Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad vakcinų vaikams nuo 5 metų tikimasi sulaukti gruodžio antroje pusėje, tiesa, kai kurie tėvai vaikų skiepijimą vertina prieštaringai.
Net ir spaudžiant šaltukui pasvalietis su aštuonmete dukra Austėja atvyko pasigrožėti Panevėžio eglute. Vyriškis pats pasiskiepijęs nuo koronaviruso, tačiau paklaustas apie vaikų vakcinavimą, kiek sudvejoja ir prisipažįsta turintis baimių.
„Gali pakenkti ateityje, aš nežinau, dar nesuaugę, nieko. Nežinome, kaip ten kas gali būti, kas atsitikti. Vien dėl to mes tikrai bijome“, – sako pasvalietis Saulius.
Premjerės teigimu, nepaisant fakto, kad iki šiol Lietuvoje vis dar vangiai skiepijasi vyriausieji senjorai, vaikus vakcinuoti itin svarbu. Nes būtent jie platina virusą, užkrečia nepasiskiepijusius senjorus, kuriems rizika susirgti ir numirti nuo COVID-19 yra didžiausia.
„Vaikai taip pat yra tos amžiaus grupės, kurios užsikrečia – tai reiškia, kad turi riziką užkrėsti tuos pačius senjorus, kurie prasčiausiai, deja, yra pasiskiepiję“, – teigia Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Taip apie skiepus vaikams atsiliepia gyventojai:
„Mes abu su žmona pasiskiepijome, bet vaiko nenorėčiau skiepyti. Mažas vaikas, dar tik formuojasi visas organizmas.“
„Taip, skiepyčiau, pasitikiu mokslu ir tikiu, kad galima ir vaikus skiepyti.“
„Baimės tokios dėl skiepų nėra, tik tiek, kad maži vaikai ir tie skiepai nėra patvirtinti.“
Vakcinos su mažesne koncentracija, kurios tinka skiepyti 5-11 metų vaikus Lietuvą turėtų pasiekti jau gruodžio mėnesio antroje pusėje. Tiesa, vaikų skiepijimas itin jautrus klausimas. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Nyderlandai, Prancūzija, Italija pirmiausia teikia prioritetą skiepyti nuo COVID-19 tuos vaikus, kurie turi gretutinių ligų. Pavyzdžiui, serga onkologinėmis ligomis, cukriniu diabetu, yra imunosupresiniai pacientai.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad klausimas, ar skiepyti mažus vaikus nėra vienareikšmis.
„Jeigu bus įrodymai, kad apsaugo ypatingai nuo to ilgojo covid’o arba tokio, kuris vaikams atsiranda tegul ir lengvai persirgus, bet atsiranda ilgalaikių problemų, tai kodėl gi ne. Bet vėlgi ne prievarta, kaip dabar bandoma šnekėti“, – sako A. Veryga.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Sveikatos ekspertų tarybos nariais, aptarė vakcinacijos ir sergamumo klausimus. Aiškėja, kad delta atmaina vis daugiau vaikų paguldo į ligonines, kai kurie jų serga itin sunkiai, prireikia ir deguonies terapijos.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas tvirtina, kad nuo praėjusių metų kovo iki spalio mėnesio pabaigos iš viso stacionare gydyta 39 tūkstančiai žmonių, iš jų 1222 vaikai. O per paskutinius du mėnesius vaikų, susirgusių koronavirusu ir patekusių į gydymo įstaigas padaugėjo.
„Iš visų stacionarizuotų asmenų dėl kovido vaikai sudarė 3 procentus ir, jeigu mes pabandytume pasižiūrėti paskutinius šiuos du mėnesius – yra rugsėjis ir spalis. Tai per tą laikotarpį stacionare buvo gydyti 405 vaikai. Matome, kad vaikučiai tikrai serga“, – teigia M. Stankūnas.
Klaipėdos vaikų ligoninės gydytoja Diana Jucevičienė pasakoja, kad į ligoninę patenka ir naujagimiai, ir paaugliai, turintys kvėpavimo problemų.
„Daugiausia statistiškai vyksta mažų vaikų, nors pastaruoju metu daugėja paauglių. Paaugliai daugiausiai turi plaučių uždegimą. Mažiukai daugiau vyksta su kataro požymiais“, – kalba D. Jucevičienė.
Ekspertai neigia mitus – esą vaikai serga tik besimptome, lengva koronaviruso forma. Per visą pandemijos laikotarpį gydytų reanimacijoje asmenų skaičius siekia 6200 – iš jų 177 buvo vaikai.
Kauno klinikų vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovas Vaidotas Gurskis pasakoja apie atvejį, kai iš mirties gniaužtų teko gelbėti paauglį, susirgusį koronavirusu.
„Jisai susirgo sunkia pneumonija ir būklė blogėjo valandomis. Jisai buvo išgydytas vien dėl to, kad jam buvo pritaikytas vaistas, kuris saugo plaučius, slopindamas toksinų audrą, išgebėdamas plaučius sunkios pneumonijos atveju“, – pasakoja V. Gurskis.
Skaičiuojama, kad skiepijant vaikus būtų galima išvengti net trečdalio vaikų hospitalizacijų. Vaikų gydytojas Rimantas Kėvalas sklaido gajus mitus apie šalutinį vakcinos reiškinį – miokarditą ir tikina, kad net ir lengvai persirgus koronavirusu šios komplikacijos tikimybė žymiai didesnė nei pasiskiepijus.
„Susirgti miokarditu netgi persirgus asimptomine forma yra 30 kartų didesnė tikimybė negu 12-18 metų vaikams po vakcinacijos. Taigi norėdami išvengti komplikacijos turime atsiminti šitą faktą“, – aiškina R. Kėvalas.
Prezidentūros teigimu, tarptautiniai tyrimai rodo, kad nesiskiepijimo viena iš pagrindinių priežasčių yra tam tikros baimės, todėl jas būtina sklaidyti ir šviesti visuomenę, tobulinti vakcinavimo sistemą.
Lietuvos prezidentas, uzdraude purksti chemtreila virs Lietuvos.
Visi lektuvai, purskiantys neaiskios kilmes chemija bus sodinami ir tikrinami !!
