„Iš tikrųjų tą žodį pavartojau gal ir ne visai tinkamai, ironiškai. Gera pamoka tikriausiai ir man, per daug ironijos politikoje nevartoti, nes situacija rimta – dirbame su Taivanu, su Vokietija.
Stengiamės Lietuvos investicinį klimatą pagerinti, kad verslininkai galėtų ir daugiau talentingų žmonių įsivežti, ir mažiau mokesčių reinvesticijoms mokėti. Tą aš pasiūlysiu ir tam reikės palaikymo“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Antradienį ministrė susitiko su Vokietijos federalinės ekonomikos ir klimato apsaugos ministerijos parlamentine valstybės sekretore Franziska Brantner (Franciska Brantner).
Po susitikimo A. Armonaitė teigė, kad Lietuva su Vokietija derina veiksmus dėl Kinijos ekonominio spaudimo Lietuvai ir pabrėžia, kad F. Brantner susitikime patvirtino paramą Lietuvai.
„Aptarėme svarbą vystyti bendrą vieningą Europos prekybos politiką. (...) Europai reikia praktiškai veikiančios vieningos prekybos politikos“, – sakė A. Armonaitė ir tikino, kad „Vokietija ir toliau Lietuvą mato kaip labai saugią ir perspektyvią investicijoms šalį“.
„Tik kalbant vienu europiniu balsu yra galima rasti išeitį iš šitos situacijos, nes yra patekusios į sudėtingą situaciją ne tik Lietuvos įmonės, bet ir integruotos europinės rinkos kompanijos, kurios turi partnerius Lietuvoje“, – pridūrė ministrė.
A. Armonaitė: „Neabejoju, bus ne tik simbolinė, bet ir ta reali politinė parama“
Politikai pabrėžia, kad vokiečių politinė parama yra Lietuvai, tačiau vokiečių verslo interesai Kinijoje yra vis didėjantys, jie vis kelia automobilių gamyklas į Kiniją. Ar tikrai Lietuva sulauks paramos?
„Aš neabejoju, bus ne tik simbolinė, bet ir ta reali politinė parama. Kitas dalykas, tas situacijos normalizavimas – tai vis dar tikimės, kad diplomatiniu keliu bus galima išspręsti šituos dalykus“, – sakė A. Armonaitė.
Pasak ministrės, dėl verslo krovinių, kurie dar vis yra užstrigę, ministrė šiandien taip pat turėjo pokalbį ir produktai buvo nukreipti į Taivaną ir kitas Pietryčių Azijos šalis.
„Šiandien taip pat buvo išsamus pokalbis su Taivano ekonomikos ministru. Viena vertus, buvo jam už ką padėkoti, nes kai kurie produktai buvo nukreipti į Taivaną ir kitas Pietryčio Azijos šalis. Ir turėsime dar tokių atvejų, kur kitur bus galima realizuoti tas prekes daugiau“, – teigė ji.
Lietuvoje dar nėra įmonių, kurios stabdytų veiklą
Žiniasklaidoje jau pasigirsta, kad Lietuvos kai kurios įmonės gali stabdyti veiklą, tačiau ministrė teigia konkrečių nutrauktų veiklų dar nėra.
„Tokių konkrečių nutrauktų projektų nėra šiandien dienai. Aišku, kad debatuose, viešoje erdvėje, tarptautinėje medijoje tai nepadeda, bet mes turime dirbti dar tris, keturis kartus daugiau, kad Lietuva išnaudotų labai perspektyvią partnerystę su Taivanu, didelę Vokietijos draugystę.
Antras dalykas, kad čia pasidarytume namų darbus, kad būtųme draugiškesni investicijoms, įsivežtume daugiau talentingų žmonių čia į Lietuvą, mokestinę aplinką įmonėms ir jų reinvesticijoms turėtume didesnę. Tuos planus pristatysime netrukus“, – sakė A. Armonaitė ir pažymėjo, kad kol kas dar negalima pasakyti, kokie Lietuvai gresia nuostoliai dėl santykių su Kinija ir nukentėjusių verslų.
Pasak A. Armonaitės, yra 200 mljn. JAV dolerių fondas investicijoms, kurį Taivanas skiria Rytų ir Vidurio Europos regionui.
„Mes turime užtikrinimą, jog Lietuva yra absoliutus prioritetas. Ir investiciniai fondai Lietuvoje bus absoliutus prioritetas“, – sakė A. Armonaitė.
Antras dalykas, tai 1 milijardo JAV dolerių paskolų fondas bendriems Taivano ir Lietuvos verslo projektams.
„Artimiausiu metu bus aiškios detalės. Ministrui pabrėžiau ir detalizavau, kad šitos paskolos turi būti prieinamos, jog palūkanos turi būti konkurencingos“, – sakė A. Armonaitė ir pabrėžė, kad tai buvo išgirsta.
Daugiau galite pamatyti TV3 Žinių reportaže:
