Vienas didžiausių bankų prieš Kalėdas visuose savo skyriuose žada nutraukti operacijas su grynais pinigais ir klientus siunčia į savitarną. Negana to, bankai grasina dar labiau pabranginti klientams paslaugas, jei valdantieji įves turto mokestį. Premjeras Skvernelis tokią bankininkų retoriką vadina apgailėtina.
Viename iš SEB banko skyrių Vilniaus centre žmonės atėjo atsidaryti sąskaitų, pasikonsultuoti dėl banko paslaugų. Yra ir tokių, kurie banko skyriuje prašo darbuotojo padėti kompiuteriu atlikti pinigų pavedimą, mat patys to padaryti nedrįsta. Vyresnės kartos tautiečiai čia mielai pasiimtų ir pensiją, tačiau tokia paslauga nebeteikiama:
„Labai blogai, yra žmogus, vos paeina. Ką jam daryti?“
„Eidavau, jei pervedimą reikia padaryti.“
„Nepatogu. Pagyvenęs žmogus nesugebės pats viską atlikti.“
Mokėjimo kortelė, mobilus telefonas ir kompiuteris tampa pagrindiniais įrankiais savo pinigams valdyti. Lietuvoje mažėja bankų skyrių, kur galima atlikti operacijas grynais pinigais.
Vienas didžiausių šalyje – SEB bankas skelbia grynųjų pinigų operacijų skyriuose pabaigą. Dabar dalyje skyrių, o gruodį nė viename jų joks darbuotojas nebesutiks priimti ar išduoti grynųjų pinigų.
„Šita paslauga yra nišinė, labai nedidelė mūsų klientų dalis ja naudojasi. Visoje Lietuvoje padaroma apie 50 operacijų. Mes pasiryžę išmokyti klientus, kurie dėl įpročių labiau nori naudoti grynuosius pinigus“, – sako SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius vaidas Žagūnis.
Komerciniai bankai pastaraisiais metais gyventojus su grynaisiais pinigais išgujo iš banko skyrių, vis didindami tokių paslaugų mokesčius.
Štai Premjeras Skvernelis piktinasi, kad dėl oligopolinių sąlygų bankai ir toliau gąsdina vartotojus branginti paslaugas, jei tik bus įvestas bankų turto mokestis.
„Iš esmės – tai apgailėtina retorika. Grįžtame, matyt, pora dešimtmečių atgal, kada šantažo forma pareiškiama, kad visi mokesčiai, kurie gali atsirasti, bus permesti ant vartotojų pečių“, – mano Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Beje, štai banko „Luminor“ darbuotojai jau nuo vidurvasario klientų su grynaisiais pinigais savo skyriuose neaptarnauja – jiems pastatė pinigus priimančius ir išduodančius bankomatus.
„Matome, kad efektyviausios ir geriausios paslaugos yra skaitmeninės. Suprantame, kad yra poreikis žmonėms, ypač regionuose, turėti grynųjų pinigų. Stengiamės optimaliai paskirstyti tinklą, kad būtų galimybių grynuosius turėti savitarnos zonose“, – teigia „Luminor“ atstovė Giedrė Bielskytė.
„Swedbank“ skelbia kol kas neturintis planų iš viso nutraukti darbuotojų atliekamas grynųjų pinigų operacijas. Tačiau pusė banko padalinių jau dabar grynųjų pinigų operacijų nebeatlieka. Bankininkai skelbia, kad, nebegaišdami laiko skaičiuoti grynųjų pinigų, darbuotojai didesnį dėmesį gali skirti klientų konsultavimui apie pensijų kaupimą, investavimą ir kitus klausimus. Tuo metu klientų interesus turintis ginti Lietuvos bankas tam neprieštarauja.
„Tai natūrali tendencija, nėra staigus dalykas. Kurį laiką mažėjo grynų operacijų teikimas skyriuose. Vis mažiau skyrių atliko šias operacijas. Tai operacijos, kur reikalingas žmogaus darbas, pakankamai brangios, atitinkamai ir kainuodavo“, – kalbėjo Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius.
Kam reikia išsiimti grynųjų pinigų ar įnešti į sąskaitą, bankai siunčia į savitarnos zonas, kur stovi bankomatai. Neturintiems galimybių išsigryninti pinigus bankomatuose, bankai ragina eiti į parduotuves, degalines, kioskus, net prie loterijų terminalų.
Vienur už išgryninimą imamas mokestis nuo 40 euro centų iki 2 proc. sumos. Kitur paslauga nemokama, bet su sąlygomis. Pavyzdžiui, parduotuvėje būtina įsigyti pirkinių bent už 2 ar 5 eurus, o ir išsigryninti vieno pirkimo metu galima daugiausiai 100 eurų.
