„Sergamumas dabar yra stabilizavęsis ir to tokio sergamumo mažėjimo jau nebestebime. Ką mes matome, kad tas sustojimas yra sąlygotas daugiau padidėjusio sergamumo vėl vaikų tarpe, ypač 10–19 metų grupėje, – BNS teigė epidemiologė. – Vaikai grįžo į mokyklas ir sergamumas vėl pradėjo didėti.“
Statistikos departamento duomenimis, 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu rodiklis 100 tūkst. gyventojų mažėjo nuo lapkričio mėnesio. Pastarąją savaitę jis beveik nekinta ir išlieka panašus – kiek daugiau nei 850 atvejų.
Tuo metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras antradienį pranešė, kad praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje buvo stebimi 705 aktyvūs protrūkiai, 455 iš jų – mokyklose, darželiuose.
„Sergamumas arba mažėja, arba yra stabilus visose amžiaus grupėse, išskyrus vaikus nuo 0 iki 9-erių, kur pakilimas nedidelis, didesnis yra mokyklinio amžiaus vaikų 10–19 amžiaus grupėje“, – teigė L. Ašoklienė.
Vis dėlto ji atkreipė dėmesį, kad svarbiausias rodiklis, vertinant galimus naujus suvaržymus, yra ligoninių lovų užimtumas.
„Šioje vietoje nematome kažkokių didesnių pokyčių. Svarbiausia užduotis – neperkrauti sveikatos sistemos. Kol kas tokių signalų nestebime“, – kalbėjo epidemiologė.
Pasak jos, ligoninėse koronavirusu sergančių pacientų skaičius išlieka stabilus arba lėtai mažėjantis, panaši situacija ir reanimacijos skyriuose.
Ligoninėse šiuo metu gydomas 1321 COVID-19 sergantis pacientas, 128 iš jų – reanimacijoje.
