„Jau nebe tie laikai, kai griežtai iki trejų metų amžiaus rekomenduodavome niekur nekeliauti su vaiku. Tačiau taip elgdamiesi tėvai turi prisiimti atsakomybę ir įvertinti rizikas, žinoti, kaip prireikus svetimoje šalyje padėti atžalai, suteikti pirmąją pagalbą“, – pabrėžia vaikų ligų gydytoja dr. Indrė Plėštytė-Būtienė.
Varginantis skrydis lėktuvu, nepažįstamas klimatas, temperatūrų kaita, įvairių infekcijų puokštė – tik dalis negandų, galinčių kelti rūpesčių išsiruošus į tolimą kelionę su mažyliu.
Visgi medikė neslepia, šiuolaikiniai tėvai retai kada teiraujasi, ar ir kada jau būtų galima keliauti su vaiku. „Dažniausiai tik konstatuojamas skrydžio faktas ir klausiama, kokius vaistus pasiimti. Arba prašo garantijos, kad vaikelis nesusirgs. To padaryti tikrai negalime.
Pavyzdžiui, prisimenu atvejį, kai dar besilaukdama moteris sakė, jog po mėnesio gimdys, o jau turi bilietus į Ameriką. Tad ką gydytojas begali pasakyti?“ – šypsosi medikė.
Persigandusių tėvų skambučiai
I. Plėštytės-Būtienės nuomone, griežto amžiaus, nuo kada būti gali imtis vaiką į kelionę, tikrai nėra: „Kiekvienas yra labai individualus, gal vaikas turi kokią ligą ar yra silpnesnis, jam ypač svarbu laikytis tinkamo režimo. Bet, aišku, kuo vaikas vyresnis, tuo geriau.“
VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas dr. Arūnas Liubšys sakė nerekomenduojantis su kūdikiu keliauti bent iki kol jam sueis šeši mėnesiai.
„Kaip tėvas nesiimčiau vaiko niekur vežioti ir iki metų amžiaus. Vos kelių mėnesių kūdikiui labai svarbu kuo mažiau kontaktuoti su aplinkiniais, nes tuo metu yra didelis pavojus užsikrėsti kažkokia infekcija. Ši rizika keliaujant į tolimas, egzotines šalis, kur apstu ir mums neįprastų ligų, tik išauga. Tad, manau, tėvai tikrai gali kelis mėnesius pakentėti, kol vaikas paauga ir tada planuoti tokią kelionę“, – komentavo gydytojas.
Jis pabrėžė, kad pirmieji vaiko metai, jau nekalbant apie pirmuosius mėnesius, vaiko imunologinio atsparumo atžvilgiu yra sudėtingas laikas: „Antrą ketvirtą mėnesiais kūdikio imunitetas būna labai silpnas, nes imunoglobulinų arba antikūnų, kuriuos gauna iš motinos, koncentracija žymiai sumažėja. Dėl to vaikas darosi imlesnis įvairioms infekcijoms, kartu ir toms, kurios plinta oro-lašeliniu būdu, t. y. būnant didelio žmonių susitelkimo vietose.“
A. Liubšys pasakoja ne kartą susidūręs su situacija, kai tėvai jau vaikui sunegalavus svečioje šalyje puola į didžiulę paniką: „Tuomet pasipila skambučiai, tėvai nežino, ką daryti, nes, sutikime, kokia Turkija, Egiptas tikrai nėra pačios geriausios vietos sirgti.
Jau nekalbu apie tai, kad tokiais atvejais tėvai neturėtų užsiimti vaiko savigyda, bet toli gražu ir kitų specialybių medikai ne visada turi žinių, kaip reikėtų gydyti kūdikį. Tad kitą kartą nutikus nelaimei pamoka tėvams gali būti ir labai skaudi.“
Lėktuve klykia kelias valandas
Ypač daug diskomforto sukelianti kelionės dalis – skrydis lėktuvu. Anot gydytojo, vaikams šis momentas itin nemalonus: „Teko ne vieną kartą matyti ir girdėti, kaip vaikai žviegia iš skausmo lėktuve, nes nemoka susitvarkyti su slėgių skirtumais, kai labai spaudžia ausų būgnelius, tiek pakylant, tiek nusileidžiant lėktuvui.“
I. Plėštytė-Būtienė sutiko, kad tikrai nėra malonu, kai vaikas lėktuve klykia 2–3 valandas. „Lėktuvas – ta vieta, kur reikia ilgai sėdėti, galbūt kūdikėlis dar charakterio neparodys ir galės ramiai gulėti, tačiau 2–3 metų vaikui gali būti sunku ramiai išsėdėti prisisegus diržą. Vien tas laikas, kol susėdama į lėktuvą ir nusileidimas, išėjimas iš oro uosto gali būti labai varginantis, reikia labai apmąstyti, kaip kalbinti vaiką, kuo jį užimti“, – patarė ji.
Padaryti namų darbus
Jei jau tėvai be kuriuo atveju nusprendė keliauti su mažyliu, būtinai reikėtų pasirūpinti tinkama (priklausomai ir nuo vaiko amžiaus) vaistinėle, turėti joje priešuždegiminių, temperatūrą mažinančių vaistų, taip pat – sveikatos draudimu.
„Vėliau kyla bėdų, nes daugelyje šalių negalima gauti vaistų be receptų, kitokia sveikatos priežiūra. Reikėtų su gydytoju iš anksto aptarti scenarijų, kas būtų, jeigu būtų. Tai – lyg treniruotė, ypač reikalinga prieš ilgesnę kelionę“, – sakė I. Plėštytė-Būtienė.
Vaikų ligų gydytoja pabrėžė: svarbiausia, kad vaikai kelionėje jaustųsi saugūs, jiems nieko netrūkti. „Tačiau kai vaikui reikia ramybės iš tėvų, šie patys dažnai jaučia nerimą, būna pasimetę, nervinasi dėl nakvynės, kad ne toks viešbučio kambarys ir panašiai. Todėl labai rekomenduotina planuojant kelionę kreiptis į agentūros, kad padėtų išsirinkti, kuri vieta palankiausia atostogauti kūdikiui, ką reikia pasiimti. Jei vaikas ne pirmas, tėveliai jau turi patirties, tačiau kitu atveju gali būti netikėtumų, nusivylimų“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Ji priminė, kad reikia nepamiršti: keliaujame ne su sumažintu suaugusiuoju, o vaiku, kuris turi savo poreikius. „Be to, jei vaikas labai mažas, jis greičiausiai nieko neatsimins iš tos kelionė, tad verta pagalvoti, ar jį tampyti. Kitas dalykas, jei tėvai neturi kur palikti vaiko“, – svarstė medikė.
