiasi klaidingai. Ryškiausias to pavyzdys – pernelyg užsukti radiatoriai. Pavyzdžiui, gyventojas turi galimybę reguliuoti šildymo intensyvumą savo bute, todėl išvykdamas atostogauti pernelyg sumažina arba visai užsuka šilumos tiekimą į butą. Tokiu atveju žemiau ar aukščiau esantys butai per šonines sienas, lubas ar grindis dalį savo šilumos atiduoda nešildomam arba per mažai šildomam butui. Tokiu būdu kaimynai gali jausti buto temperatūrinius pokyčius.
Vis dėlto norime atkreipti dėmesį, kad šilumos paskirstymo metodikose numatyti saugikliai užtikrina sąžiningą šilumos paskirstymą tarp butų, kuris yra svarbus skaičiuojant sąskaitas už šildymą. Taigi išvykstantiems atostogauti klientams rekomenduojame šildymą tik sumažinti, tačiau jo visiškai išjungti nederėtų“, – patarė J. Paulėkas.
Sovietinių daugiabučių karalystė
Šilumos tiekėjai apibūdino dažno gyventojo būstą. Anot jų, daugiausia problemų keliantis ir Lietuvoje dominuojantis daugiabučio gyvenamojo namo tipas yra vidutiniškai pasenęs, prastos šiluminės izoliacijos sovietinis daugiabutis.
„Tai vadinamųjų miegamųjų rajonų standartas. Tokiuose namuose gyvena daugiau kaip 1 mln. Lietuvos žmonių. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos skaičiavimais, 60 kvadratinių metrų buto savininkai tokiuose namuose už šildymą 2022/2023 metų šildymo sezono metu vidutiniškai mokės apie 120-170 eurų“, – skaičiavo asociacija.
Anot jos, prastą šildymą lemia išdarkytos vidaus šildymo sistemos.
„Sename daugiabutyje tikriausiai yra įrengta vienvamzdė šildymo sistema. Tai paprasčiausia ir dažniausia iš visų galimų sistemų. Įkaitintas vanduo siurbliu užkeliamas į viršutinį namo aukštą ir stumiamas tolyn, kol pasiekia tolimiausiame viršutiniame namo kampe esančius radiatorius. Paskui vanduo iš esmės teka pats, natūraliai leisdamasis žemyn ir, suprantama, vėsdamas. Į pirmus šildymo prietaisus atiteka karščiausias šilumnešis, todėl šių prietaisų šildomas plotas yra mažiausias.
Temperatūra džiaugiasi tik trečdalis namo gyventojų. Likusiems arba per karšta, arba per šalta, nes vidaus šildymo sistema išbalansuota, dalis gyventojų papildomai pasididino radiatorių plotus, sumontavo grindinį šildymą, vietoje balkonų prasiplėtė kambarius ir pan.“ – aiškino asociacija.
Moka tiek pat, tačiau šilumos kiekį gauna nevienodą
LŠTA prezidentas Valdas Lukoševičius pabrėžia, kad būtent ši problema, neturinti nieko bendra su šilumos tiekėjų darbo kokybe.
„Kai žmonėms parodai šią schemą ir paaiškini, dėl ko butai šyla nevienodai, tai tampa suprantama, kodėl vienas atsidaręs langus ir skundžiasi, kad per karšta, o kitas tame pat name šąla“, – sakė jis.
Pasak V. Lukoševičiaus, sovietinių daugiabučių gyventojai ne be pagrindo piktinasi, kad dažna šildymo sistema nekokybiška.
Neteisingumas, kuris tęsiasi jau 30 metų nepriklausomoje Lietuvoje, neatstatomas ir padėtis tik blogėja, nes gyventojai pradeda individualiai spręsti problemas, nesulaukdami kolektyvinės sistemos atnaujinimo. Dažnai tai daroma kaimynų sąskaita.
„Juk sąskaitas žmonės apmoka vienodai – pagal plotą, o šilumos kiekį gauna skirtingą. Tai neteisinga. Be to, pastebėjau, kad daugeliui žmonių didesnė problema yra ne per didelė šildymo sąskaita, o prasta šildymo kokybė. Jiems nepatinka, kad namuose per karšta arba per šalta“, – tvirtino V. Lukoševičius
Patys mokėti už remontą nenori
Daugiabučius administruojančios įmonės „Mano būstas“ komunikacijos grupės vadovas Paulius Ugianskis irgi patikino, kad netolygus šildymas, kuomet vieni butai name šąla, kiti perkaista – tipinė senų, nerenovuotų daugiabučių, kuriuose sumontuoti pasenę šildymo punktai, liga.
„Dažniausia netolygiai šylančių butų priežastis – išsibalansavusi namo šildymo sistema. Šią „ligą“ galima išgydyti keliais būdais – gyventojams pritarus montuoti balansinius ventilius arba atlikti šilumos sistemų modernizaciją. Ir čia tik nuo gyventojų norų bei iniciatyvos priklauso, ar problema gali būti išspręsta, kadangi tik namo bendraturčiai bendru sutarimu sprendžia efektyvinti ar ne jiems priklausančias inžinerines sistemas. Savo ruožtu „Mano Būstas“ visuomet pasirengęs padėti, siūlydamas klientams efektyvius, išmanius, tvarius, inžineriniais skaičiavimais grįstus šilumos taupymo sprendimus.
Pasitaiko atvejų, kai name šildymo sistemą išbalansuoja ir patys gyventojai. Priežastys – be projekto įsirengtas grindinis šildymas arba butuose savavališkai montuojami neteisingos galios radiatoriai. Dėl tokių vieno ar keleto neatsakingų gyventojų veiksmų kenčia visa daugiabučio bendruomenė“, – pastebėjo įmonės atstovas.
Pasak jo, namo administratorius gyventojams, kurių namuose yra seni šilumos mazgai, nuolat siūlo pagalbą bei rekomenduoja diegti modernius sprendimus, kurie užtikrina ne tik didesnį komfortą, bet ir garantuoja mažesnes sąskaitas už šildymą.
„Iš esmės tai yra vieninteliais efektyviausias kelias minėtoms problemoms išspręsti. Tačiau, pasikartosiu, sprendimą turi priimti daugiabučio gyventojų dauguma“, – pabrėžė P. Ugianskis.
Užburtas renovacijos ratas
LŠTA irgi tikino, kad geriausia išeitis būtų sovietinių daugiabučių namų kompleksinė renovacija.
„Vykdant tokią renovaciją, galima ne tik iš esmės pertvarkyti namo šildymo sistemą, subalansuojant šilumos paskirstymą tarp butų, bet ir sutvarkyti šilumos izoliaciją. Nors tai supranta visi, daugiabučių renovacijos tempai yra tiesiog apverktini. Nuo 2005 m. renovuota tik beveik 4000 daugiabučių namų, tai sudaro tik apie 10 proc. bendro namų skaičiaus.
Renovacijos dar laukia (nors gali ir nesulaukti) apie 30 tūkst. sovietinių daugiabučių, iš jų apie 15 tūkst. yra prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. Jei sakytume, kad tokiais tempais mes juos renovuosime dar šimtą metų, nedaug teapsiriktume. Praėjus beveik 20 metų nuo renovacijos iniciatyvų pradžios, daugelis specialistų priversti pripažinti, kad didžiausias jos stabdis – butų savininkų nenoras inicijuoti renovaciją ar prie jos prisidėti“, – komentavo asociacija.
