Dėl Adomavičiaus – abejonės iš Vokietijos ir kitų sąjungininkų: prašo paaiškinimų

„Tai, kas vyksta pas mus Lietuvoje, stebi ir užsienio kolegos, užsienio partneriai, šalys. (...) Ir tos abejonės, kurios Lietuvoje iškyla, jos irgi rezonuoja, be jokios abejonės, ir tam tikro aiškinamojo darbo yra“, – BNS penktadienį teigė užsienio reikalų ministras.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Budrys: vokiečiams nepakvietus Adomavičiaus į renginį, nėra pagrindo abejoti dėl kišimosi į politiką

Kęstutis Budrys dalyvaus Varšuvos saugumo forume, susitiks su kitų valstybių kolegomis

Kęstutis Budrys ir Pakistano vicepremjeras pasirašė susitarimą dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo

„Galiu patikinti, kad ir praeitų metų pabaigoje, ir dabar įvairių klausimų, taip, ir jiems (Vokietijai – BNS) iškyla“, – pridūrė jis.

Pernai rudenį Seimo rinkimus laimėjusių socialdemokratų sprendimas į koaliciją kviesti „Nemuno aušrą“, kurios lyderis Remigijus Žemaitaitis teisiamas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus, sulaukė neigiamos tarptautinės reakcijos ir sąjungininkų klausimų.

Šį rudenį Lietuvoje plataus kultūrininkų nepasitenkinimo sulaukė sprendimas Kultūros ministeriją perleisti „aušriečiams“. Bendruomenė dėl to rengia protesto akciją, ragina boikotuoti tiek jų deleguotą ministrą Ignotą Adomavičių, tiek pačią „Nemuno aušrą“.

Vis tik K. Budrys teigė užsienio partneriams siunčiantis žinią, kad užsienio, saugumo politikoje Lietuva laikysis tęstinumo, remdamasi Vyriausybės programa ir užsienio reikalų ministro politinėmis nuostatomis.

„Mes su Vokietija esame strateginiai partneriai ir giliname savo partnerystę saugumo, gynybos, ekonomikos, įvairiose srityse, ir kalbama, natūralu, irgi apie daug dalykų, viską mes aptariame“, – pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Kaip skelbė BNS, Vokietijos ambasada Lietuvoje nusprendė nekviesti I. Adomavičiaus į trečiadienį vykusį renginį Vilniuje, skirtą paminėti šalies Vienybės dieną.

Savo ruožtu, socdemų lyderis Mindaugas Sinkevičius suabejojo, ar tokiais veiksmais Berlynas nesikiša į šalies vidaus reikalus.

Lietuva su Vokietija glaudžiai bendradarbiauja gynybos srityje. Pagal Vilniaus ir Berlyno susitarimą iki 2027 metų pabaigos Lietuvoje turėtų būti būti dislokuota Vokietijos karinė brigada „Lietuva“ su maždaug 5 tūkst. karių ir civilių.

Be to, Vilnius perka „Leopard 2“ tankus, „Boxer“ šarvuočius, „PzH 2000“ haubicas. Šalyje netrukus prasidės „Rheinmetall“ amunicijos gamyklos statyba.