Pasak Tautinių mažumų departamento vadovės Vidos Montvydaitės, imama manyti, kad paveikumas propagandai ir karo priežasčių interpretavimas yra tik tautinių mažumų ir rusakalbių problema Lietuvoje.
Ne tik rusakalbiai myli propagandą
„Tai nėra visų tautinių mažumų požiūrio interpretacija, kitokio informacinio lauko yra ir kitose šalyse, ne visi vienodai vertina karą Ukrainoje. Jei žmonės veikiami dezinformacijos, jei juos dešimtmečius veikia informacija iš Rusijos, tai nėra tautinių mažumų bėda. Tai – dalis visuomenės visose šalyse, kur gyvena lengviau manipuliuojami žmonės, priimantys kitokią informaciją, vengiantys atsakomybės už savo veiksmus“, – sakė departamento direktorė, pabrėžusi, kad nereiktų atsisukti į Lietuvoje gyvenančias tautines mažumas ir jas kažkuo kaltinti, nes tautinė neapykanta turi baisias pasekmes.
Panašią poziciją išsakė ir tautinių mažumų ekspertė iš Ukrainos Julija Tyshchenko, šiuo metu gyvenanti Lietuvoje.
Anot jos, Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai, vaikai einantys į, tarkime, rusakalbes mokyklas, kasdien susiduria su geranorišku požiūrių, o piktų, nelaimingų žmonių yra visur, todėl jų išsišokimų nereiktų sureikšminti.
Kalbėdama apie situaciją pačioje Ukrainoje, ji sakė, kad žmonės ten šiuo metu rūpinasi, kaip išgyventi, o ne kas kokios tautybės yra, nes visi jie – Ukrainos piliečiai, o tai šiuo metu svarbiausia.
Raketos nesirenka pagal tautybę
„Rusų raketos neklausia ar jūs rusai ar ukrainiečiai, etniniai rusai kovoja Ukrainoje, gina savo žemes, namus. Pas mus karas prasidėjo prieš aštuonis metus, ne dabar. O kas pasikeitė nuo vasario mėnesio? Pasikeitė požiūris į Rusiją, jos piliečius, žmonės nesuvokia, kaip galima buvo iki to prieiti, kaip Rusijos piliečiai gali palaikyti tai, ką daro Rusija, įskaitant ir rusakalbiams, kurie gyvena Ukrainoje. Spekuliacijos, kad rusai Ukrainoje kažko laukia, tai yra spekuliacijos“, – sakė ji.
Moteris pabrėžė, kad tautinių mažumų aspektu šiuo metu labiausiai persekiojami yra Krymo totoriai, kurių savivaldos organus Rusija skelbia teroristinėmis organizacijomis, o žmonės sodina į kalėjimus, jie dingsta be žinios. Totorių buvimas Kryme, pasak ekspertės, trukdo Rusijos istorijoms esą Krymas tai Rusija.
J. Tyshchenko pridūrė, kad nėra žinoma, kokios tautybės Ukrainos piliečių daugiau atvyko į Lietuvą, nes jų pasuose nėra nurodoma tautybė, tik pilietybė.
Reiktų, pasak jos, žiūrėti į regionus iš kurių yra daugiausiai atvykėlių. Šiuo metu Lietuvoje dominuoja atvykėliai ir Kyjivo, Charkivo, Chersono ir Mariupolio.
Pasak Tautinių mažumų departamento vadovės, mes ilgą laiką nepastebėjome arba rimtai nevertinome Rusijos minkštųjų galių ir jų įtakos mūsų piliečiams. O šie, žiūrėdami koncertus per Rusijos televiziją, gavo ne tik pramogą, bet ir tam tikras žinutes, kuriomis tiki.
„Gal todėl ir yra taip, kad iki 15 proc. visuomenės mano, kad ne Rusija kalta dėl karo Ukrainoje. Nebuvo aiškiai suvokta informacinė grėsmė ateinanti per medijas. Taip pat pastebėjome, kad Lietuvos visuomenė ieško nusiraminimo, mano, kad rusakalbės mokyklos yra problema, neva tautinės mažumos labiausiai paveikios propagandai, nors, manau, kad politinės pažiūros nepriklauso nuo tautybės šiuo atveju“, – tikino specialistė.
Ji taip pat pripažino, kad daryti sąrašo, kokios tautybės pabėgėliai atvyksta į Lietuvą iš Ukrainos nebuvo poreikio. Nors yra žinoma atvejų, kai nuo karo bėgantys romai, žydai ar karaimai čia randa prieglobstį savo tautinių grupių atstovų namuose.
