žemės ūkis

Kaip žinoma, karvės ir jaučiai yra bene didžiausią žalą klimatui darantys gyvūnai – atrajodami ir tuštindamiesi jie į atmosferą išleidžia daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Dėl to jau rimtai svarstoma netrukus apmokestinti kiekvieną galviją. Tokius planus pristatė Danijos vyriausybė. Pagal jos pateiktą projektą, už kiekvieną karvę jas laikantys ūkininkai turėtų mokėti 672 kronų arba maždaug 90 eurų mokestį, rašo CNN.

Per pastaruosius kelerius metus ne vienoje Europos ir viso pasaulio šalių buvo skelbta apie masinį bičių kritimą. Mokslininkai įvardija skirtingas to priežastis, tačiau daugelis sutaria: jei jų neliks, tai ne tik neturėsime tikro medaus, bet ir kai kurie augalai ims nykti, nes nebus apdulkinti. Specialistai taip pat ragina gyventojus vartoti vietoje užaugintą medų ir kitus bitininkystės produktus. Esą tik taip galima būti tikriems, kad jie nėra padirbti.

Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. Į sąrašą patenka 24 grupių produktai: gyvi gyvūnai, mėsa ir jos subproduktai, žuvys, pienas ir jo produktai, kiaušiniai, natūralus medus, negyvūninės kilmės produktai, augalai, daržovės, vaisiai, kava ir prieskoniai, grūdai, javai, aliejus, gėrimai, tabakas ir kiti produktai.

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis sako, kad šiais metais žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas vyksta lengviau, tačiau lėčiau negu pernai. Anot jo, lyginant su laikotarpiu 2023 m., šiuo metu deklaravimas „porą dienų atsilieka“. „Trečiadienio ryto duomenimis deklaruota yra 486 tūkst. 242 hektarai. Tempas yra apie 40 tūkst. hektarų per dieną. Deklaravimo eiga vyksta panašiai, nors ūkininkai šiemet žymiai lengviau deklaruoja, yra mažiau neaiškumų.

Lietuvoje daugėja vyresnių žmonių, o jaunimo – vis mažiau. Tokios tendencijos labiau pastebimos kaimiškose vietovėse. Tačiau šiemet, kaip ir kiekvienais metais, jaunimas vėl skatinamas įsikurti kaime ir pradėti žemės ūkio veiklą. Pasinaudoję Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinė priemone „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, jauni žmonės gali gauti iki 60 tūkst. eurų paramą plius 40 tūkst. eurų lengvatinę paskolą arba iki 100 tūkst. eurų lengvatinę paskolą.

Gegužės 17–19 d. visoje Lietuvoje organizuojamos „Atviros dienos kaime“. Per jas Įvairūs Lietuvos ūkiai, muziejai, dvarai, sodybos, bendruomenių centrai ir kiti objektai savo duris atvers lankytojams ir pasiūlys daug pramogų – nuo ekskursijų, edukacijų ir degustacijų iki išskirtinių pramogų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Siekiant, kad Lietuvoje padidėtų daugiamečių pievų plotai, o esamos pievos būtų išsaugotos ir prižiūrimos, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) buvo numatyta nauja ekologinė sistema „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“. Apie tai informuoja Žemės ūkio ministerija. Pasak jos pranešimo, Lietuvai pavyko išspręsti vieną didesnių ūkininkų problemų – daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo klausimą.

Retas žino ar galėtų įvardinti bent vieną lietuviškų vynuogių rūšį ar vyno pavadinimą. Tačiau iš tiesų mūsų šalyje yra ne viena dešimtis tikrų vyninių vynuogių augintojų ir bent kelios vietos, kuriuose galima nusipirkti ir paragauti tikro lietuviško vynuogių vyno. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje vyninių vynuogių auginimas yra gana nauja žemės ūkio šaka. Tačiau kiekvienais metais atsiranda bent keli nauji vynuogių augintojai.

Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15 d. dar gali pasinaudoti galimybe paskutinį kartą ypač palankiomis sąlygomis gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“.  Parama smulkiesiems ūkiams yra negrąžintina parama, kuri finansuojama 100 proc., t. y. ūkininkui nebūtina prisidėti savo lėšomis, visas išlaidas galima padengti paramos lėšomis, informuoja Žemės ūkio ministerija.