„Eina kalba, kiek man žinoma, apie 40 mln. eurų. Tai yra nemaža suma, bet bankų sektoriui tai nėra didelė suma (...). Nėra planuojama surinkti 100 mln. eurų. Kiek žinau, Finansų ministerija skaičiuoja apie 40 mln. eurų“, – Žinių radijui trečiadienį teigė R. Karbauskis.
Jis atmetė Lietuvos bankų asociacijos būgštavimus, kad dėl bankų turto mokesčio pakiltų būsto paskolų palūkanos.
„Tai yra absurdas, mes negyvename kažkokiame uždarame inde. Visos šalys turi tarpusavy ryšius ir bankinis sektorius negali taikyti tris kartus didesnių palūkanų, nei Vokietijoje ar kažkur kitur“, – sakė R. Karbauskis.
„Kitas klausimas – jeigu taip teoriškai atsitiktų, tai į mūsų rinką labai greitai ateitų daug bankų, kurie norėtų šiek tiek geresnių palūkanų nei Europos Sąjungoj“, – sakė „valstiečių“ lyderis.
Anot jo, Lietuva yra viena iš mažiausiai mokesčių surenkančių valstybių Europos Sąjungoje, todėl šalis turi ieškoti, kaip surinkti daugiau mokesčių.
„Mes turime kažkaip juos rinkti, kad galėtume didinti atlyginimus, pensijas, mokėt vaiko pinigus ir taip toliau“, – sakė R. Karbauskis.
LBA, preliminariai išanalizavusi bankų turto mokesčio poveikį, teigia, kad to bankų paslaugos gali brangti 8 proc. – apie 60 centų per mėnesį kiekvienam klientui.
LBA skaičiavimais, būsto paskolų palūkanos gali kilti iki 2,8–4,6 proc., paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3 proc. iki 3,8 procento.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai dar 2016-ųjų kovą Seime registravo įstatymų pataisas, kuriomis didesnius kaip 100 mln. eurų finansų įstaigų turtą ir didesnį kaip 50 mln. eurų draudimo įmonių turtą siūlo apmokestinti 0,0334 proc. mėnesiniu arba 0,4 proc. metiniu tarifu.
Anot pataisų rengėjų, panašaus pobūdžio mokestis bankams ir finansų institucijoms galioja kitose Europos šalyse – Didžiojoje Britanijoje, Vengrijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Švedijoje.
