Apžvelgdama KMI įvertinimo rezultatus per paskutinius trejus mokslo metus HI Sveikatos informacijos centro Registrų skyriaus Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos valdymo specialistė Ugnė Butkutė pastebėjo, kad per minimą laikotarpį labiausiai pakito turinčių normalų svorį vaikų 7–17 m. amžiaus dalis.
„Nuo 2016–2017 mokslo metų iki dabar, normalaus svorio vaikų dalis sumažėjo 1,6 proc. 2016–2017 mokslo metais tokių vaikų buvo 68 proc., 2017–2018 mokslo metais – 67,5 proc., 2018–2019 mokslo metais – 66,4 proc. Kalbant apie nutukusius ir antsvorį turinčius vaikus situacija, lyginant su praėjusiais mokslo metais, išlieka nepakitusi“, – sakė ji.
Specialistė pabrėžė, kad vaikų antsvoris ir nutukimas yra vienas didžiausių šio amžiaus iššūkių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europos regiono šalyse 2014 m. kas trečias 11 m. amžiaus vaikas buvo nutukęs ar turėjo antsvorio.
„Vis dėlto Lietuvoje situacija Europos regiono atžvilgiu yra geresnė – mūsų šalyje 2018–2019 mokslo metais kas ketvirto 11 metų amžiaus vaiko svoris buvo per didelis“, – sakė U. Butkutė.
Netinkamas maistas – didžiausias kaltininkas
Vaikų gydytojas gastroenterologas Vaidotas Urbonas patvirtino, jog tiek antsvorį turinčių, tiek nutukusių vaikų Lietuvoje proporcingai daugėja.
„Antsvorį turi kokie 15–20 proc. vaikų, o nutukusių bus bent iki 10 proc. Aišku, nėra tiek daug morbidinio, t. y. kraštutinio, nutukimo atvejų, kai jau vaikų amžiuje atsiranda ir komplikacijos. Tačiau jei vaikas iki 10-ies metų bus nutukęs, labai didelė tikimybė, kad ir suaugęs jis bus nutukęs ir jam bus labai sunku mesti svorį. Kartu didėja ir komplikacijų rizika. Todėl labai stengiamasi, kad iki paauglystės vaiko svoris grįžtų į vietą“, – sakė medikas.
Anot V. Urbono, tiek kalbant apie nutukimo, antsvorio atsiradimą, tiek gydymą pirmoje vietoje yra maistas, antroje – maistas, trečioje – vėlgi maistas. Toliau jau rikiuotųsi pakankamas fizinis aktyvumas, tinkamo dienos režimo laikymasis.
Ne tik kasdieniai ydingi mitybos įpročiai, bet ir šiuolaikinė maisto pramonė neprisideda prie sveikatos negailėdama pridėtinio cukraus produktuose, o kur dar įvairūs konservantai, maisto priedai ir t.t. Vis dėlto, V. Urbono teigimu, ir gydytojai, mokslininkai ne visada žino, koks tas tinkamas maistas turėtų būti, todėl ir rekomendacijos vis pasikeičia.
„Jei anksčiau labiau buvo kaltinami riebalai, tai dabar daugiau žiūrima į cukrų, miltinius produktus. Štai vienas tyrimas JAV atskleidė, kad nutukusių žmonių daugėja, nors riebalų suvartojama mažiau. Taigi įvertinta, kad didžiausią grėsmę turi lengvai įsisavinami angliavandeniai, bandelės, saldieji gėrimai.
Taigi, jei anksčiau rekomenduota valgyti daug vaisių, dabar jų reikėtų vartoti saikingai, juo labiau nekalbama apie sultis, kuriose daug cukraus. Vaisiuose esanti fruktozė veikia panašiai kaip valgytum lašinius. Tad pirmenybė šiandien turėtų būti teikiama daržovėms. Be to, vis keičiasi suvokimas apie cholesterolį: anksčiau jis laikytas blogu, pastarąjį dešimtmetį buvo reabilituotas, tačiau dabar vėl pasirodo žinių, kad jis turi reikšmės svoriui“, – kalbėjo medikas.
Vaikų gydytojas pabrėžė, kad didžiausia atsakomybė kalbant apie nutukimo profilaktiką tenka tėvams. „Jei vienas iš tėvų yra nutukęs, tai ir vaikui didėja grėsmė. Ir kalta ne tik genetika, bet ir įpročiai. Labai svarbu į nutukimo profilaktiką įtraukti visą šeimą – tėvus, brolius, senelius. Negali išskirti vieno vaiko, negali būti taip, kad visi valgo bandeles, o vaikui tik grūda kokias morkas. Tai bus tik vaiko kankinimas“, – sakė V. Urbonas.
Prireikia ir psichologo pagalbos
Gydytoja dietologė Justina Parnarauskienė pabrėžė, kad gydant tokius vaikus prireikia kompleksinės pagalbos: „Susidūrus su antsvorio turinčiu ar nutukusiu vaiku teikiama dietologo, endokrinologo, kardiologo konsultacija – žiūrima pagal tai, kokia vaiko būklė, ar yra komplikacijų. Gydymo, mitybos planas sudaromas taip pat individualiai: jei nėra jokių didesnių sutrikimų, galima režimą keisti greičiau, kitu atveju gydymas būna lėtesnis. Bet norint patekti pas specialistus pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją.“
Ji atkreipė dėmesį, kad įtakos svorio pokyčiams turi ir vaiko psichoemocinė būklė, todėl prireikus paskiriama ir psichologo konsultacija.
„Vaikams dėl svorio labai dažnai pasireiškia psichologinio pobūdžio komplikacijos – kitų vaikų kritika, dėl to krenta pasitikėjimas savimi. Netgi yra tyrimų, rodančių, kad mokytojai žiūri kitaip į tokius vaikus. Jei yra daugiau komplikacijų, gali būti rekomenduojamas ir reabilitacinis gydymas“, – sakė J. Parnarauskienė.
Ji priminė, kad dažniausios nutukimo komplikacijos – širdies ir kraujagyslių sistemos pakenkimas, dažniausiai – arterinio kraujospūdžio padidėjimas, širdies apkrovimas, pasireiškiantis mažesne fizinio krūvio tolerancija, toliau – angliavandenių apykaitos sutrikimai, diabetas, vėliau gali atsirasti sąnarių (kelių, klubų) pakitimai, tolimesnės ligos – vėžiniai susirgimai.
Savo ruožtu HI specialistė U. Butkutė atkreipė dėmesį, kad nuo ateinančių metų sausio 1 d. profilaktinio vaiko sveikatos patikrinimo metu gydytojas specialistas, naudodamasis šiomis KMI vertinimo ribomis, atsižvelgęs į vaiko amžių bei lytį, įvertins KMI pagal vaikams pritaikytas ribines KMI vertinimo reikšmes. Iki šiol Lietuvoje patvirtintos tik suaugusiųjų KMI ribos.
