Į situaciją dar kartą sureagavo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis taip pat pažėrė kritikos kritikams, sakydamas, kad kai sprendimas buvo priimtas, niekas dėl jo neoponavo.
Pateikiame visą ministro tekstą, publikuotą „Facebook“ paskyroje.
„Apie normalumus ir nenormalumus. Daug kas klausia paskutinėmis dienomis kada, kaip, kas priėmė bei kas sutiko su sprendimu dėl Taivaniečių atstovybės.
Keista, kad tų klausimų buvo mažokai, kai apie šį sprendimą paskelbėme dar liepos mėnesį. Kaip sakoma – pergalės tėvų daug, taip ir vasarą apie sprendimą buvo žinota, pritarta ir sveikinta. Įmonėms susidūrus su sunkumais – taivaniečiai daugelio paliekami našlaičiais.
O juk visiškai nieko ypatingo Lietuvoje neatsitiko, tik žmonės iš Taivano salos norėjo save vadinti taivaniečiais ir tai yra visiškai normalu. Tai nepažeidžia mūsų tarptautinių įsipareigojimų, nepažeidžia sutarčių. Leisti vadintis taip, kaip žmonės save vadina nėra klaida.
Nenormalu yra kitkas. Nenormalus ir neatitinkantis tarptautinių įsipareigojimų yra spaudimas įmonėms, nenormalus yra vieningos ES rinkos sistemos laužymas. Mesti iššūkį Europos Sąjungai yra klaida.
Vakar žiūrėjome Sergejaus Loznicos filmą apie vieną pažįstamą muzikologijos profesorių (perfrazuojant filme girdėtą frazę). Labai daug déjà vu jausmo - apie tai, kas yra klaida, kas su kuo turėjo konsultuotis ir ko atsiklausti leidimo dėl Lietuvos nepriklausomybės. Ir kaip filme buvo pasakyta, visi klausimai turi prasmę tik tuomet, jei nepripažįstamas pagrindinis principas - ar žmonės turi teisę apsipręsti ir būti laisvi. Būtent laisvės siekis yra normalu, o ne agresyvi ir neteisėta komunistų partijos valdomos šalies reakcija.
Panašu, kad po trisdešimties metų vis dar turime sau priminti kas yra kas.“
Metusi Kinijai iššūkį Lietuva įgija pranašumą, kurio pavydėtų net Vokietija ar Prancūzija
Lietuvos susirėmimas kaktomuša su Kinija dėl Taivano gali pasisukti kiek netikėta linkme, apie kurią tokios šalys, kaip Prancūzija ar Vokietija, gali tik pasvajoti: investicijas mikroschemų gamyboje. Mažai valstybių yra sugebėjusios priartėti prie Taivano (ir jo puslaidininkių) tiek, kiek Lietuva, rašoma „Politico“
Europa atsilieka labai svarbioje puslaidininkių pramonėje, o pagrindinė ES pramonės strategijos dalis, kuria siekiama Europą išlaikyti lygiaverte ekonominėje konkurencinėje kovoje su JAV ar Kinija, būtent ir yra mikroschemų gamybos skatinimas.
ES didžiosios šalys siekė bendradarbiavimo su Azijos elektronikos gamybos sektoriaus lyderiais, tokiais kaip Taivanas ar Pietų Korėja, tačiau visi bandymai išpešti iš to bent kokių rezultatų kol kas baigėsi nesėkme.
Pastaruoju metu vis aktyviau ekonominius ryšius su Taivanu bando megzti ir kelios Centrinės Europos šalys – Čekija bei Slovakija.
Tačiau įnirtingas prekybos ginčas tarp Lietuvos ir Kinijos paverčia Vilnių ir Taipėjų neįprasta politinių Dovydų pora, susijungusių bendram tikslui prieš Galijotą Pekiną. Dėl Lietuvos parodyto dėmesio Taivano siekiui atverti langą į pasaulinį pripažinimą Kinija Baltijos valstybei paskelbė griežtą embargą. Tiesa, kol kas formaliai jis net nepaskelbtas, bet sudaromas įspūdis, kad kitose ES šalyse gaminamos prekės su lietuviškais komponentais Kinijoje „sulauktų problemų“.
Būtent bendra kova prieš Kinijos hegemoniją gali padėti ES šalims, o konkrečiai tai Lietuvai, pralaužti ledus patenkant į gana uždarą puslaidininkių gamybos pasaulį.
Siekdamas padėti savo ištikimiausiai Europos sąjungininkei Taivanas jau pažadėjo 200 mln. dolerių investicijas. Taivano investicijų Lietuvoje planas nėra galutinis, priklausys nuo taivaniečių ekspertų atliktų tyrimų artimiausiais mėnesiais.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
