Europa atsilieka labai svarbioje puslaidininkių pramonėje, o pagrindinė ES pramonės strategijos dalis, kuria siekiama Europą išlaikyti lygiaverte ekonominėje konkurencinėje kovoje su JAV ar Kinija, būtent ir yra mikroschemų gamybos skatinimas.
ES didžiosios šalys siekė bendradarbiavimo su Azijos elektronikos gamybos sektoriaus lyderiais, tokiais kaip Taivanas ar Pietų Korėja, tačiau visi bandymai išpešti iš to bent kokių rezultatų kol kas baigėsi nesėkme.
Pastaruoju metu vis aktyviau ekonominius ryšius su Taivanu bando megzti ir kelios Centrinės Europos šalys – Čekija bei Slovakija.
Tačiau įnirtingas prekybos ginčas tarp Lietuvos ir Kinijos paverčia Vilnių ir Taipėjų neįprasta politinių Dovydų pora, susijungusių bendram tikslui prieš Galijotą Pekiną. Dėl Lietuvos parodyto dėmesio Taivano siekiui atverti langą į pasaulinį pripažinimą Kinija Baltijos valstybei paskelbė griežtą embargą. Tiesa, kol kas formaliai jis net nepaskelbtas, bet sudaromas įspūdis, kad kitose ES šalyse gaminamos prekės su lietuviškais komponentais Kinijoje „sulauktų problemų“.
Būtent bendra kova prieš Kinijos hegemoniją gali padėti ES šalims, o konkrečiai tai Lietuvai, pralaužti ledus patenkant į gana uždarą puslaidininkių gamybos pasaulį.
Siekdamas padėti savo ištikimiausiai Europos sąjungininkei Taivanas jau pažadėjo 200 mln. dolerių investicijas. Taivano investicijų Lietuvoje planas nėra galutinis, priklausys nuo taivaniečių ekspertų atliktų tyrimų artimiausiais mėnesiais.
„Politico“ pažymima, kad tai rodo bendradarbiavimo mikroschemų gamyboje potencialą. Leidinio kalbinti taivaniečių diplomatai patvirtino, kad negalima atmesti jokių galimybių, net ir to, kad Lietuva gali tapti puslaidininkių rinkos Europoje pavyzdžiu.
„Tai yra pirmas kartas, kuomet Taivano vyriausybė steigia tokį investicinį fondą, – cituojamas Taivano atstovybės Vilniuje vadovas Ericas Huangas. – Kai tirsime galimybę investuoti į puslaidininkius Lietuvoje, tai šį klausimą svarstysime visos ES rinkos šviesoje, nes tokiu atveju ji bus tvaresnė ir pelningesnė“.
Galingi draugai
Vien partnerystės su tokia elektronikos komponentų rinkos lydere, kaip Taivanas, paminėjimas jau savaime yra Lietuvos įvertinimas, pažymima „Politico“. Taivano puslaidininkių gamybos įmonė („Taiwan Semiconductor Manufacturing Company“, TSMC) 2020-aisiais užėmė 54 proc. pasaulinės rinkos ir nuolat susiduria su daugelio šalių spaudimu perskirstyti savo produkcijos srautus. Iki šiol Taivanas itin skrupulingai atsirinkinėjo tokius siūlymus, užtikrinant, kad tik strateginiai partneriai, tokios šalys kaip JAV ar Japonija (galinčios ateiti į pagalbą, jeigu reikėtų prisidėti prie salos gynybos karo atveju) gautų taip visų geidžiamas mikroschemas.
Europos šalys jau pajuto mikroschemų stygių, ypač koronaviruso pandemijos metu, kuomet tokios šalys, kaip Vokietija susidūrė su automobilių gamyboje naudojamos elektronikos trūkumais.
Tam tikras saiko jausmas reikalaujamų pinigų atžvilgiu yra labai svarbus. Taivano siūlomos investicijos yra lašas jūroje, palyginti su tuo, ko prireiks viso dydžio gamyklai. Pavyzdžiui, TSMC gamykla Arizonoje, kuri bus pradėta gaminti iki 2024 m., reikalauja investuoti, pavyzdžiui, 12 mlrd.
Europos Komisijos atstovas „Politico“ taip pat išreiškė abejones dėl Lietuvos finansinių ir logistinių galimybių užtikrinti tokio lygio gamyklos veiklą. Tam reikia daug ir pigios elektros, aprūpinimo vandeniu.
E. Huangas taip pat pripažino, kad vienai ES valstybei gali būti sunku pakartoti taivaniečių pastaruosius keturis dešimtmečius kurtą mikroschemų gamybos linijos modelį.
Tačiau, jo teigimu, pavienės šalys gali stiprinti tas „bendros sistemos“ dalis, kuriose jos yra stiprios, o Taivanas jau dabar padeda Lietuvai susikoncentruoti į vieną ypač paklausią sritį: talentų paieškos ir vystymo programas.
„Taivanas protingai žaidžia savo ekonomine korta, – pasakojo Paryžiuje įsikūrusio Montaigne instituto Azijos programos direktorius Mathieu Duchatelis. – Akivaizdu, kad Taivanas turi ką pasiūlyti Europos puslaidininkių ekosistemos sutvirtinimui, o žinutė yra ta, kad visa tai siejasi su Taivano tarptautinės erdvės gilinimu – taigi, tai yra tam tikras ekonominis valstybės kūrimo būdas“.
„Krizelė“ ir konkurencingumo įgijimas
Antradienį Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitiko su Taivano ministru Kungu Ming-hsinu, kuris taip pat yra ir TSMC valdybos narys.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė pareiškė, kad konfliktas su Kinija dėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje Lietuvai reiškia postūmį tapti viena konkurencingiausių valstybių regione. Be to, pasak Aušrinės Armonaitės, skatinant Lietuvos įmones ieškoti naujų rinkų Vyriausybė padvigubins komercijos atstovybių skaičių visame pasaulyje.
„Ši krizelė, į kurią mes papuolėme dėl to, kad Kinija nusprendė mus išimti iš muitinės sistemų, mums turi būti galimybė tapti pačia konkurencingiausia valstybe, bent jau regione tai tikrai, bet tikiuosi – ir Europos Sąjungoje“, – LRT radijui antradienį sakė ministrė.
A. Armonaitė pabrėžė, kad šiuo metu būtina gilinti ekonominius ryšius su Taivanu, nors dėl santykių su šia valstybe Lietuva užsitraukė Kinijos rūstybę.
„Taivanas yra viena iš pažangiausių ekonomikų pasaulyje, dėl to Lietuva Taipėjuje ruošiasi atidaryti prekybos atstovybę, tikimės, kad jų investicijos pasieks Lietuvą, o mūsų eksportuotojai galėtų išvežti prekes į naujas rinkas“, – kalbėjo A. Armonaitė.Praėjusią savaitę Taivano atstovai patvirtino, kad per specialų investicinį fondą į Lietuvą ruošiasi investuoti 200 mln. JAV dolerių.
Šios dienos susitikime Taivano ministras A. Armonaitę informavo, kad Taivanas artimiausiu metu atidarys 1 mlrd. JAV dolerių dydžio paskolų fondą bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams.
Vėliau šią savaitę įvyks neformalus visų ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas Prancūzijoje, kur ES ir Kinijos santykiams bus skiriamas ypatingas dėmesys.
Be Olimpinių žaidynių boikoto, sekant JAV, Didžiosios Britanijos ar Australijos pavyzdžiu, gali būti tęsiama praėjusią savaitę Prancūzijos nubrėžta Lietuvos palaikymo kovoje su Kinijos spaudimu linija.
Lietuva Europoje galimai turės ir daugiau galingų užtarėjų – Vokietijos atstovė Annalena Baerbock ir čekas Janas Lipavsky gali sustiprinti Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pozicijas.
A. Baerbock neseniai pasiūlė visoje ES uždrausti prekes, kurios yra pagamintos naudojantis priverstinio darbo stovyklų darbo jėga, turint omenyje Kinijoje engiamą uigūrų mažumą. J. Lipavsky taip pat yra žinomas savo kritišku požiūriu į Kinijos vystomą politiką.
Tačiau, nepaisant ES šalių bandymo nesupykdant Kinijos užmegzti joms ateityje galinčius praversti ryšius su Taivanu, niekas prie šios šalies (ir jos puslaidininkių gamybos technologijų) nepriartėjo tiek, kiek Lietuva.
„Kadangi Taivanas turi tokią didelę patirtį (puslaidininkių gamybos srityje), manau, kad geriausias būdas yra padėti mūsų draugui nuoširdžiai ir atvirai pažvelgti į lyginamuosius pranašumus“, – „Politico“ sakė E. Huangas.
