Po BBC straipsnio sureagavo ir parlamentarai. Leiboristų lyderis Tomas Watsonas socialiniuose tinkluose jau pasiūlė „griežtinti reguliavimą“ internetiniuose žaidimuose, ypač tuose, kur „riba tarp žaidimo ir lošimų“ yra labai trapi.
Didžiosios Britanijos parlamento sporto, skaitmeninės erdvės, kultūros ir žiniasklaidos komitetas (DCMS), skiriantis nemažai dėmesio technologijoms ir priklausomybėms pripažįsta, kad tai „yra reali problema“.
„Aš manau, kad turėtų bendrovė turėtų būti įpareigota perspėti žmones dėl įtartinos veiklos, tokios kaip išaugusių mokėjimų skaičius, kaip bankai perspėja savo klientus dėl neįprastų transakcijų“, – tikino komiteto pirmininkas Daminas Collinsas.
Istorijos, kuriomis su BBC pasidalino skaitytojai:
„Sūnus išleido 3,16 tūkst. svarų (apie 3,5 tūkst. eurų) vienam žaidimui“.
Motina augina 22-ejų cerebrinio paralyžiaus, autizmo, kompleksinės epilepsijos ir kitų diagnozių turintį sūnų, kurio mąstymas, anot jos pačios, prilygsta 7-erių vaiko.
Sūnus, dėl savo fizinės būklės, yra priklausomas nuo „iPad“ ir „PlayStation“. Tai jam padeda ne tik turiningai praleisti laisvalaikį, tačiau ir užtikrina edukacinę veiklą.
Neseniai jis įsitraukė į žaidimą „Hidden Artifacts“, kuriame žaidėjas turi atrasti įvairius aprašymą atitinkančius daiktus. Per laikotarpį nuo vasario 18 iki gegužės 30 dienos iš jo sąskaitos buvo nuskaičiuota 3160,58 svaro. Tai yra visos jo santaupos, tvirtina mama.
Ji susisiekė su „iTunes“ atstovais, kurie „buvo labai geranoriški, tačiau negalėjo kompensuoti suteiktų paslaugų vertės ir patarė kreiptis į „Blastworks Ltd“, žaidimo kūrėjus“. Moteris pasakojo, kad tikisi pasinaudoti ES galiojančia 14 dienų prekės grąžinimo taisykle. Tačiau į jos telefono skambučius ir laiškus niekas neatsako.
Moterį piktina, kad pažeidžiami asmenys, tokie, kaip jos sūnus, gali tapti „edukacinio žaidimo“ aukomis. Jos teigimu, ji negalėjo žinoti, kad žaidime galima kažką pirkti, dar ir tokiomis sumomis. „Aš atsitrenkiau į sieną“, – aiškina nukentėjusioji.
„Krepšinio žaidimas mūsų šeimai kainavo 2 tūkst. svarų“.
Vienos britų šeimos 16-metis sūnus išleido beveik 2 tūkst. svarų (apie 2,2 tūkst. svarų) šeimos santaupų EA „NBA basketball“ žaidime. „Žaidimą jis įsirašė per „Google Play“, o pačiame žaidime apsipirko pasinaudojęs mano banko kortele“, – BBC pasakojo škotė Susan Taylor.
EA nereagavo į šeimos prašymus atšaukti pirkimus. „Google Play“ taisyklėse yra nurodyta, kad už vaikų atliktus pirkimus tėvų kortele atsakingi yra pastarieji. Nukentėjusieji pripažino, kad tokios nenumatytos išlaidos sudavė milžinišką smūgį jų šeimos biudžetui.
Apie dingusius iš sąskaitos pinigus šeima sužinojo tik tuomet, kai atsiskaitant parduotuvėje gavo pranešimą apie trūkstamas lėšas.
„Sūnus išleido 700 svarų „Clash of Clans“.
Vienas Vakarų Sasekso gyventojas, save vadinantis „technologiškai išprususiu“, prisipažino, kad jo 12-metis sūnus žaidime „Clash of Clans“ išleido 700 svarų (apie 780 eurų). Vaikas turi savo telefoną ir savo banko kortelę, kuri buvo prijungta prie vieno iš suaugusiųjų.
Vėliau vaikas teisinosi, kad nesuprato naudojantis realius pinigus, o ne vietinę žaidimo valiutą. Pinigų tėvai taip ir neatgavo.
„Triskart atsisiuntė tuos pačius žaidimus, nuskaičiavo 100 svarų“.
Vienos britės dukra išleido daugiau nei 100 svarų (apie 110 eurų) per vieną dieną. Ji atsisiuntė žaidimus su žirgais ir „Minecraft“ iš „Google Play“. Po kelis kartus kiekvieną.
Pasak mergaitės motinos Julia Pennycuick, ji buvo apribojusi „Google Play“ prieigą, tačiau tai nesuveikė. Dabar jos dukra žaidžia „PlayStation 3“, kuris neturi interneto prieigos, „ten nėra internetinių patyčių“ ir „internetinių pagundų“.
„Žaidimas, skirtas vaikams nuo 3 metų nuskaičiavo 300 svarų“.
Kitos britų šeimos istorija dar įspūdingesnė. Vaikui buvo leista žaisti „Mini Golf King“ žaidimą. Jis jau buvo pamokytas, kad negalima leisti pinigų internetiniams žaidimams, tačiau net ir tame kambaryje sėdėjusi mama nepastebėjo, kaip jam pavyko „įsigyti“ papildomų žaidimo funkcijų už 300 svarų (apie 330 eurų).
Šeimai pasisekė, nes bankas blokavo kai kuriuos pirkimus, todėl buvo nuskaičiuoti tik 75 svarai.
Šioje šeimoje augančiam vaikui diagnozuotas autizmas, jis sunkiai supranta kitų žmonių manipuliacijas. Vaiko teigimu, jis manė, kad tie pinigai yra virtualūs.
„Google Play“ atmetė pretenzijas ir pasiūlė kreiptis į žaidimo kūrėjus. Žaidimo kūrėjai pareiškė, kad nekompensuoja žaidime jau panaudotų daiktų įsigijimo. Pasiūlė panaikinti paskyrą ir kreiptis dėl pinigų grąžinimo iš „Google Play“. Šeima daugiau jokio atsako taip ir nesulaukė.
Pinigų netekusi mama atkreipė dėmesį, kad žaidimas yra pažymėtas PEGI 3 reitingu (tai yra laikomas saugus žaidimas vaikams nuo 3 ir vyresniems). Nukentėjusioji yra įsitikinusi, kad taip pažymėti žaidimai turėtų būti saugūs visomis prasmėmis.
Trūksta savireguliacijos
Bendrovė „Google“ BBC pasakojo, kad visuomet rekomenduoja pasinaudoti „Family Link“ paslauga, kuri leidžia įvesti tam tikrų apribojimų vienam iš šeimos narių. „Pavyzdžiui, jūs galite naudotis slaptažodžiu, kuris turėtų būti įvestas kiekvieną sykį, kuomet yra kažkas įsigyjama, įskaitant ir programėlės viduje atliekamas transakcijas“, – cituojami bendrovės atstovai.
Žaidimų analitikas Piersas Hardingas-Rollsas tvirtina, kad jauniems žaidėjams šioje rinkoje turėtų būti sukurta daugiau saugiklių. „Mokyti tėvus prižiūrėti savo atžalų įrenginius, kad būtų išvengta incidentų ateityje, yra nebloga pradžia. Tačiau aš dar norėčiau pamatyti industrijos savireguliaciją, kad jauni žaidėjai nebūtų išnaudojami žaidimuose“, – aiškino jis.
